Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č., 2016 m. birželio 7 d., apie 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 148 (Eismo krypčių išsiskyrimas), bei nulenkė gatvės pavadinimo ir numeracijos stulpelį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127, 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, kelio ženklas Nr. 148, gatvės stulpelis žymintis gatvės pavadinimą.

Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

G. Č. teismo posėdyje su pažeidimais sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tą dieną dukros nebuvo namuose, o jo žmona yra neįgali ir buvo palikta viena, todėl tiesiog skubėjo namo. Matė ir suprato, kad atsitrenkė į kelio ženklą. Automobilis, kurį vairavo, priklauso žento motinai. Žentas dirba Norvegijoje, o automobilį laiko pas jį ir leidžia juo naudotis. Vairuotojo pažymėjimo iš jo policijos pareigūnai nepaėmė. Kadangi žmona yra neįgali, dukra laukiasi, jis netrukus turi gauti neįgalumo grupę, niekur nedirba, negauna pajamų, todėl prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, o baudą išdėstyti dalimis.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-07, dirbant su vyr. patruliu A. S. apie 21.14 val. gavo pranešimą ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Šioje gatvėje prie 71 namo rado nuverstą kelio ženklą Nr. 148 ir metalinį stulpelį su gatvės pavadinimu (duomenys neskelbtini). Šalia gulėjo automobilio galinio vaizdo veidrodžio stiklas (b. l. 6).

Liudytojas V. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog š. m. birželio 7 d. apie 21.00 val. buvo kieme prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje. Išgirdo stabdomo automobilio padangų garsą ir smūgį. Išbėgęs į gatvę, pamatė į (duomenys neskelbtini) sankryžą nuo kelkraščio įvažiuojantį automobilį Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apgadintas, nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, matėsi įbrėžimai. Automobilis nuvažiavo pro jo namą link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilio vairuotojas elgėsi neadekvačiai, skubėjo, vėlai perjunginėjo pavaras, atrodė neblaivus. Prie sankryžos pamatė automobilio stabdymo žymes, apgadintą kelio ženklą, automobilio detalių nuolaužas. Apie įvykį pranešė bendrosios pagalbos telefonu, nes buvo baisu, kad vairuotojas gali padaryti dar vieną eismo įvykį (b.l. 13).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės (b.l. 11).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys (b.l. 16).

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) informaciją eismo įvykio metu padaryta 112,14 Eur su PVM žala dėl apgadinto kelio ženklo, stulpelio ir gatvės pavadinimo lentelės atstatymo (b.l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Be šių įrodymų G. Č. pažeidimus patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys apie 2016-06-07 21.14 val. gautą pranešimą apie eismo įvykį Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) gatvėje (b.l. 7-8), eismo įvykio schema (b.l. 9), informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b.l. 16), fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos (b.l. 19-24), G. Č. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 31) bei kita bylos medžiaga.

G. Č. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nes jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą, ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

G. Č. atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas nelaiko G. Č. nurodyto teiginio, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad dėl ligos jam sutraukė ranką, administracinę atsakomybę šalinančia ar lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad net jeigu tokia aplinkybė ir buvo, tai nesutrukdė jam greitai pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pažeidėjas prašo sušvelninti jam nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Tais atvejais, kai pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tais atvejais, kai nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis.

Kaip matyti G. Č. vairuotojo pažymėjimas išduotas 1998-05-19. Iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad G. Č. už administracinius teisės pažeidimus buvo baustas penkis kartus. Paskutinį kartą baustas 2016-06-07 pagal ATPK 142 str. 4 d., turi galiojančią nuobaudą. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis per savo transporto priemonių vairavimo stažą baustas du kartus, t.y. 2004-01-09 specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., ir 2006-04-08 nutarimu už pažeidimą, numatyta ATPK 124¹ str. 1 d. (b.l. 3-5).

Skirdamas nuobaudą G. Č., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, pasekmes (padaryti du administraciniai pažeidimai, kurie nėra labai pavojingi, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime rimtų pasekmių nesukėlė, įvykio metu didelės žalos nepadaryta, nėra duomenų, kad automobilį jis galėjo vairuoti būdamas neblaivus), pažeidėjo asmenybę (nedirba, nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, anksčiau vieną kartą baustas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, tačiau nuo to laiko per dešimt metų jokio šiurkštaus KET pažeidimo nepadarė, turi galiojančią administracinę nuobaudą), taip pat į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Todėl teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus pažeidėjui švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Dėl to taiko pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skiria mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali.

Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka apėmimo būdu griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir, atsižvelgiant į G. Č. prašymą, turtinę padėtį bei nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis iki visiško baudos sumokėjimo (ATPK 313 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad G. Č. neteisėtais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, padarė 112,14 eurų turtinę žalą dėl kelio ženklo, stulpelio ir gatvės pavadinimo lentelės atstatymo, vadovaujantis ATPK 37 str., jis įpareigotinas atlyginti padarytą turtinį nuostolį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 30¹, 30², 37, 283-284, 286-287, 302², 313 straipsniais, teismas

nutarė:

G. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

G. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. Č. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

G. Č. paskirtos 600 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos iki visiško baudos sumokėjimo.

Įpareigoti G. Č. atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 112,14 eurų turtinį nuostolį.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16059612933. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

2) turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 341 str.). Nustatytu terminu neatlyginus nuostolio, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka (ATPK 342 str.).

3) jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu toliau ją vairuoja, šio kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu (ATPK 326 str.).

4) jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).