Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjos G. T. (toliau tekste - pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2013 m. birželio 26 d. nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) ONTV buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavaldžiavimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 294 str. 1 d. dėl to, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio G. T., skambindama telefonu ir atėjusi į A. M. darbovietę - Žemės ūkio ministeriją, esančią Gedimino pr. 12, Vilniuje, grasindama paskleisti viešai apie A. M. kompromituojančius duomenis, reikalavo tariamos žalos atlyginimo gyvenamajam būstui įsigyti. 2011 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nesurinkus pakankamai įrodymų dėl G. T. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.

2013 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė atnaujinti praleistą terminą ir dėl to atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti akistatą tarp jos ir A. M. bei jo draugo, vardu Martynas, patraukti atsakomybėn A. M. dėl galimo šmeižto, prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėti tarnybinį patikrinimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjoms V. V., J. Ž., N. P..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorė 2013 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo atmetė minėtą pareiškėjos skundą.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu prokurorės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu, pateikė skundą aukštesniajam prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiasis prokuroras (toliau - aukštesnysis prokuroras) 2013 m. liepos 17 d. nutarimu pareiškėjos skundą atmetė. Savo nutarimą aukštesnysis prokuroras motyvavo tuo, kad prokurorės 2013 m. birželio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

2013 m. rugsėjo 19 d. skundo papildyme pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei grąžinti bylą Vilniaus apygardos prokuratūrai. Taip pat prašo įpareigoti Generalinę prokuratūrą ir Apygardos prokuratūrą dėl naujai, t. y. 2013 m. gegužės 21 d. paaiškėjusių aplinkybių (kad dingę įrodymai), pradėti tyrimą A. M. ir jo draugo M. atžvilgiu dėl šmeižto. Taip pat prašo aukštesnės instancijos teismą pripažinti, kad paskolos raštas, kuriuo ji skolinosi pinigų iš A. M. draugo M. yra surašytas teisingai ir yra įrodymas bei pripažinti faktą, kad būtent šis asmuo paskolino jai 1300,00 Lt ir kad šie pinigai buvo jo, o ne A. M.. Taip pat pareiškėja prašo atstatyti senaties terminus ir atnaujinti baudžiamąją bylą dėl jos pirmojo vyro, R. B., nužudymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes A. M. pabėgo iš įvykio vietos, o jo kraujo mėginys paimtas tik po trijų dienų. Taip pat patraukti jį atsakomybėn dėl melagingų parodymų duotų 2011 metais prasidėjusio proceso metu. Taip pat prašo įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jos atžvilgiu nepagrįstai iškeltos baudžiamosios bylos, dėl tyrėjų ir bylą tyrusios prokurorės veiksmų. Taip pat prašo atstatyti senaties terminus dėl 2011 m. birželio 7 d. nutarimo, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. dėl dingusių dokumentų.

Teigia, kad naujas aplinkybes sužinojo tik tuomet, kai jai buvo leista susipažinti su byla, t. y. 2013 m. gegužės 21 d. Teigia, jog byloje nėra daug dokumentų ir skundų, jos telefoninių pokalbių su A. M.. Toliau skunde pareiškėja aprašo 300,00 Lt ir 1000,00 Lt pasiskolinimo iš Martyno, A. M. draugo, aplinkybes ir priežastis, pastūmėjusias ją žengti tokį žingsnį, t. y. sunkią savo vyro ligą. Skunde taip pat aprašoma toliau sekusių įvykių eiga, kai pareiškėja buvo sulaikyta, jos bendravimo su Generalinės prokuratūros prokurorais bei pareiškėjos buto, kurį ji buvo įsigijusi kartu su ankstesniu savo vyru, kuris žuvo A. M. sukeltoje avarijoje, praradimo aplinkybės. Pareiškėja nurodo, kad susitikusi su A. M. ji pinigų nereikalavo, nereketavo, negrasino, bet maldavo jai pagelbėti, o ir jis pats žadėjo jai padėti. Bet minėtas asmuo ją apgavo ir, galima sakyti, kad apšmeižė pareiškėją.

Toliau skunde pareiškėja kvestionuoja prokuroro E. M. ir jos bylą tyrusių pareigūnų veiksmus. Teigia, kad apie ją buvo skleistos paskalos jos giminėms, viena iš tyrėjų yra susijusi su ja giminystės ryšiais, taigi turėjo nusišalinti nuo bylos tyrimo, pabrėžia, kad ne visi jos rašyti prašymai buvo pridėti prie bylos, tyrimas buvo vilkinamas su ja neatliekant jokių veiksmų, nebuvo tirta jos psichikos būklė. Pareiškėja taip pat nurodo, kad susipažinusi su byla ji bandė pateikti prokurorui E. M. visus skundus, kurie turėjo būti prijungti prie bylos, tačiau jis atsisakė juos priimti. Skunde pareiškėja taip pat teigia, kad Generalinėje prokuratūroje jai paaiškino, jog būtinai turi būti panaikintas prokuroro E. M. 2013 m. liepos 17 d. nutarimas, nes tik tada būtų galima spręsti A. M. atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo klausimą. Skunde pareiškėja taip pat skundžiasi ilgai nesulaukusi atsakymų iš Vilniaus apygardos prokuratūros, dėl ko mano, jog byla buvo vilkinama. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje visiškai neatsižvelgė į jos duotus paaiškinimus, nepagrįstai parašė, kad ji reketavo A. M.. Nurodo, kad visi jos pateikti pokalbių su prokurorais įrašai byloje turėjo būti iššifruoti, o to nebuvo padaryta. Taip pat byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atsakymų į jos rašytus prašymus, kurie, kaip jau buvo minėta, nebuvo prijungti prie bylos. Toliau skunde vėl kartojamos pinigų iš A. M. draugo gavimo aplinkybės, pareiškėja teigia, jog buvo apkaltinta nekaltai, vėl mini savo vyro ligą bei pirmojo vyro netekties, suvedusios ją ir A. M. tragiškas aplinkybes. Nurodo, kad jeigu A. M., po viso to būtų atlyginęs jai žalą, t. y. padengęs civilinį ieškinį, viskas jos gyvenime galėjo būti kitaip, tačiau jis to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga bei skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nėra jokio teisinio pagrindo dėl sekančių aplinkybių.

Pirma, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pareiškėjos, o ne A. M. atžvilgiu. Iš aukštesnės instancijos teismui pateikto skundo argumentų manytina, jog pareiškėja pati nesuvokia savo prašymo atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. birželio 7 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai pareiškėjos kaltę pagrindžiančių duomenų dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (t. 1, b. l. 180-184). Nutarimo nuorašas 2011 m. birželio 8 d. lydraščiu buvo išsiųstas pareiškėjai, nurodant šio nutarimo apskundimo tvarką (t. 1, b. l. 178). Šio nutarimo pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą neapskundė, taigi, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. birželio 7 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Akcentuotina, jog minėtas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 217 str. nustatyta tvarka, tik jei paaiškėtų naujos aplinkybės, susijusios su pačios pareiškėjos galimai padaryta nusikalstama veika, t. y. šiuo metu nutrauktas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu vėl prasidėtų ir toliau būtų siekiama surinkti pakankamai įrodymų dėl pareiškėjos kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimui. Be to, kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 5 d. numato, jog turintys teisę paduoti skundą dėl prokuroro nutarimo asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą aukštesniojo prokuroro arba teismo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą pateiktas jau praėjus šešiems mėnesiams, todėl, praėjus prašymo padavimo terminui, negali būti nagrinėjamas.

Antra, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, 2012 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 166 str., 170 str., 236 str., nes jis melagingai ją įskundė apie nebūtą nusikaltimą. Minėtu nutarimu pareiškėjos prašymas atmestas (t. 2, b. l. 148). Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (t. 2, b. l. 195-196). Nurodytą nutartį pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį (t. 1, b. l. 192-194). Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 346 str., įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to, pareiškėjos skundo reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu nenagrinėtinas, nes Vilniaus apygardos teismas šį klausimą yra išsprendęs galutine ir neskundžiama 2012 m. spalio 31 d. nutartimi.

Trečia, iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. vasario 3 d. išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 135-136). Šioje byloje A. M. 1991 m. rugpjūčio 22 d. Kauno rajono teismo buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 246 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo kasacinį skundą ir prokuroro protestą, panaikino Kauno rajono teismo 1991 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir bylą nutraukė vadovaudamasis 1990 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę“ 3 str. ir 1961 m. BPK 5 str. 4 p. pagrindu, nes neatsargus nusikaltimas padarytas iki 1990 m. kovo 11 d. Minėtu 2011 m. vasario 3 d. nutarimu Generalinis prokuroras atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos Respublikos BPK 446 str. 4 d. pagrindu, kadangi pareiškėja nenurodė nei vienos naujos aplinkybės, kuri numatyta Lietuvos Respublikos BPK 444 str. Nepaisant to, kad pareiškėjai buvo išaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka, jis įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl yra įsiteisėjęs. Kaip teisingai nurodė ir žemesnės instancijos teismas, dėl pirmiau nurodyto pareiškėjos prašymo yra pasisakęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartyje bei Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatavęs, jog 2011 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas dėl to, kad pareiškėja nenurodė prokurorui jokių naujų aplinkybių, dėl kurių procesas baudžiamojoje byloje galėtų būti atnaujintas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jau yra išnagrinėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. vasario 3 d. nutarimu, todėl aukštesnės instancijos teismas dėl šio skundo argumento pakartotinai nepasisakys. Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. M. baudžiamąją bylą nutraukė ne dėl faktinių aplinkybių neatitikimo baudžiamosios bylos medžiagai, netinkamo įrodymų vertinimo ar jų stokos, o dėl jo atžvilgiu pritaikyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę“, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos neišteisino, o nutraukė bylą dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Taigi, jau vien ši aplinkybė daro baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negalimu.

Ketvirta, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl senaties termino atstatymo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, akistatos atlikimo, A. M. patraukimo atsakomybėn dėl galimo šmeižto, prijungimo prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybinio patikrinimo pradėjimo skunde nurodytoms Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjoms (t. 2, b. l. 21-22). Šį nutarimą pareiškėja apskundė aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro 2013 m. liepos 17 d. nutarimu pareiškėjos skundas buvo atmestas. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. birželio 26 d., tiek aukštesniojo prokuroro 2013 m. liepos 17 d. nutarimai buvo priimti vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, t. y. dėl to, kad dėl pareiškėjos reikalavimų įsiteisėjusiais nutarimais bei nutartimis jau yra pasisakyta kitų institucijų ir teismų, ir dar kartą juos nagrinėti nėra jokio pagrindo. Šiuos prokurorų nutarimų teiginius patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, todėl naikinti jų pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Penkta, pareiškėja aukštesnės instancijos teismui pateiktam skunde, kaip ir žemesnės instancijos teismui pateiktame skunde pažymi, jog 2013 m. gegužės 21 d., jai susipažinus su baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), buvo dingę dokumentų papildymai bei telefoninio pokalbio įrašas, todėl, pareiškėjos teigimu, dėl šių aplinkybių turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas bei tarnybinis patikrinimas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK imperatyviai nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą gali pradėti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, o Lietuvos Respublikos BPK 173 str. įsakmiai nustato, kokias funkcijas atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas, ir tiksliai apibrėžia ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus. Įstatymo leidėjas nedelegavo ikiteisminio tyrimo teisėjui teisės priimti sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas priklauso išimtinei ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro teisei, todėl pagal Lietuvos Respublikos BPK 173 str. prasmę ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi teisės pradėti ir (ar) organizuoti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skundą arba įpareigoti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo labiau - tarnybinį patikrinimą. Tokio įgaliojimo neturi ir aukštesnės instancijos teismas, kuris Lietuvos Respublikos BPK 441 ir 442 str. nustatyta tvarka sprendžia tik žemesnės instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjos G. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.