- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1-415-224/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10740-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.15.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis K. Ž. 2019 m. kovo 15 d. apie 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Apklaustas įtariamuoju, K. Ž. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2019 m. kovo 15 d. apie 16.00 val. jis buvo pas savo draugą namuose. Jie abu vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė brendį. Kas toliau įvyko, jis nieko neprisimena, nes buvo per daug išgėręs alkoholio. Jis nežino, kaip atsidūrė savo automobilyje. Prisimena tik tą momentą, kai buvo Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate. Tačiau jis pripažįsta savo kaltę, nes galėjo taip būti, kad vairavo savo automobilį būdamas neblaivus. Dėl tokio savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi (bylos lapai (toliau – b. l.) 87).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo K. Ž. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. kovo 15 d. apie 17.00 val. jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jis taip pasielgė, nes pamatė, kad prie Alytuje esančios Šv. Benedikto gimnazijos, kurios tikslaus adreso, nežino, transporto priemonių aikštelėje stovėjo pilkos spalvos automobilis, kurio buvo įjungtas avarinis signalas. Jis (liudytojas) tuo metu buvo truputį toliau, savo automobilyje. Jam būnant savo automobilyje, pamatė, kad minėto pilkos spalvos automobilio vairuotojas, kuris buvo priešais jį, įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti atbulas. Tuomet minėtas automobilis užvažiavo ant žolės, nusileido į griovį ir bandė iš jo išvažiuoti. Tuomet jis (liudytojas) privažiavo prie minėto automobilio ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyras, kuris jau miegojo. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Jis nebuvo nuėjęs prie pat tame automobilyje miegujusio vyro, tačiau tikrai žino, kad minėtą automobilį vairavo sulaikytas vyras, nes jis pats matė visą šitą įvykį. Be to, po sulaikymo jis matė tą vyrą ir policijos pareigūnų automobilyje (b. l. 40 – 41).
Liudytoja D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiaja patrule. 2019 m. kovo 15 d. ji dirbo policijos ekipaže A1817 kartu su vyriausiuoju patruliu D. G. Apie 17 val. 10 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Nissan“ vairuotojas įvažiavo į griovį ir užmigo savo automobilyje. Atvykę nurodytu adresu, jie rado automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvažiavęs į griovį. Šio automobilio viduje, prie vairo sėdėjo ir miegojo jo vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – K. Ž., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Prižadinus K. Ž. ir išlaipinus jį iš automobilio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Policijos pareigūnas D. G. pasiūlė K. Ž. atlikti bendrą asmens blaivumo testą, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti. Tuomet D. G. pasiūlė K. Ž. pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ir K. Ž. sutiko tai padaryti. Apie 17 val. 32 min. K. Ž. buvo nustatytas 2,19 promilės neblaivumas. K. Ž. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais. K. Ž. neneigė to, kad jis vairavo automobilį, sakė, jog važiavo į Verebiejų kaimą. Kadangi K. Ž. buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, dėl kurio yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl K. Ž. buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginio paėmimui (b. l. 43 – 44).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2019 m. kovo 15 d. apie 17 val. 20 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausieji patruliai D. T. ir D. G. (duomenys neskelbtini) kieme patikrino automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus K. Ž., kuriam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0137“, buvo nustatytas 2,19 promilės neblaivumas. K. Ž. buvo sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 1).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. kovo 15 d. nuo 17 val. 25 min. iki 18.00 val. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėjėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis automobilis „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo raktelis su pakabuku. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 8 – 18).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2019 m. kovo 21 d. kaltinamajam K. Ž. buvo grąžintas jo automobilis „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). K. Ž. įsipareigojo saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 23 – 24).
Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės 2019 m. kovo 19 d. nutarimo matyti, jog kaltinamajam K. Ž. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2019 m. birželio 20 d. apribojant nuosavybės teisę į jam priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šio automobilio saugotoju paskirtas kaltinamasis K. Ž. (b. l. 25 – 26).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2019 m. kovo 15 d. 17 val. 32 min. K. Ž. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 2,19 promilės neblaivumas (b. l. 35).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, jog 2019 m. kovo 15 d. 17 val. 32 min. K. Ž. buvo pasiųstas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kraujo mėginio paėmimui (b. l. 36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2519/2019(01) nurodyta, jog K. Ž. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 15 d. 18.00 val., buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2019 m. kovo 15 d. 18 val. 20 min. automobilis „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytuje, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r. sav., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24 (b. l. 38).
Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis K. Ž. (b. l. 45).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės D. T. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra visiškai analogiškos aplinkybėms, kurias ši pareigūnė nurodė liudytojo apklausos metu (b. l. 50).
Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir tuo jis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis K. Ž., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis K. Ž. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu (b. l. 90).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). K. Ž. iki šiol neteistas, šį nusikaltimą jis padarė būdamas nebaustas administracine tvarka (b. l. 58, 59 – 61, 62). Kaltinamasis vedęs, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose jis neįrašytas (b. l. 53 – 55, 57). K. Ž. dirbantis, darbdaviai jį charakterizavo vien teigiamai (b. l. 63 – 66, 69 – 70, 73 – 74). Byloje nėra jokių kitų K. Ž. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju K. Ž. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 87). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo K. Ž. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, teismas, įvertinęs visas pirmiau jau aptartas aplinkybes, nustato, kad K. Ž. jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamojo K. Ž. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 15 d. 17 val. 32 min. iki 2019 m. kovo 16 d. 11 val. 45 min. (b. l. 79 – 80, 81). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į K. Ž. paskirtą bausmę.
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam K. Ž. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kaltinamasis K. Ž. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo K. Ž. asmenybę (tokį teisės pažeidimą jis padarė pirmą kartą), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams.
Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis K. Ž. nusikaltimą padarė, būdamas neblaivus, vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, K. Ž. vairuotas automobilis „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, K. Ž. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88 – 89).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), ir jį nubausti 54 MGL, tai yra 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 36 MGL, tai yra 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti K. Ž. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 15 d. 17 val. 32 min. iki 2019 m. kovo 16 d. 11 val. 45 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog K. Ž. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti K. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas K. Ž. ((duomenys neskelbtini)).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės 2019 m. kovo 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. Ž. į jam priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.
Išaiškinti nuteistajam K. Ž., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam K. Ž.