- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-75-256-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- R. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendį, kuriuo R. Š. nuteista pagal BK 140str. 1d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Iš R. Š. priteista R. R. 2500Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nuteista už tai, kad 2008-12-01, apie 11.30val., Trakų raj., Paluknio k., asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu paėmusi po ranka pasitaikiusį akmenį juo sudavė į veidą R. R. ir tokiu būdu išmušdama priekinį viršutinį dantį, sužalodama du kitus šalia esančius dantis bei sužalodama lūpą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nukentėjusįjį sužalojo veikdama būtinosios ginties sąlygomis. Teismas nepagrįstai kritiškai įvertino jos parodymus kaip vengimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, neteisingai įvertino situaciją ir bylos aplinkybes. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ji neturėjo motyvo pulti nukentėjusįjį. Visi byloje parodymus davę asmenys vieningai nurodė, jog būtent jis pats turėjo pretenzijų dėl tariamai neteisėtai užvaldytos žemės, ji pati aktyvių veiksmų prieš nukentėjusįjį nebandė reikšti. Šių aplinkybių teismas išsamiai neištyrė. Nukentėjusysis pareiškė kaltinimus nes siekia įgyti turtą, tačiau teismas nesiaiškino šių motyvų, nepaaiškinama ir logika, kaip tokioje situacijoje nukentėjusysis, būdamas fiziškai stipresnis, galėjo nukentėti. Nurodo, kad ji pati buvo sužalota, tačiau teismas neįvertino pateiktos specialisto išvados. Prieš ją panaudotas smurtas buvo pavojingas gyvybei. Teismas neišsiaiškino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojo H. K. parodymų, kurie neatitinka bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. akmeniu sudavė R. R. į veidą ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įvertinus bylos įrodymus matyti, kad tarp R. Š. ir R. R. ilgą laiką vyksta nuolatiniai konfliktai. Nors tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai nesutampa, tačiau nuteistosios kaltę patvirtina pats faktas, jog tarp R. R. ir R. Š. įvyko konfliktas. To neneigia ir pati nuteistoji. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji iš dalies pripažino kaltę ir paaiškino, kad savo broliui išmušė dantį.
Liudytojas H. K. parodė, kad būtent R. Š. akmeniu puolė R. R. ir sudavė jam smūgį. Konfliktą jis stebėjo netoli namo kiemo. Priešingai nei teigia nuteistoji, tokie liudytojo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams.
Apie tai, kad 2008-12-01 įvyko konfliktas, patvirtina Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK pranešimas (b.l.4). Iš specialisto išvados matyti, kad R. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, duomenų, prieštaraujančių nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nenustatyta (b.l.5).
Nuteistoji nepagrįstai nurodo, kad ji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Be to, kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad R. Š. turėjo gintis nuo nukentėjusiojo. Iš byloje surinktų įrodymų aišku, jog nuteistoji akmeniu nukentėjusiajam sudavė pirma, todėl teismas pagrįstai jos aiškinimą, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, įvertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors nuteistoji teigia, kad buvo sužalota, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl patirtų sužalojimų privataus kaltinimo tvarka į teismą nesikreipė.
Įvertinus minėtas aplinkybes kolegijai nekyla abejonių, kad R. Š. padarė nusikaltimą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą atmesti.