Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad M. N. 2007 m. liepos 23 d. 16.26 valandą, kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 79 kilometre, vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 37 km/h, nes važiavo 87 km/h greičiu, kai leistinas greitis yra 50 km/h. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 52 punkto reikalavimus. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu M. N. už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 420 Lt bauda ir pažeidimas įvertintas 6 balais. Kadangi 2006 m. gruodžio 20 d. ir 2006 m. rugpjūčio 5 d. nutarimais kiti M. N. padaryti pažeidimai buvo įvertinti 6 ir l balu ir jis per metus surinko 13 balų, tai jam, vadovaujantis ATPK 130² straipsniu, buvo paskirta papildoma nuobauda. Galutinė nuobauda pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirta 420 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

II.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktąjį skundą, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas ir paliko Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartyje akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo neginčijo pažeidimo fakto ir prašė pakeisti nutarimą, visiškai neskiriant jam administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėnesiams ir vietoj šios nuobaudos paskiriant švelnesnę. Atsižvelgiant į tai, byloje svarstytinas klausimas, ar yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šio straipsnio l dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskiriama administracinė nuobauda, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios itin švelnina pažeidėjo atsakomybę. Iš skundžiamo policijos nutarimo matyti, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė ir atsižvelgė į M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Pagal ATPK 130² straipsnį skyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą - 9 mėn. Šios nuobaudos skyrimas atitinka ATPK 30, 30² straipsnyje nustatytas bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles. Kitų M. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tarp jų išskirtinai lengvinančių atsakomybę, byloje nenustatyta. Bylą nagrinėjęs pareigūnas teisingai nustatė, kad pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, sunkina ATPK 32 straipsnio l dalies 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes, kaip matyti iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pateiktos pažymos, M. N. padarė šį pažeidimą turėdamas 5 galiojančias nuobaudas, paskirtas už KET pažeidimus. Vertinant padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, kaip to reikalauja ATPK 30 straipsnio 2 dalis, nustatyta, kad M. N. padarė pavojingą KET pažeidimą - net 37 km/h (± l km/h) viršijo leistiną važiavimo greitį, taip sukeldamas realų pavojų eismo saugumui, kitų žmonių, o tuo pačiu ir savo, gyvybei, sveikatai ir turtui. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo priežiūros tarnybos pažyma patvirtina, kad M. N., kuris turi 4 metų vairavimo stažą, per paskutinius vienerius metus sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus. Jis per metus nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. iki 2007 m. liepos 23 d. (KET pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu) buvo net 5 kartus baustas baudomis už įvairius KET pažeidimus, tarp jų - net du kartus už analogiškus KET pažeidimus (leistino greičio viršijimą), vieną kartą už tai, kad sukėlė eismo įvykį. 2007 m. birželio 21 d. ir 2007 m. gegužės 15 d. nutarimais paskirtos baudos nesumokėtos. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad anksčiau skirtos M. N. baudos nepadarė jam auklėjamojo ir prevencinio poveikio, tad nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. M. N., žinodamas, kad už padarytus KET pažeidimus jam yra skirti 7 (6+1) balai ir pakartotinai pažeidus KET reikalavimus, jis gali netekti teisės vairuoti transporto priemones, nesusilaikė nuo teisei priešingų veiksmų.

Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. N. yra nedrausmingas ir neatsakingas vairuotojas. Jis prašymą švelninti administracinę nuobaudą grindė neigiamomis pasekmėmis, kurias patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Minėta, kad skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat į administracinių nuobaudų tikslus. Administracinį pažeidimą padariusio asmens profesinė, visuomeninė ar kita veikla negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, kuri pati savaime suteiktų pagrindą švelninti administracinę atsakomybę. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda yra siekiama ne tik nubaudimo, auklėjimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo jai žalą darančių veikų. Administracinės atsakomybės švelninimas atsižvelgiant vien į pažeidėjo interesus iškreiptų įstatymų leidėjo valią, padarytų beprasmiais ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus ir įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždavinius, būtų pažeistas visuomenės interesas į saugų eismą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad M. N. anksčiau skirtos už KET pažeidimus švelnesnės administracinės nuobaudos (baudos) nepadarė jokio auklėjamojo ir prevencinio poveikio. Todėl skundžiamu nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos yra teisinė jo priešingo teisei elgesio pasekmė. Atsižvelgus į visų prieš tai minėtų aplinkybių visumą konstatuota, kad paskirtosios administracinės nuobaudos visiškai atitinka pažeidimo pobūdį, pažeidėjo, kaip eismo dalyvio, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat administracinių nuobaudų skyrimo tikslus.

III.

Teismas, vertindamas padarytą teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, kaip to reikalauja ATPK 30 straipsnio 2 dalis, nustatė, kad jis, M. N., padarė pavojingą KET pažeidimą - net 37 km/h (±1 km/h) viršijo leistiną važiavimo greitį. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad greitis buvo viršytas baigtame remontuoti kelio ruože, kur dėl netinkamo kelio ženklų išdėstymo nesimato greičio apribojimo. Todėl važiavo tokiuose kelio ruožuose leistinu greičiu 87 km/h, neviršydamas nustatytos 90 km/h greičio ribos.

Teismas taip pat klaidingai nustatė, kad 2007 m. birželio 21 d. ir 2007 m. gegužės 15 d. nutarimais paskirtos baudos nesumokėtos. Apeliacinės instancijos teismui pateikiama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pažyma apie tai, kad visos paskirtos baudos yra laiku ir pilnai sumokėtos.

Teismo nuomone Eismo priežiūros tarnybos pažyma patvirtina, kad jis, turėdamas 4 metų vairavimo stažą, per paskutinius vienerius metus sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus. Nori atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad nuo paskutinio KET pažeidimo nepadarė nė vieno papildomo pažeidimo. Teismo nutartyje nurodyti KET pažeidimai, viršijant leistiną greitį, tėra atsitiktiniai epizodai per visą laikotarpį, kada jis vairuoja transporto priemonę, t. y. keturis metus. Todėl aukščiau paminėti KET pažeidimai neturėtų būti vertinami kaip sistemingi ar piktybiniai pažeidimai, o kaip vienkartiniai epizodai, dėl kurių jis nuoširdžiai gailisi ir vairuodamas griežtai laikosi KET. 2007 m. liepos 23 d. padarytas KET pažeidimas yra vienintelis per 2007 metus.

Administracinė nuobauda visų pirma turi auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad šis padarytų nusižengimų nekartotų ateityje ir laikytųsi nustatytų bendro gyvenimo taisyklių. Nusižengimą padariusio asmens nubaudimas yra antrinė funkcija, labiau skirta atlyginti nusižengimu padarytą žalą, negu auklėti asmenį.

Palikus galioti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, t. y. atėmus jam teisę vairuoti transporto priemonę devyniems mėnesiams, ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai bus iškreipti - jis bus nubaustas, tačiau negrįžtamai bus pabloginta jo socialinė padėtis. Dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo netekęs darbo turės atsisakyti mokamų mokslų, už kuriuos moka pats, bus priverstas nutraukti preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį, taip patirdamas 30 560 litų nuostolių, taip pat neturės galimybės grąžinti paskolų, paimtų buto pirkimui.

Socialinės padėties pablogėjimas negali prisidėti prie teigiamos teisinės savimonės vystymosi, todėl šiuo atveju būtų sunku kalbėti apie nuobaudos auklėjamąjį poveikį.

Padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir sunkumą supranta. Vertindamas dabar Lietuvos keliuose kasdien įvykstančių eismo įvykių nelaimių skaičių po šių KET pažeidimų sau išvadas padarė ir važinėja saugiai, nepažeisdamas KET normų.

Todėl prašo panaikinti apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują, o būtent pakeisti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą ir pakeisti jam skirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonę 9 mėnesiams atėmimą į baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

M. N. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde keliamas papildomosios administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėnesiams – netaikymo klausimas. Institucijos nutarimu, vadovaujantis tuo metu galiojusios ATPK redakcijos 130² straipsnio nuostatomis, M. N. padarytas ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas buvo įvertintas 6 balais bei nustačius, kad per metus jis surinko 13 balų, jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Tačiau 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365 šis ATPK 130² straipsnis pakeistas. Naujos redakcijos ATPK 130² straipsnyje nebeliko iki tol jame įtvirtintos baudos balų sistemos bei tuo pačiu administracinio teisės pažeidimo – pakartotino Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai yra padarymo per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124¹ straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau – sudėties.

ATPK 8 straipsnio 2 dalis įtvirtina išimtį iš principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), pagal kurį aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, tai yra taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.

Vadovaujantis šia teisės norma, taip pat ATPK 250 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl M. N. inkriminuoto ATPK 130² straipsnyje numatytojo pažeidimo padarymo nutrauktina, atitinkamai keičiama ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis.

ATPK 297 straipsnio bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio pagrindu vertinant Institucijos nutarimo bei pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl M. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį bei už šį pažeidimą skirtos administracinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog M. N. 2007 m. liepos 23 d. 16 val. 26 min. kelio Vilnius - Švenčionys - Zarasai 79 - jame kilometre vairuodamas lengvąjį automobilį Opel Astra Caravan ir viršydamas leistiną 50 km/h greitį, važiavo 87 km/h (± l km/h) greičiu. Tokiu veiksmu pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šios aplinkybės neginčijamos ir jų pagrindu spręstina, kad ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo sudėties buvimas konstatuotas teisėtai ir pagrįstai. Už šį pažeidimą M. N. skirta 420 litų bauda. Tiesa, nors jis apeliaciniame skunde nurodė, kad greitis buvo viršytas baigtame remontuoti kelio ruože, kur dėl netinkamo kelio ženklų išdėstymo nesimatė greičio apribojimo, tačiau tokio teiginio nebuvo skunde apygardos administraciniam teismui ir šį teiginį pagrindžiančių duomenų nėra apeliaciniame skunde. Iš teismui pateiktos M. N. administracinio teisės pažeidimo pradinio tyrimo medžiagos matyti, kad iš esmės savo kaltę dėl minėto pažeidimo jis pripažino jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir gailėjosi dėl padarytojo pažeidimo.

Taigi, įvertinus visas aplinkybes, taip pat padaryto pažeidimo pobūdį, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens šeimyninę, turtinę padėtį, spręstina, kad jam skirta sankcijoje numatyta bauda atitinka administracinės nuobaudos individualizavimo kriterijus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo naikinti visą apygardos administracinio teismo nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti: Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo dalį dėl M. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti; kitą nutarimo dalį, kuria M. N. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 420 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.