Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios A. D. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 10N-64402256-16 Ž. B. skirta subendrinta 150 eurų bauda, už tai, kad ji, 2016 m. gegužės 15 d., apie 13.42 val., Pergalės – Gerovės. Sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį Mercedes Benz B200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, taip pat sužalotas MB keleivis D. B., gim. 1998 m. ir automobilio Toyota vairuotoja A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Po VTMT specialistui pateiktų dokumentų, D. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. D. sveikatos sutrikdymas nekvalifikuotas. Nutarime nurodyta, kad Ž. B. pažeidė KET 158 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b.l. 14).

2016-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios A. D. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti minėtą 2016 m. birželio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pažeidimų Ž. B. atžvilgiu nutraukti ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimo /atlikimo.

Skundžiama 2017 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas šio skundo netenkino, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimo metu įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės dėl sužalojimo masto yra iš esmės teisingos, 2016 m. birželio 23 d. nutarimas, kuriuo nubausta Ž. B. – pagrįstas bei teisėtas.

Skunde nurodoma ir tai, kad nepagrįstai posėdžio metu buvo atmestas apeliantės atstovo prašymas skirti papildomą ekspertizę, kuri turėjo būti skiriama siekiant gauti objektyvų ir pagrįstą ekspertizės aktą. Teigia, kad šiuo atveju eismo įvykio metu kilo padariniai, kurie yra būtinasis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – apeliantei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kadangi gydymas po eismo įvykio objektyviai buvo ilgas ir truko daugiau nei mėnesį laiko. Apeliantės nuomone, ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Matyti, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. B. 2016 m. gegužės 15 d., vairuodama automobilį Mercedes Benz B200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo apeliantė nukentėjusioji A. D. ir su juo susidūrė. Ginčas kyla dėl nukentėjusiajai diagnozuotų sveikatos sužalojimų ir jų mąsto, kadangi nukentėjusioji teigia, kad jos gydymas po eismo įvykio buvo ilgas ir trūko ilgiau nei mėnesį, ilgam laikui buvo sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata, įvykio metu stipriai buvo sužalota krūtinės ląsta, todėl toks sveikatos sutrikdymas turėjo būti kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, priešingai nei teigiama skunde, juos tinkamai įvertino.

Objektyviai tiesai nustatyti, t.y. kokie kūno sužalojimai buvo padaryti apeliantei A. D. 2016-05-15 eismo įvykio metu bei koks dėl šių kūno sužalojimų padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, byloje, tenkinant nukentėjusiosios atstovo adv. R. M. prašymą, pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi skyrė teismo medicinos ekspertizę (t. 1, b. l. 173-174).

2017-09-11 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 49/2017 (01), kuriame nurodyta, kad ekspertai V. K. bei J. R., atsižvelgdami į bylos aplinkybes bei gydymo įstaigų pateiktus nukentėjusiosios A. D. medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad neatmetama galimybė, kad A. D. 2016-05-23 gydytojos neurologės aprašytos kraujosruvos („mėlynės“) krūtinėje galėjo susidaryti po 2016-05-15 eismo įvykio. Taip pat nurodyta, kad byloje ir medicinos dokumentuose nėra duomenų apie kitokį trauminį epizodą, o tuoj po eismo įvykio pirminės apžiūros RVU ligoninėje, konstatavus krūtinės ląstos sumušimo diagnozę, kraujosruvos krūtinėje galėjo būti dar vizualiai neišryškėjusios (nematomos). Išvadoje nurodyta, kad kraujosruvos krūtinėje kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal savo pobūdį. 2016-05-23 konstatuotos kraujosruvos krūtinėje gali būti siejamos su 2016-05-15 kliniškai nustatyta krūtinės ląstos sumušimo diagnoze. Išvadoje nurodyta, kad ilgalaikis gydymas po 2016-05-15 yra susijęs su stuburo lėtinėmis degeneracinėmis ligomis, kurios minimos nuo 2008 metų, o jų paūmėjimai būdavo ir iki nagrinėjamo įvykio (t. 2, b. l. 7-10).

Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklaustas ekspertas V. K., kuris patvirtino ekspertizės aktą bei paaiškino, kad tarp nukentėjusiosios nurodomo užsitęsusio ilgalaikio gydymo ir 2016-05-15 patirtos traumos priežastinio ryšio nenustatyta, o pastarajai nustatyti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi eilinės kraujosruvos vertinamos kaip nežymus sveikatos sužalojimas. Jeigu būtų kaulų lūžiai, tuomet būtų nesunkus sveikatos sužalojimas. Kategoriškai susieti kraujosruvų su įvykio metu patirtais sužalojamais nurodė negalintis. Išvadoje yra tik neatmetama tokia galimybė, nes medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie kitokį trauminį epizodą. Paaiškino, kad šiuo atveju, dėl tos priežasties, kad nustatyti sužalojimai yra kraujosruvos, todėl gydymosi trukmė neturi įtakos sužalojimo mastui. Mastą apsprendžia pats sužalojimo pobūdis. Ilgalaikis gydymas po 2016-05-15 yra siejamas su stuburo lėtinėmis degeneracinėmis ligomis, kurios medicininiuose dokumentuose minimos nuo 2008 m., o jų paūmėjimų būdavo ir iki nagrinėjamo įvykio. Nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nėra fiksuojama, kad radikulitopatija yra potrauminė, todėl jos nesieja su autoįvykio pasekmėmis (t. 2, b. l. 19-20).

Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo apeliantei A. D. 2016-05-15 eismo įvykio metu padarytą sužalojimą vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi, kaip patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai, pastarosios nurodomi susirgimai bei ligų paūmėjimai buvo nustatyti žymiai anksčiau, po eismo įvykio ligos liko tos pačios, taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantei diagnozuotos ligos yra potrauminės kilmės.

Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo ekspertizės aktu bei sprendė, kad Ž. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą bei 127 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Skunde nurodoma ir tai, kad teismo iškviestas ekspertas galimai buvo šališkas, nes ekspertizė atlikta toje pačioje ekspertinėje įstaigoje, kurioje dirba ir ekspertas J. M. P. bei ekspertė J. M.-Č., kurie jau buvo pateikę išankstinį vertinimą dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, nesant visų medicininių dokumentų.

Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertas byloje išvadą duoda objektyvių duomenų pagrindu, o ne vidinio įsitikinimo pagrindu. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi byla buvo grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, teismui konstatavus, kad specialistų J. M. P., J. M.-Č. paaiškinimai neatitinka akto, kuriuo nustatomas sveikatos sužalojimo mastas, formos reikalavimų. Tikslu nustatyti nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo mastą, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurią apylinkės teismas pavedė atlikti būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams. Matyti, kad apeliantės A. D. teismo medicinos ekspertizę atliko minėtos įstaigos kiti ekspertai, nei davė paaiškinimus šioje byloje, t.y. ekspertai V. K. ir J. R.. Pažymima, kad jeigu ekspertizės išvada duota neištyrus visų byloje esančių duomenų, tas pats ekspertas gali atlikti papildomą ekspertizę, įvertindamas papildomus jam pateiktus įrodymus ir tai nereiškia, kad jis yra šališkas, nors dalį medicininių dokumentų, duodamas pirminę išvadą, jis jau yra tyręs. Be to, ekspertas išvadą duoda pagal jam suformuluotą užduotį, t. y. atsakydamas į teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijos suformuluotus klausimus ir pagal pateiktą jam medžiagą. Tai, kad nebuvo priimtas apeliantę tenkinantis sprendimas ar išvada, nereiškia ekspertą buvus šališką.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų nenustatyta.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, nėra teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiosios A. D. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais, todėl minėta apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą ir nukentėjusiosios A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.