Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str., 284 str. 1 d., 284 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. G. 2013 m. birželio 9 d., apie 00.05 val., Kupiškio r., Aukštupėnų k., prie Lėvens tvenkinio, Turistinio sezono atidarymo Kupiškyje šventės metu, viešoje vietoje Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui V. B. ir viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistui D. B. raminant konfliktą, kilusį tarp šventės dalyvių, šių pareigūnų atžvilgiu vartojo garbę ir orumą žeminančius žodžius, grasino susidorojimu, tuo įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, po to, apie 00.23 val., kaltinamasis E. G. , toje pačioje vietovėje, prieš tai būdamas įspėtas patrulio V. B. ir specialisto D. B. nutraukti neteisėtus savo veiksmus minėtų pareigūnų atžvilgiu, įsibėgėjęs dešine koja spyrė patruliui V. B. į nugarą, sukeldamas nugaros juosmeninės - krūtininės dalies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir paraudimu, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam V. B. sveikatą, tai yra panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino šiam valstybės tarnautojui, bei šiuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis E. G. 2013 m. rugpjūčio 14 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), prie M. R. priklausančio autoserviso durų, viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius, viešai netinkamus vartoti, žeminančius, žeidžiančius D. B. žodžius, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis E. G. kaltės nepripažino bei parodė, jog 2013 m. birželio 8 d. vakarą buvo Aukštupėnų kaime rengiamoje turistinio sezono atidarymo šventėje, tačiau policijos pareigūnų D. B. ir V. B. nekeikė, jų neįžeidinėjo. Taip pat nesipriešino policijos pareigūnams, paaiškinęs, jog pamatęs susibūrusius žmones ir supratęs, jog vyksta konfliktas, bėgo link grupės stovėjusių žmonių ir šokdamas neatsargiai kliudė pareigūną, bandė jo atsiprašyti, tačiau šis pradėjo jam į akis purkšti dujas, dėl ko jis pasitraukė į šalį, o vėliau išėjo į namus. Taip pat neigia 2013-08-14 prie M. R. autoserviso įžeidinėjęs D. B. , paaiškinęs, jog tą dieną prie autoserviso buvo susikivirčijęs su žmona, jos atžvilgiu vartojo įžeidžiamus žodžius, tačiau D. B. nematė, jo neįžeidinėjo, matė tik, kad netoli stovi D. B. automobilis BMW X5. Kodėl yra apkalbamas, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. G. kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis D. B. parodė, jog turistinio sezono atidarymo metu kartu su pareigūnu V. B. dirbo Aukštupėnų k. vykusioje Turistinio sezono atidarymo šventėje, matė prasidėjusį konfliktą tarp jame buvusių vyriškių, priėję bandė raminti, po ko tarp konfliktavusių asmenų buvęs E. G. pradėjo juos įžeidinėti įžeidžiamais žodžiais, grasinti, aplinkui buvę žmonės juokėsi. Perspėjo E. G. nutraukti neteisėtus veiksmus, bandė prie jo prieiti, tačiau jų neprileido kartu su E. G. buvę jo draugai. Kadangi jų buvo daug, veiksmų prieš E. G. nesiėmė. Kažkur po 20 minučių šventėje vėl prasidėjo konfliktas tarp jame buvusių vyriškių, nuėjo jų raminti bei stovėdamas pamatė, kaip E. G. įsibėgėjęs spiria V. B. į nugarą, dėl ko šis atsitrenkia į priešais stovėjusius asmenis. Bandė su V. B. sulaikyti E. G., tačiau jiems dėl jį užstojusių draugų to nepavyko padaryti, E. G. pasišalino.

Nukentėjusysis V. B. parodė, jog 2013 m. birželio 8-9 d. naktį dirbant su policijos pareigūnu D. B. Turistinio sezono atidarymo šventėje, pastebėję vykstantį konfliktą, nuėjo prie jų. Priėjęs matė besistumdančius du žmones, vienas iš kurių buvo E. B. , juos išskyrė, pareikalavo nepažeidinėti viešosios tvarkos, po ko netoliese buvęs E. G. ėmė vadinti gaidžiais, homoseksualius žmones žeminančiu žodžiu, sakyti, jog šlapimu apšlapins jų galvas. Po tokių žodžių aplinkui stovėję asmenys juokėsi. Jis kartu su D. B. bandė sulaikyti E. G. dėl šių žodžių, tačiau šį užstojo jo draugai, neprileisdami jo prie E. G. ir nustumdami jį toliau į minią. Nenorėdami aštrinti konflikto, atsitraukė į šoną ir po 15-20 min. vėl pastebėjo besistumdančius du asmenis, iš kurių buvo tas pats E. B. , priėjo prie jų, bandė sudrausminti. Bedrausmindamas E. B. ir su juo konfliktavusį asmenį pajuto smūgį iš nugaros bei atsitrenkė į priešais jį stovėjusius asmenis. Atsisukęs pamatė ant žemės nukritusį E. G. , kuris atsistojo ir puolė bėgti. Jis pasivijęs panaudojo dujas, buvo suėmęs už rankos, kaklo, tačiau apstoję E. G. draugai šį išlaisvino ir kažkur E. G. pasišalino. Po smurto prieš jį buvo iškviestas pastiprinimas, nutraukta šventė.

Liudytoja D.A. parodė, jog kartu su vyru E. G. buvo Turistinio sezono atidarymo šventėje, jokio incidento tarp jos vyro ir pareigūnų iki to momento, kada vyras įsibėgėjęs atsitrenkė į policijos pareigūną, nebuvo. Dėl atsitrenkimo į pareigūną liudytoja paaiškino, jog prieš nubėgdamas prie besistumdančių asmenų vyras pasakė, kad draugą muša, reikia jam padėti, matė jį vėliau prie būrio parkritusį, tačiau kad būtų spyręs pareigūnui, ji nematė. Tik vėliau jis jai sakė, kad atsitrenkė į pareigūną, norėjo šio atsiprašyti, tačiau pareigūnas jam įspyrė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 3) matyti, jog apžiūrėta poilsiui ir laisvalaikiui skirta vieta, esanti Kupiškio rajone, Aukštupėnų kaime, prie Lėvens užtvankos pradžios, apžiūros metu niekas nepaimta. Iš tarnybinių pranešimų (b.l. 1, 5) matyti, jog juose pareigūnai 2013-06-09 surašė, jog 2013-06-09 vykusios šventės metu kilus konfliktui tarp jaunuolių policijos pareigūnai D. B. ir V. B. bandė juos nuraminti, po ko vienas iš grupės jaunuolių, E. G. , iškoneveikė juos vadindamas „gaidžiai, p.. (homoseksualus žeminantis žodis), apmyšiu galvas, jums bus p... (vulgarizmas, reiškiantis moterišką lytinį organą), nebegyvensit“; bandant asmenį sulaikyti, tai trukdė daryti kartu su juo buvę G. B. , M. G. , E. B. bei kiti draugai; po 20 min. vėl kilus konfliktui, bandė raminti konfliktuojančius, kai V. B. buvo spirta į nugarą, spyrė tas pats E. G. , kuris, bandant sulaikyti jį vengė sulaikymo bei, padedamas G. B. , neleidusio jį sulaikyti, pasislėpė. Iš specialisto išvados (b.l. 39) matyti, jog V. B. dėl nugaros juosmeninės-krūtininės dalies sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir paraudimu, sveikata sutrikdyta nežymiai. Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l. 40), apžiūros protokolo (b.l. 41), specialisto išvados (b.l. 46-48), peržiūrėtoje pridėtoje laikmenoje esančio vaizdo matyti, jog vaizdo įrašas prasideda nuo 2013-06-09 00:22:30, trunka 3 min. 12 sek., nufilmuota vietovėje, panašioje į aprašytą įvykio vietos apžiūros protokole; vaizdo įraše matoma susibūrę daug žmonių, stoviniuoja, kalbasi, filmuojanti kamera sukinėja vaizdą po visą teritoriją, nuo 00:23:07 ekrane pasirodo du uniformuoti pareigūnai, kurie bando priartėti prie nuo jų atsitraukiančio vaikino, tarp jų į tarpą įlenda kažkas ir bando nustumti nuo policijos pareigūnų einantį jaunuolį, tuo metu iš šonų prieina dar du jaunuoliai, kurie atsisukę į pareigūnus kažką su jais šnekasi, kai 00:23:17 val. matomas jaunuolis, kuris bėga prie stovinčio pareigūno, šiek tiek pristabdo ir pašokęs dešine koja spiria uniformą vilkinčiam asmeniui į nugarą bei nugriūna ant žemės; po smūgio pareigūnas trenkiasi į priekyje stovinčius asmenis ir atsisukęs pamato ant žemės nukritusį jam spyrusį asmenį ir pats iš dešinės kojas spiria atstojusiam ir bandančiam pasišalinti asmeniui į sėdmenis; toliau matoma, kaip policijos pareigūnai vaikosi tą spyrusį asmenį, ji bando sulaikyti, tačiau to neleidžia padaryti aplink juos susibūrę asmenys, atskiria pareigūnus nuo bandomo sulaikyti asmenį ir matyti, kaip bandomas sulaikyti asmuo nuvedamas šviesiaplaukės moters, toliau, sprendžiant iš įrašo, su policijos pareigūnais bendrauja vietovėje esantys asmenys.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje – Kupiškio r., Aukštupėnų k., prie Kupiškio tvenkinio (Lėvens upės užtvankos) – vykusios Turistinio sezono atidarymo Kupiškyje šventės metu, einančius savo pareigas valstybės tarnautojų (policijos pareigūnai, remiantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., yra valstybės tarnautojai, atliekantys ir viešojo administravimo funkcijas) V. B. ir D. B. atžvilgiu vartojo jų garbę ir orumą žeminančius žodžius, grasino susidorojimu, tuo juos įžeisdamas, po to, būdamas įspėtas nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tęsė nusikalstamą veiką, toje pačioje vietovėje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įsibėgėjęs dešine koja spyrė patruliui V. B. į nugarą, tuo dėl nugaros juosmeninės – krūtininės dalies sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir paraudimu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, šiais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui V. B. bei tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtiniais veiksmais prieš policijos pareigūną, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, todėl kaltinamojo veika pagal BK 290 str. (policijos pareigūnų įžeidimas), BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą) ir BK 284 str. 1 d. (viešosios rimties sutrikdymas) kvalifikuota tinkamai. Nustatyta, jog kaltinamasis E. G. tyčia, norėdamas pažeminti šventėje dirbusius policijos pareigūnus jų atžvilgiu vartojo įžeidžius, vulgarius žodžius, grasino jiems ir po kurio laiko, suvokdamas, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, pažeidžia viešąją tvarką, panaudodamas smurtą prieš vieną iš policijos pareigūnų, pasipriešino pareigūnams. Nustatyta, jog E. G. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nors prokuratūra šias veikas vertino kaip pavienes veikas, visgi teismas, atsižvelgęs į tas aplinkybes, jog veikos buvo padarytos beveik tuo pačiu metu (jas skyrė 20 minučių), toje pačioje vietoje (rajone vykusios šventės metu), kaltinamojo veiksmai (iš pradžių įžeidinėjimas, o vėliau sekęs smurtas prieš pareigūną) patvirtina jo vieningą sumanymą įžeidinėti pareigūnus bei prieš juos panaudoti smurtą, todėl veikos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Nors kaltinamasis E. G. neigia įžeidinėjęs policijos pareigūnus, tyčia spyręs vienam iš pareigūnų į nugarą, paaiškinęs, jog tai buvo netyčinis veiksmas, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymais dėl jų atžvilgių kaltinamojo išsakytų įžeidžiamų žodžių, grasinimo, o byloje esantis vaizdo įrašas tik patvirtino pareigūnų parodymus, kad kaltinamasis E. G. įsibėgėjęs tyčia spiria V. B. į nugarą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą net galima matyti, kaip pribėgdamas prie pareigūno iš nugaros asmuo (E. G. ) prieš spirdamas dar šiek tiek pristabdo ir prisitaikęs pašoka ir spiria iš kojos policijos pareigūnui į nugarą, kalnelių ar griovių nematyti, kuriuos būtų reikėję peršokti ir taip netyčia kliudyti pareigūną. Kaltinamojo teiginiai, jog jis iškart bandė atsiprašyti pareigūno, taip pat nepagrįsti, nes vaizdo įraše matyti, kaip po smūgio nukritęs E. G. stojasi ir iškart bėga į šoną nuo pareigūno, o nebando jo atsiprašyti. Todėl teismas šiuos kaltinamojo parodymus, kaip ir jo sutuoktinės D. A. parodymus, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta. Teismas taip pat pripažįsta, jog kaltinamojo veiksmai įžeidžiant policijos pareigūnus išvadinant juos žeminančiais žodžiais tuo metu vykusios šventės metu, kurios metu buvo susirinkę daug žmonių (tą aplinkybę, kad buvo daug žmonių, patvirtina vaizdo įrašas), bei smurtas prieš pareigūną pagal savo pobūdį, pavojingumo laipsnį užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamojo gynėjas advokatas M. B. teigia, jog nukentėjusiųjų elgesys, kai jie po išsakytų žodžių visiškai nereagavo į kaltinamojo elgesį, jeigu toks buvo, nesulaikė kaltinamojo ar nesiėmė priemonių jį sulaikyti po to, kai šis juos įžeidė, grasino, kelia abejones dėl BK 290 str. nusikaltimo buvimo. Teismas iš dalies sutinka su šiais teiginiais ir pripažįsta, jog nukentėjusiųjų veiksmai po to, kai buvo viešai įžeisti, neatitiko Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio, kuriame yra apibrėžtos policijos pareigūnų pareigos, nuostatų, Policijos patrulių veiklos instrukcijos dėl teisės pažeidėjų sulaikymo ir pristatymo sąlygų, tačiau šios aplinkybės nešalina nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės. Antra vertus, įvertinus ir kartu su E. G. buvusių asmenų veiksmus (stūmimas nuo policijos pareigūnų, bandymas jį izoliuoti), pareigūnų skaičių šventėje (du) ir Kupiškio rajone (du ekipažai), policijos pareigūnams vieniems kažką padaryti toje situacijoje buvo sunku, ir tik po to, kai E. G. panaudojo smurtą prieš V. B. , policijos pareigūnai nutarė imtis veiksmų, kurių jie turėjo imtis jau tuo metu, kai buvo E. G. įžeidinėjami. Teismas taip pat nesutinka su kaltinamojo gynėjo advokato M. B. teiginiais, jog kaltinamojo E. G. veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir pažeista viešoji tvarka – kaip matyti iš vaizdo įrašo, po E. G. spyrio policijos pareigūnui į nugarą prasidėjo sumaištis, žmonės, stovėdami šalimais, pradėjo būriuotis, po šių E. G. veiksmų buvo nutraukta šventinis renginys (policijos pareigūnų parodymai), šios aplinkybės patvirtina, kad E. G. veiksmais, be pasipriešinimo prieš pareigūnus, buvo pažeista ir viešoji tvarka.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta.

Nukentėjusysis V. B. pareiškė 17 000 Lt dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 10-11), nukentėjusysis D. B. -12 000 Lt dydžio civilinį ieškinį (b.l. 21-22). Nukentėjusieji nurodė, jog dėl kaltinamojo E. G. veiksmų jiems buvo padaryta neturtinė žala, kilusi dėl patirto streso, neigiamų išgyvenimų bei nepatogumų bendraujant su aplinkiniais. Teigia, jog dėl kaltinamojo veiksmų turėjo aiškintis komisariato vadovybei, patirti nepatogumus bendraujant su aplinkiniais, nes nedideliame Kupiškio rajone apie įvykį pasklido kalbos ir apkalbos, pašiepiant juos, kaip pareigūnus, patyrė nepatogumus aiškindamiesi dėl įvykio aplinkybių tiek savo vadovams, tiek ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams. Nukentėjusieji teigia, jog jaučiasi įžeisti, pažeminti kaip pareigūnai, ir kaip fiziniai asmenys. Nurodo, jog kaltinamasis turėjo laikytis įstatymo reikalavimų, suprasdamas savo neteisėtą veiką, turėjo klausyti jų, policijos pareigūnų reikalavimų ir jiems nesipriešinti, tačiau šias normas savo tyčiniais veiksmais ignoravo, suprasdamas, kad veikia prieš juos kaip asmenis ir pareigūnus, dėl ko nukentėjusieji patyrė neigiamas pasekmes. Teismo posėdyje nukentėjusieji palaikė reikalavimus, prašė juos tenkinti, D. B. papildomai prie ieškinio nurodė, jog po tokių įvykių žmonės apie policiją blogai galvos, manys, jog galima pareigūnus įžeidinėti, V. B. išskirstė žalą, nurodydamas, jog dėl įžeidimo ieškinį palaiko 10 000 Lt, dėl smurto prieš jį – 7000 Lt dydžio. Kaltinamasis iš esmės su ieškiniais nesutinka, tačiau sutinka už V. B. sukeltą fizinį skausmą sumokėti 200 Lt. Ieškiniai atmetami. Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Prieš nukentėjusiuosius buvo padaryta nusikalstama veika, yra pagrindas kreiptis dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau ši žala turi būti įrodoma. Nukentėjusieji V. B. ir D. B. byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinį. Jų ieškiniuose yra nurodyta, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus bendraujant, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti, o kai kurie, kaip, pavyzdžiui, nepatogumas aiškinantis dėl įvykio aplinkybių savo vadovams, apskritai nesuvokiami, nebent pareigūnams buvo priekaištaujama dėl netinkamos reakcijos kaltinamajam pradėjus juos, viešoje vietoje įžeidinėti, kai jie nesiėmė jokių veiksmų, kad kaltinamasis būtų nustatyta tvarka sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, bet tokia žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais. Kita vertus, nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, kuriems vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai, policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Iš pačių nukentėjusiųjų paaiškinimų teismas negali konstatuoti, kad abu policijos pareigūnai buvo tiek pažeminti ar būtų patyrę emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjusios jų galimybės toliau atlikti savo pareigas, kad būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo, įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Pažymėtina, jog 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 3 str. 7 d. yra įtvirtintas kompensavimo principas, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Vidaus tarnybos statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis, sužalojus tarnybos metu, jiems yra išmokomos kompensacijos (Vidaus tarnybos statuto 40 str.). Kaip pavyzdį galima paminėti ir Vidaus tarnybos statuto 42 str., apibrėžiantį pareigūnų teises, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė), kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas, tačiau byloje duomenų apie tai, kad nukentėjusieji būtų kreipęsi į medicinos įstaigas dėl ieškiniuose dėstomų išgyvenimų, nėra, todėl ir tenkinti ieškinį, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė už žalą atsakingam asmeniui 297,80 Lt dydžio civilinį ieškinį (b.l. 51-51). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiojo V. B. patirtos gydymo išlaidos, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Nurodė, kad gydymo išlaidas sudaro V. B. 2013-06-09 VšĮ Kupiškio ligoninėje teikta neurologo konsultacija (37,47 Lt) bei 2013-06-09 VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje teiktos neurologo, gydytojo ortopedo traumatologo, gydytojo radiologo ir urologo konsultacijos (260,33 Lt), šią sumą sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų V. B. gydymui buvo išleista 297,80 Lt, ši suma buvo apmokėta iš PSDF, kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą, su šia žala sutinka ir kaltinamasis. Kadangi, remiantis LR sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, žala iš kaltinamojo išieškoma šiai institucijai.

Nukentėjusysis D. B. parodė, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. išvažinėdamas iš M. R. serviso matė, kad prie serviso atvažiavusį E. G. su D. A. , girdėjo, kaip E. G. pasakė D. A. važiuoti į servisą, o pats atsisukęs į jo vairuojamą automobilį pasakė „Šliucha, dar man čiulpsi b... (vulgarizmas, reiškiantis vyrišką lytinį)“, po ko nuėjo į servisą. Suprato, kad E. G. šį teiginį adresavo jam, mano, jog E. G. jį įžeidė dėl konflikto 2013-06-09 vykusios šventės metu. Dėl šio pasakymo pasijuto įžeistas.

Liudytojas M. R. parodė, jog paties įvykio, kad būtų E. G. įžeidinėjęs D. B. , dėl praėjusio laikotarpio nebepamena, tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad jie yra teisingi.

Liudytoja D.A. parodė, jog su sutuoktiniu E. G. buvo atvažiavusi automobiliu į M. R. servisą, pykosi su E. G. , šis ją koneveikė, sakė, kad čiulps visą gyvenimą. D. B. prie serviso nematė.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b.l. 18) matyti, jog D. B. 2013-08-16 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog 2013-08-14 apie 11 val., atbuline eina išvažinėjantį iš autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos, teritorijoje stovėjęs E. G. atsisukęs ir žiūrėdamas į jį pasakė jam adresuotus žodžius „Šliundra, oi tu man čiulpsi b... (vulgarizmas, reiškiantis vyrišką lytinį organą)“ ir nuėjo į serviso vidų, tuos žodžius turėjo girdėti pro jo, D. B. , automobilį einantis M. R. . Iš liudytojo M. R. apklausos protokolo (b.l. 24-25) matyti, jog apklausiant jį 2013-08-30 M. R. nurodė, kad 2013-08-14 apie 11 val. jam priklausančiame servise E. G. necenzūriniais žodžiais užsipuolė servise buvusį D. B. , šis į E. G. žodžius nieko neatsakė, tačiau jis pats dėl tokio E. G. elgesio pasijuto nemaloniai.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje, tyčia, siekdamas pažeminti D. B. , jį įžeidinėjo viešoje vietoje, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, trikdė visuomenės rimtį, todėl E. G. veika pagal BK 284 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai. Nors kaltinamasis neigia įžeidinėjęs D. B. , paaiškinęs, jog kivirčijosi su sutuoktine D. A. ir įžeidžiami žodžiai buvo adresuoti D. A. , šie jo parodymai paneigti nukentėjusiojo D. B. parodymais, ikiteisminio metu duotais M. R. parodymais, kurių jis nepaneigė teisiamajame posėdyje ir kuriuose jis nurodė, kad girdėjo, kaip E. G. įžeidinėjo D. B. ir tai jam sukėlė nemalonius pojūčius. Apie tai, kad E. G. būtų įžeidinėjęs savo žmoną D. A. , ikiteisminio tyrimo metu M. R. neparodė. Teismas taip pat nelaiko įrodymais, patvirtinančiais E. G. paaiškinimus, D. A. parodymus, kuri yra kaltinamojo sutuoktinė ir kuri suinteresuota bylos baigtimi, bei juos atmeta. Tai, kad A. A. linkusi teikti paaiškinimus, atitinkančius kaltinamojo įvykio eigos dėstymą, patvirtina ir parodymai dėl 2013-06-09 konflikto, kai jie iš esmės skyrėsi ne tik nuo nukentėjusiųjų paaiškinimų, bet ir prieštaravo objektyviai užfiksuotiems duomenims (vaizdo įrašui).

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti trys tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai, sudarantys idealiąją sutaptį (BK 11 str.) bei vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.). Nusikaltimai nukreipti į valdymo, viešąją tvarką, į kito asmens sveikatą, jie buvo padaryti vykstant masiniam renginiui, matant pašaliniams asmenims. Baudžiamasis nusižengimas buvo nukreiptas siekiant trikdyti visuomeninė rimtį, įžeidinėjimas nebuvo ilgalaikis, tačiau buvo įžeidinėjama dėl nukentėjusiojo tarnybinės veiklos, kas tokį kaltinamojo elgesį daro pavojingesnį. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teismo Lietuvos Respublikoje neteistas (b.l. 106), teistumas išnykęs ir pagal Austrijos Respublikos nuosprendį už prekybą vogtais daiktais, suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą (b.l. 107), galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo (b.l. 108-112), ūkininkauja (b.l. 119, 144), seniūnijos pagal gyvenamąją vietą seniūno charakterizuojamas teigiamai (b.l. 116, 142), prisideda prie trijų vaikų išlaikymo (b.l. 145-147). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga E. G. skirti sankcijose numatytą baudą, baudos dydį nustatyti sankcijų vidurkio ribose, arčiau minimumo, bausmės bendrinamos apėmimo ir visiško sudėjimo būdu. Į bausmę įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2013-06-10 13:43 val. iki 2013-06-11 17:20 val. (dvi paros), skaičiuojant vieną parą 2 MGL dydžio baudai (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp.). Baudai sumokėti, atsižvelgus į jos dydį, kaltinamojo asmenybę, nustatomas 10 mėnesių terminas (BVK 22 str.).

Daiktas – kompaktinis diskas su įrašu, saugomas prie bylos, paliekamas byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir paskirti 20 MGL (dvidešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 30 MGL (trisdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL (dvidešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir paskirti 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą;

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir visiško sudėjimo būdu bei E. G. paskirti galutinę 40 MGL (keturiasdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2013 m. birželio 11 d. (dvi paras) bei laikyti jį sumokėjusiu 4 MGL, arba 520 Lt baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokesčio kodas 6801.

Civilinį ieškinį, pareikštą Panevėžio teritorinės ligonių kasos, į.k. 188784179, tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, b. į. k. 191351679, naudai priteisti 297,80 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus 80 centų) žalos atlyginimo, žalą pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, SWEDBANK, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiųjų V. B. ir D. B. civilinius ieškinius atmesti.

Daiktą – kompaktinį diską, saugomą prie bylos, palikti ir saugoti su byla.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam E. G. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.