- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-366-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
- Ieškovas
- E. Z. S., I. P., D. R.
- Atsakovas
- A. R., Alytaus apskrities viršininko administracijos, S. R., T. R., K. R., J. B.
Procesinio dokumento kategorija 30.4.1;49;121.1.,121.15,121.21.,121.22
nutartiS
2007 m birželio 20 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei E. Z. S., atstovui advokatui S. L. B., atsakovo A. R. atstovė advokatė S. S., atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovams J. V., O. G.
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Z. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo,
civilinėje byloje pagal ieškovių E. Z. S., I. P., D. R. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, A. R., S. R., T. R., K. R., J. B. dėl sprendimų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės E.Z. S., I. P., D. R. ieškiniu teismo prašė:
pripažinti negaliojančiais Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-09-05 sprendimus Nr. 59-14260, 59-14261, 59-14262, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. R. priklausiusią žemę ir mišką (duomenys neskelbtini) atsakovams A. R., G. A. R., S. R.;
pripažinti negaliojančiomis 2003-04-15 dovanojimo sutartis DŽM-1641 ir DŽM-1645, kuriomis A. R. J. B. padovanojo 286/857 dalis 8,5700 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 350/1050 dalys 10,5000 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) .
Žemesnės instancijos teismas
2006-11-07 teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi, atsakovo G.A. R. teisių perėmėjai T. R. ir K. R. atsisakė žemės ir miško (duomenys neskelbtini) , priklausiusių buvusiam savininkui V. R., ieškovių naudai lygiomis dalimis, o ieškovės atsisakė ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-09-05 sprendimus Nr. 59-14261, 59-14262, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. R. priklausiusią žemę ir mišką atsakovams G. A. R., S. R..
Šalies argumentai
Ieškovės nurodė, kad 1991 m. rugsėjo mėn. į Kapčiamiesčio agrarinę tarnybą dėl jų tėvui V. R. priklausiusios žemės grąžinimo (duomenys neskelbtini) rajone kreipėsi V. R. sutuoktinė A. R., prašyme nurodydama pretendentus: ieškoves E.Z. S., I. P., D. R., jų seserį T.N. Ž. (2002-11-29 pareiškimu atsisakė savo dalies E.Z. S. naudai), J.V. R. (šiuo metu miręs), atsakovus A. R., G.A. R.. Kad buvo A. prašymas, įrodo 1993-05-26 Nr. 565-R į A. R. prašymą duotas archyvo atsakymas, taip pat žemėtvarkos pateiktoje byloje Nr. 27-654 registracijos žurnalas – 1991-09-24, kuriame įregistruotas A. prašymas ir nurodyta, kad užklaustas archyvas. Dėl minėtos žemės grąžinimo taip pat kreipėsi S. R. (V. R. brolio B. R. sūnus), kuris pretendentais nurodė atsakovus A. R. ir G. A. R.. 1998-11-06 įgaliojimu ieškovė E.Z. S. įgaliojo brolį G.A. R., o kitos atsakovės atskirais įgaliojimais A. R. tvarkyti žemės ir miško grąžinimo klausimus. Ieškovės tikėjo brolių sąžiningumu. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-09-05 sprendimais Nr. 59-14260, 59-14261, 59-14262 buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. R. priklausiusią žemę ir mišką atitinkamai atsakovams A. R., G. A. R., S. R. Ž. k., Lazdijų r.sav. Apie šių žemės sklypų suteikimą atsakovams ieškovės sužinojo tik 2002 m. rugpjūčio mėn. iš G.A. R.. Nurodyti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais, nes nuosavybės teisės atsakovams atkurtos į V. R. žemę, kuris mirė 1938 m., todėl nebuvo žemės savininkas, o jo nuosavybės teisės perėjo V. R.. 1991 m. apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo žinomi pretendentai į V. R. atkuriamos žemės nuosavybės teisę, todėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimas atsakovams buvo sprendžiamas nesilaikant nustatytos tvarkos ir pažeidžiant ieškovių teises. Ieškovės senaties termino nepraleido, nes nematė sprendimo, apie jį žinojo tik žodžiu. Be to, sužinojusios apie jų pažeistas teises pirmiausia kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tik išsprendus šiuos klausimus, 2005-04-19 padavė ieškinį teismui. Panaikinus sprendimą naikintina ir dovanojimo sutartis, nes A. R. nebūdamas savininku, negali ir dovanoti (CK 1.80 str.), todėl sandoris prieštarauja imperatyvinėms įstatymo normoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinį atmesti, nes ieškovės praleido ieškinio senaties terminą, be to sprendimai priimti nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymų, ką patvirtino ekspertų išvada.
Atsakovų A. R. ir J. B. atstovė prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje reikėtų vadovautis nuosavybės teisių atstatymo įstatymu, o ne paveldėjimo įstatymu, todėl nustačius, kad žemę valdė tėvas Vincas ir sūnus Vaclovas, asmenims pateikusiems prašymus dėl atkūrimo, tame tarpe ir A. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) žemę. Ieškovės nebuvo pateikusios prašymo į šią žemę, jų motina A. R. buvo pateikusi prašymą į V. valdytą žemę, kuriame buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) kaimas. Šis prašymas neišlikęs. Archyviniai dokumentai rodo, kad (duomenys neskelbtini) k. savininkas buvo V. R.. (duomenys neskelbtini) k. buvo V. R.. Pretendentai į tėvo žemę buvo sūnūs. Ieškovės pretendentėmis nebuvo, nes nebuvo jų prašymų. 2001-09-05 sprendimas A. R. yra teisėtas, dovanojimo sutartis sudaryta nepažeidus įstatymo, J. B. yra sąžininga įgijėja. Ieškovės neprašė atstatyti senaties termino, nėra ir svarbių priežasčių, kurioms esant terminas galėtų būti atstatytas.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovių E.Z. S., I. P. ir D. R. priteisė po 7 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Valstybinio archyvo pažymėjimas 1993-05-26 Nr. 565-R yra atsakymas į A. R. prašymą gautą 1991-09-23 (b.l.19). Ieškovė E.Z. S. kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą su prašymu dėl R. V. žemės (duomenys neskelbtini) k. grąžinimo (b.l. 21). Ieškovė D. R. įgaliojo (įgaliojimas esantis nuosavybės atstatymo byloje 9 b.l. 65) A. R. tvarkyti visus klausimus su nuosavybės teisių atstatymu į žemę ir mišką, esančius Lazdijų rajone ir priklausiusius jos tėvui V. R. ir motinai A. R.. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-09-05 sprendimu Nr. 59-14260 A. R. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kaime esančius 2,20 ha žemės, 4,16 ha miško, kuriame nurodyti ir kiti bendrasavininkiai A. R. -6,36 ha ir G. A. R. - 6,35 ha žemės (1t.,b.l.62). Iš 2005-02-23 Nr. 10/1M ir 1993-05-26 Nr. 565-R archyvo pažymėjimų matyti, kad V. R. ir V. R. (duomenys neskelbtini) rajone buvo žemės sklypų savininkais (b.l.8-9, 19). Nuosavybės teisės į dalį, buvusio savininko V. R. žemę ir mišką, buvo atstatytos A. R.. Ieškovės ginčija nuosavybės teisių atstatymo aktą, nes jos teigia, kad paskutiniuoju žemės savininku buvo ne V. R., o V. R.. Ieškovės prašė panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę, nes Alytaus apskrities viršininko administracija neatsižvelgė į tai, kad iki 1940 m., t.y. iki nacionalizacijos žemės savininku buvo V. R., nes V. R. 1938 m. mirė. Ieškovės turi subjektinę teisę prašyti panaikinti minėtą sprendimą, tačiau yra praleidusios ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti neprašo.
Teismas nurodė, kad kad ieškovės ieškinį teismui padavė 2005m. balandžio 19 d. (b.l. 5), o kaip jos pačios teigia, sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2002 m. rugsėjo mėnesį, t.y. tarp sužinojimo ir kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos praėjo daugiau kaip du metai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau-Įstatymo) 19 str. 1 d. sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Atsižvelgiant į būtinumą garantuoti civilinių teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumą, darytina išvada, kad suinteresuotųjų asmenų ieškiniams dėl minėtų sprendimų panaikinimo pagal įstatymų analogiją (CPK 11 str. 6 d.) taip pat taikytina Įstatymo 19 str. 1 d., nustatanti ieškinio senaties termino trukmę, kaip panašius santykius reguliuojanti teisės norma. Tačiau Įstatymo 19 str. 1 d. ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas - sprendimo įteikimo piliečiui diena, negali būti taikomas kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės nurodytu sprendimu pažeidžiamos, ieškiniams, todėl jiems taikomos bendrosios CK 1.127 str. taisyklės, apibrėžiančios ieškinio senaties termino pradžią. Pagal CK 1.127 str. 1 d. teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovių teiginys, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes neturėjo sprendimo, o apie jį žinojo tik žodžiu, yra nepagrįstas. Ieškinys atmestinas, nes praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Tuo atveju, kai ieškinys atmetamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo (Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 21 p.) - teismui nebūtina analizuoti pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E.Z. S. nesutiko su teismo sprendimu ir prašė teismo sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai ieškovėms taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nurodytą, sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 30 dienų apskundimo terminą. Nei vienai iš ieškovių ginčijamas sprendimas nebuvo įteiktas iki ieškovės kreipėsi į teismą. Taikant bendrąsias civilinio kodekso taisykles, turi būti taikomi ieškinio senaties terminai numatyti CK 1.125 str., kur nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų;
2) ieškovė E.Z. S. sužinojusi apie Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, kurie pažeidė jos bei kitų ieškovių teises, įtardama kitus asmenis darant nusikalstamas veikas, 2003-03-27 su pareiškimu kreipėsi į Lazdijų rajono Policijos komisariatą, įsitikinusi, kad yra padarytas nusikaltimas ir tikėjosi, kad visi veiksmai bus įvertinti baudžiamąja tvarka bei išspręstas klausimas ir dėl apskrities viršininko administracijos sprendimų. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas iki 2006-07-17. Dėl pažeistų teisių ir sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu 2005-04-07. Tiek ginant pažeistas asmenų teises, tiek sprendžiant klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais turi būti taikomos CK nustatyti ieškinio senaties terminai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 15.4 p. nurodyta, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas ir ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, galima tik nustačius, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir kada šis terminas pasibaigė. Kai nėra ginčo šalies prašymo, teismas ieškinio senaties taikyti negali, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos bei spręsti praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą (CK 1.126 str. 2 d). Nei Alytaus apskrities viršininko administracija 2005-05-05 atsiliepime į ieškinį, nei J. B. 2005-05-09 atsiliepime į ieškinį, nei A. R. 2005-05-09 atsiliepime į ieškinį, nei G. A. R. 2005-05-09 atsiliepime į ieškinį neprašė taikyti ieškinio senaties.
Ieškovės ieškinyje nurodė du reikalavimus: pripažinti negaliojančiais sprendimą ir sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 12 p. nurodyta, kad pagal bendrą taisyklę ieškinio senaties terminai pagrindiniam ir papildomam reikalavimams pareikšti skaičiuojami nepriklausomai vieni nuo kitų, todėl teismas priimdamas sprendimą atmesti ieškinį privalėjo pasisakyti dėl abiejų reikalavimų;
3) pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 18 p., reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių, todėl pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo. Priimtas sprendimas yra neteisėtas, juo buvo pažeistos ieškovių teisės, pažeidimas yra tęstinis ir jis vyksta kiekvieną dieną (CK 1.127 str.), kadangi potvarkis nors ir neteisėtas yra galiojantis, ir kiekvieną dieną gina neteisėtus atsakovų interesus.
Atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikė atsakovai T. R. ir K. R., atsakovas S. R. bei atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija. Atsakovo A. R. atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas praleidus nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikę atsakovai T. R. ir K. R. nurodė, kad su jais, kaip atsakovo G.A. R. teisių perėmėjais, ieškovės sudarė taikos sutartį, kurią 2006-11-07 nutartimi teismas patvirtino ir bylą dalyje dėl taikos sutartimi išspręstų reikalavimų nutraukė.Ieškovės atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-09-05 sprendimą Nr. 59-14261 bei visų reikalavimų ir teisių į nuosavybės teisių atkūrimą į Gedimino A. R. vardu registruotą žemę ir mišką (duomenys neskelbtini) . 2006-11-07 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, apskųsta nebuvo, yra įsiteisėjusi ir apeliacijos objektu nelaikytina. 2006-11-07 taikos sutartimi susitarus su ieškovėmis dėl jų keliamų reikalavimų atsisakymo, likusioje reikalavimų dalyje, dėl kurių civilinė byla 2006-11-07 nutartimi nebuvo nutraukta, G.A. R. teisių perėmėjai T. R. ir K. R., neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir todėl nelaikytini atsakovais šioje byloje.
Atsiliepime į apeliacinį skundą T. R. ir K. R. prašė pakeisti atsakovus T. R. ir K. R. tinkamais atsakovais, apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra tiek, kiek tai nesusiję su 2006-11-07 taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovių E. Z. S., I. P., D. R. ir atsakovo G. A. R. teisių perėmėjų T. R. ir K. R., išspręstais reikalavimais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. R. nurodė, kad jo ir ieškovių 2006-11-07 taikos sutartimi ieškovės atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiais Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-09-05 sprendimus Nr. 59-14261, 59-14262 bei visų reikalavimų ir teisių į nuosavybės teisių atkūrimą į S. R. vardu registruotą žemę ir mišką (duomenys neskelbtini) rajone. 2006-11-07 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, apskųsta nebuvo, yra įsiteisėjusi ir apeliacijos objektu nelaikytina. Apeliantė E.Z. S. skunde nurodė, kad paskutiniuoju žemės savininku buvo ne V. R., o V. R.. Faktiškai po 1938 m. R. V., T. mirties žemės ir miško savininkais tapo trys jo sūnūs – B., V., V. R.. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. 2006-11-07 taikos sutartimi susitarus su ieškovėmis dėl jų keliamų reikalavimų atsisakymo, likusioje reikalavimų dalyje, dėl kurių civilinė byla 2006-11-07 nutartimi nebuvo nutraukta, S. R. neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl nelaikytinas proceso dalyviu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą S. R. prašė teismo pakeisti S. R., tinkamu atsakovu ir apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo spręsti teismo nuožiūra tiek, kiek tai nesusiję su 2006-11-07 taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovių E. Z. S., I. P., D. R. ir atsakovo S. R., išspręstais reikalavimais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad apeliantei E.Z. S. Alytaus apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai buvo žinomi iki 2003 m., nes įtariant kitus asmenis darant nusikalstamus veiksmus, ieškovės kreipėsi į policiją, todėl ieškovės jau tada žinojo, kad nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims. Lietuvos Auščiausiasis teismas 2001 m. konsultacijoje Nr. A 5-5 nurodė, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatė sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą, kurios eiga skaičiuotina nuo momento, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškovės yra akivaizdžiai prileidusios terminą skųsti Alytaus apskrities viršininko administracijos priimtus aktus, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė. Ieškovės nėra pateikusios prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir mišką (duomenys neskelbtini) .
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašė teismo sprendimo nekeisti.
Atsiliepime nurodyta, kad apeliantė nebuvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko V. R. žemę, todėl neįgijo teisių į ginčo žemę.
Apeliantė be pagrindo vadovaujasi 2002-12-20 nutarimu Nr.39 18p., kuris aiškina ieškinio senaties termino pasibaigimo momentą, nes neįgijus teisių į žemė ieškinio senaties termino skaičiavimas yra teisiškai nereikšmingas.
Nuosavybės teisės atkurtos Alytaus apskrities viršinio administarcijos sprendimu kitiems piliečiams, šis sprendimas negali būti panaikintas, kadangi apeliantė nustatytu terminu nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teisę į ginčo sklypą. Atsakovas A. R. jam priklausančio žemės sklypo dalį padovanojo dukrai. Sandoris yra galiojantis ir teisiškai teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, tai teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šios taisyklės išimtis numatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinio skundo nustatytų ribų tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose bei V dalyje nurodytų kategorijų bylas. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, kad, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, antra, apskųsto teismo sprendimo (apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir analizuoti tokių argumentų, kuriais nesiremiama apeliaciniame skunde arba kurių nenurodė kita šalis, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus.
Kolegija sutinka su atsakovo Alytaus apskrities viršininko administacijos atstovų motyvais, kad apeliantė savo subjektinėms teisėms įgyvendinti turėjo pakankamai laiko, tačiau jų neįgyvendino. Iš pateikto byloje (1t.,b.l.5-7) ieškinio pareiškimo matyti, kad apeliantė sužinojo apie ginčo sprendimą 2002m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas G. R. atvežė apeliantei parodyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-09-05 sprendimą Nr.59-14261, kuriame buvo nurodyta, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į V. R. valdytą nekilnojamąjį turtą- 2,19 ha žemės ir 4,16 ha miško (duomenys neskelbtini) kaime. Sužinojus apie savo pažeistas teises apeliantė kreipėsi į Lazdijų rajono Žemetvarkos skyrių, kur jai paaiškino, jog ji negali pretenduoti į atsakovams atkurtą žemę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo sprendimo (Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-09-05 sprendimas Nr.59-14261) apskundimo terminas praleistas (CK 127 str.1d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.), kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo galėjo būti apskųstas per 30 dienų. Teisė į ieškinį atsirado nuo tos dienos, kurią apeliantė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nustačius, kad apeliantė apie ginčo sprendimą sužinojo 2002 m. rugpjūčio mėnesį, ieškinio senaties terminas skaičiuojams nuo šios datos, procesinio termino pabaiga 2002m. rugsėjis. Bylos duomenimis apeliantė ne tik sužinojo apie ginčo sprendimą, tame tarpe asmeniškai susipažino su dokumentais esančiais Lazdijų rajono Žemetvarkos skyriaus suformuotoje nuosavybės teisės atkūrimo byloje. Bylos Nr.27-654 medžiaga patvirtina, kad pareiškėja įrašyta į pretendentų sąrašą (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau nepaminėta, kaip asmuo prašantis atkūrti nuosavybės teisę į turtą esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Šios bylutės duomenimis (psl.2) 2000- 07- 24 prašymas grąžinti žemę Žvirklių kaime yra surašytas S. R. vardu, pretendentais i šį turtą nurodyti S. R., A. R., G. A. R., minėti asmenys pasirašė 2000-08-24 susitarimą (psl.46) dėl ginčo turto dalių nustatymo (kiekvienam iš pretendentų t.y. po 6,36 ha žemės ir po 4,16 ha miško), jiems išduota 2000-12-14 pažyma (psl. 58) dėl nuosavybės teisės atstatymo pretendams bei surašyti Alytaus apskrities viršininko 2001-09-05 sprendimai, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. R. nuosavybės teisėmis valdytą Alytaus apskrities Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaime, žėmę ir mišką (psl.62-64). Apeliantė kreipėsi į teismą dėl Alytaus apskrities viršininko 2001-09-05 sprendimų panaikinimo tik 2005-04-19 (1t.,b.l.5), nors 2003-04-04 atsisakius iškelti baudžiamąją bylą dėl E.Z. S. pareiškimo, pareiškėjai išaiškinta teisę kreiptis į teismą dėl Alytaus apskrities viršininko 2001-09-05 sprendimų panaikinimo (b. bylos Nr. 72-1-107-03, t.1, psl.8). Todėl motyvai, kad ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą dėl apskrities viršininko administracijos sprendimų patikrinimo, nesudaro įstatyminio pagrindo pripažinti, jog apeliantė ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi Įstatyme “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” ir galiojančiame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme yra įtvirtinta teisminė pažeistų teisių gynimo tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovų atstovai prašė taikyti ieškinio senatį (b.l.78-83,100,2t., b.l.109-110), taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai nustatė, jog apeliantė praleido ieškinio senaties terminą skundui paduoti dėl Alytaus apskrities viršininko 2001-09-05 sprendimų panaikinimo, pripažįsta, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neteisingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Asmens valia atkurti nuosavybės teises turi būti išreikšta specialiuose nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisų atkūrimo atitinkamai nuosavybės teises atkuriančiai institucijai. Asmenys, nepateikę prašymų atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą nuosavybę, negali būti laikomi pretendentais atkurti nuosavybės teises, ir atitinkamai jie neįgyja tų subjektinių teisių, kokias turi įstatymo nustatyta tvarka valią dėl nuosavybės teisų atkūrimo išreiškę asmenys, t.y. jie negali ginčyti nei administracinių aktų, nei sandorių, kuriais spręstas buvusiam turto savininkui priklausiusio turto likimas.
Apeliantė įgaliojo G. A. R. (b.Nr.27-654, psl.68) tvarkyti visus reikalaus susijusius su nuosavybės teisės atstatymu į žemę ir mišką priklausius senoliams V. ir V. R. bei tėvui V. R. esančių (duomenys neskelbtini) rajone, grąžinimo reikalus, dalyvauti žemės matavimo darbuose, gauti ir pateikti reikiamus dokumentus bei pažymas, pasirašyti už apeliante bei atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Bylos duomenimis apeliantės vardu nebuvo paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į turtą esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliantė neprašė atnaujinti terminą prašymui, atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką esantį (duomenys neskelbtini) kaime, paduoti. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad apeliantė neįgijo subjektinių teisių į turtą esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ryšium su tuo apeliantė negali ginčyti nei administracinių aktų, nei sandorių, kuriais spręstas buvusiam turto savininkui priklausiusio (duomenys neskelbtini) kaime turto likimas.
Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismas privalėjo pasisakyti sprendime dėl apeliantės reikalavimo panaikinti dovanojimo sandorį, todėl ir šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas.
Taip pat atmestinas apelianto motyvas, dėl įstatymo įtvirtintos prievolės apginti pažeistą teisę nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo taikymo.Kolegija konstatuoja, kad apeliantės teisės negali būti apgintos nurodytu skunde būdu, dėl to, kad nebuvo nustatytas apeliantės teisių pažeidimas. Nenustačius teisių pažeidimo fakto negali būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentavusias nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atsiradimo momentą bei ieškinio senaties termino taikymą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK326 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.
nutarė:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo nekeisti.