- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-22
- Bylos Nr.
- e1-286-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49211-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- T. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, paskutinį kartą 2020 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. - 38 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2020 m. gruodžio 15 d., apie 16:20 val., Klaipėdoje, būdamas pas L. Š. svečiuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant L. Š. nuo stalo paėmė pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG“ ir iš buto pasišalino. Tokiu būdu T. D. atvirai pagrobė svetimą L. Š. priklausantį turtą.
Kaltinamasis T. D. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir turi kaimyną L. Š., kuris gyvena jo aukšte, 521 bute. Jie su juo gerai sutaria, dažnai bendrauja. 2020 m. gruodžio 15 d., nuo 10 val., jis gėrė alų ir buvo gerokai apsvaigęs. Po pietų, tikslaus laiko neprisiminė, jis nusprendė paskambinti savo sugyventinei L. K., kuri šiuo metu yra Škotijoje. Jis pamatė, kad yra pasibaigęs jo internetas ir negali jai iš „Messengerio“ programėlės priskambinti, todėl nuėjo pas L. Š. ir paprašė leisti paskambinti iš jo telefono per programėlę. L. Š. turi jo sugyventinės kontaktus programėlėje. L. Š. jam neleido paskambinti, nes jis buvo girtas. Apie tai, kad jis siūlė L. parduoti jo telefoną, neatsiminė, bet gali būti, kad taip buvo. Kiek žino, jis turėjo du telefono aparatus. Jis išėjo iš L. Š. buto, bet maždaug po valandos grįžo atgal pas jį ir vėl prašė leisti paskambinti sugyventinei, nes norėjo su ja pakalbėti. Atsiminė, kad L. Š. prašė telefono paskambinti Linai, o šis neleido, todėl jis supyko, kad jam neleido paskambinti sugyventinei, paėmė nuo stalo L. Š. telefoną „LG“. L. Š. nebandė telefono iš jo atimti, tik stovėjo. Jis supyko, kad L. Š. būdamas jo geras pažįstamas, neleido jam paskambinti sugyventinei, todėl sudavė jam telefonu vieną kartą į galvą ir pasiėmęs telefoną išėjo iš kambario į bendro naudojimo tualetą, nes norėjo skambinti sugyventinei, po ko ketino grąžinti telefoną atgal L. Š.. Jo smūgis buvo nestiprus, sudavė jam iš pykčio. Jis neturėjo tikslo atimti iš L. Š. telefoną neturėjo, tik norėjo paskambinti. Blaivas nebūtų sudavęs į galvą ir ėmęs jo telefono. Viskas įvyko dėl girtumo ir pykčio. Jis nuėjo į tualetą ir telefoną ten paslėpė. Negalėjo paaiškinti, kodėl taip padarė, bet mano taip nutiko dėl alkoholio. Jis po to grįžo į savo namus ir užmigo, kad jo ieškojo policija sužinojo kitą rytą. Jis nuėjo ir atsiprašė L. Š.. Jis ieškojo telefono, bet neprisiminė kur jį paslėpė. Telefoną tualete atrado sekančią dieną ir atidavė L. Š. bei atlygino jam žalą dėl sužalojimo. Jie su L. Š. susitaikė. Jis nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Sutiko bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiktų su arešto bausme ( 1 t., b.l. 122-123).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
2020 m. gruodžio 15 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 15 d. pagal gautą iškvietimą, apie 16.33 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešėjas L. Š., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, paaiškino, kad kaimynas T. D. atėjo pas jį į butą ir nieko nesakęs vieną kartą trenkė į galvos sritį. Po įvykio kaimynas išeidamas iš buto pasiėmė jo mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kuris buvo be SIM kortelės. Bute L. Š. buvo vienas, įvykio daugiau niekas nematė. Nukentėjusysis nurodė kur gyvena kaimynas, tačiau kelis kartus pabeldus į duris, jų niekas neatidarė (1 t., b.l. 14).
Nukentėjusysis L. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d., apie 15:30 val., jis buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pas jį atėjo kaimynas T. D., apie 47 m. amžiaus, gyvenantis galimai 517 bute. Kaimynas buvo neblaivus. T. D. pasakė jam, jog surado klientą, kuris nupirktų jo telefoną „LG“. Jis atsakė, kad telefonas reikalingas jam pačiam ir kad jo neparduoda bei paprašė kaimyno išeiti iš buto, po ko šis išėjo. Maždaug už valandos, apie 16:20 val., kaimynas vėl atėjo ir prašė paskambinti jo pažįstamai į Airiją per „Mesenger“ programėlę. Jis pasakė kaimynui, jog niekam neskambins ir vėl liepė jam eiti iš buto. T. D. išgirdęs jo atsisakymą griebė nuo stalo jam priklausantį cigarečių pakelį su cigaretėmis. Jis cigaretes iš T. D. atėmė ir tada T. D. čiupo nuo stalo jam priklausantį telefoną „LG“, 70 Eur vertės ir su juo trenkė jam per galvą, bei praskėlė ją ir iš buto išbėgęs užsirakino savo bute. Tuomet jis iš kito telefono iškvietė policiją bei medikus. Atvažiavę medikai jį išsivežė į ligoninę, ligoninėje susiuvo praskeltą galvą. Sekančią dieną jis buvo sutikęs T. D., šis prašė nesikreipti į policiją, nurodė, jog pavogtą telefoną buvo paslėpęs, tačiau jo neberado. Asmuo telefono jam negrąžino. Prašo dėl įvykio pradėti tyrimą ( 1 t., b.l. 44-45 ).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis L. Š. parodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d., apie 15:30 val., pas jį atėjo kaimynas T. D. iš 517 buto ir paprašė paskambinti iš jo telefono programos savo draugei į Angliją. Jis nedavė telefono, nes T. D. buvo girtas, po ko jis tiesiog išėjo, jokio konflikto nebuvo. Prieš išeidamas T. D. pamatė, kad jis turi du telefonus ir pasiūlė vieną parduoti, sakė, kad yra asmuo, kuriam reikalingas telefonas, tačiau jis nesutiko ir jis išėjo. T. D. apie 16:20 val. vėl atėjo pas jį į butą. Jis pats jį įleido, ir šis vėl prašė leisti iš jo telefono paskambinti draugei į Angliją. Jis pasakė T. D., kad neduos telefono ir tuomet jis paprašė jo cigaretės, tačiau jis atsakė, kad ir cigaretės neduos, tada paėmė nuo stalo jo cigarečių pakelį, bet jis iš T. D. tą pakelį pasiėmė atgal, be jokių susistumdymų ar muštynių. Jis stovėjo gal 0,5 m. atstumu nuo jo, stovėjo šalia stalo. Tada T. D. paėmė nuo stalo jo telefoną „LG“ ir vieną kartą sudavė telefonu jam į galvą. Jis tuo momentu stovėjo, nesipriešino, telefono iš T. D. atimti nebandė. Mano, kad T. D. sudavė jam į galvą, nes buvo girtas ir supykęs, kad jis neleido jam paskambinti. Realiai fizinis skausmas sukeltas jam nebuvo, nes trenkta buvo nestipriai, tik su telefono kampu jam buvo prakirsta galva. Gal dėl to jis per stipriai sureagavo. Pretenzijų dėl sužalojimo jis neturi, jam žala nepadaryta, skausmas sukeltas nebuvo ir dėl to ikiteisminio tyrimo nepageidauja. T. D. trenkęs jam į galvą išsigando ir iš buto pabėgo, nubėgo į savo butą. Jis iškart kvietė policiją. Sekančią dieną T. D. pats atėjo pas jį į namus ir atsiprašė, sakė buvo girtas ir dėl girtumo jam sudavė į galvą, telefono pagrobti tikslo neturėjo. Kur padėjo telefoną jis neprisiminė. Dar kitą dieną telefoną T. D. rado bendro naudojimo tualete ir jį atnešė. Telefonas nesugadintas, dėl jo pretenzijų neturi, kadangi jis grąžintas, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų neturi ( 1 t., b.l. 78-79).
2020 m. gruodžio 30 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „LG“ apžiūra. Nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas juodos spalvos, liečiamu ekranu, išorinių sugadinimų nematyti ( 1 t., b.l. 85-86). 2020 m. gruodžio 30 d. pakvitavimu mobiliojo ryšio telefonas „LG“ grąžintas L. Š. (1 t., b.l. 88).
Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis T. D. 2020 m. gruodžio 15 d., apie 16:20 val., Klaipėdoje, būdamas pas L. Š. svečiuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant L. Š. nuo stalo paėmė pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG“ ir iš buto pasišalino. Tokiu būdu T. D. atvirai pagrobė L. Š. priklausantį turtą. Minėti kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad T. D. padarė vieną tyčinį apysunkį turtinį nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. T. D. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, paskutinį kartą 2020 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam paskirta arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. T. D. baustas vieną kartą administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 111). Kaltinamasis T. D. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagrobtą telefoną kaltinamasis grąžino nukentėjusiajam ir pastarasis jam pretenzijų nereiškė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prieštaravimų nereiškė ir bausmės dydžiui (1 t., b.l. 133).
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 126-127) – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. D. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. D. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti T. D., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.