Kauno apylinkės teismo nutartis

Be to, savo skunduose pareiškėjai nurodo, kad pagal bylose esančią filmuotą medžiagą darytina išvada, jog pagal užfiksuotus kadrus negalima daryti išvadų, jog juose yra matomi valtyje pareiškėjai ir, kad jie per filmavimo laikotarpį t.y. nuo 9.44 val. iki 10.30:20 val. neleistinu žuvavimo būdu pagavo bent vieną sterkį. Taip pat iškyla klausimas dėl paminėto įrodymo teisėtumo ir jo tinkamo įforminimo ATP bylose, kadangi visiškai neaišku, iš kur buvo atsakovo paimtas šis įrodymas, kas užfiksavo įrodymą, ir ar gaunant bei panaudojant šį tariamą įrodymą, nebuvo pažeisti įstatymų ar poįstatyminių aktų reikalavimai, todėl jis turėtų būti nepripažintinas kaip įrodymas. Inspektoriaus T. V. 2011-12-15 d. Stebėjimo akte nurodoma, kad jis su N. B. nuvyko į Kauno HE, ir apsaugos darbuotojų asmeniškai paparašė nufilmuoti tris vyrus, esančius valtyje ties Kauno HE. Pareiškėjų manymu, kad inspektoriaus T. V. veiksmai HE darbuotojų prašant, stebint bei filmuojant pareiškėjus per Kauno HE priklausančias stebėjimo kameras, traktuotini kaip neteisėti, ir visiškai neaišku, kokiu būdu T. V. suskaičiavo, kad tariami pažeidėjai per stebėjimo laikotarpį sugavo net 10 sterkų. Šie inspektoriaus paaiškinimai turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi susipažinus su atsakovo pateiktu 1 vnt.- 1,889,074 KB apimties failo filmuotu įrašu, dėl tamsiu paros metu atliekamų žmogaus veiksmų, realiai yra keblu nustatyti galimo pažeidimo pobūdį, o taip pat, turėtų būti kritiškai vertintini teiginiai ir dėl žuvies sužalojimo būdo (mechaniško sužalojimo), ir dėl 10-ies sterkų kiekio. ATP pažeidimų bylose nėra surinkta jokių rašytinių dokumentų liudijančių, teisėtą pagrindą stebėti, per trečiajam asmeniui Kauno HE priklausančias stebėjimo kameras pareiškėjus ar kitus asmenis, o taip pat byloje nėra Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos raštiško nurodymo (pavedimo) darbuotojams A. G., L. M., T. K., N. B. bei T. V. 2011-12-14 d. atlikinėti stebėjimą Nemuno upėje ties Kauno HE. Pareiškėjai visuomet pripažino ir neneigė, kad buvo sugavę tik 5 sterkus ir tik žvejojant prie/už Panemunės- Šančių tilto t.y. kur 500 metru draudimas žvejoti jau negaliojo, o taip pat pareiškėjai neneigė ir paties fakto, jog dėl nežinojimo visgi galėjo būti žvejojama 500 metrų nuo Kauno HE zonoje.

Be to, pareiškėjai nurodo, kad remiantis ATPK dvidešimt trečiojo skirsnio 293 straipsniu, dėl Organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmos instancijos teismui, skundas ATP byloje gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, kuomet Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ATP nutarimuose Nr.376-11 AM 041331, Nr.377-11 AM 041333, Nr.378-11 AM 041334 yra nurodomas tik 10 (dešimt) dienų terminas nutarimo apskundimui, todėl pareiškėjai mano, kad toks nurodymas yra neteisėtas ir aiškiai klaidinantis bei suvaržantis pareiškėjų teises savarankiškai renkant įrodymus bei skundžiant organą dėl paskirtų nuobaudų teisėtumo, todėl mano, kad toks nurodymas daro nutarimus iš esmės negaliojančiais. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjai vadovaudamiesi priimtais nutarimais ATP bylose, nepraleisdami 2011-12-30 d. nutarimuose nurodyto 10 d. apskundimo termino, pateikė teismui skundą. LR ATPK 286 str. numatyta, kad išnagrinėjęs ATP bylą organas (pareigūnas) nutarime privalo nurodyti bylos nagrinėjimo datą, apskundimo tvarką ir terminus, ko Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija konkrečiu skundžiamu atveju nėra įvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi. Oficialūs nutarimų blankai su atitinkamos formos rekvizitais atspausdinti 2006 metais, todėl aiškiai neatitinka šios dienos teisės aktų reikalavimų privalomai formai bei turiniui (LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymas Nr.Dl-559, su vėlesniais aktualiais pakeitimais, patvirtintomis „Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklėmis" (Žin.2004, Nr. 161-5887). Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjo D. Z. atžvilgiu surašytas nutarimas AM 041334 yra netikslus, t.y. jame nurodyta netiksli nutarimo priėmimo diena (nurodoma 2011 m. gruodžio 378 d.), todėl neįmanoma suprasti, nuo kokios dienos jis įsigalioja, ar tai nuo 3 d., ar 7 d., ar visgi nuo 8 d.

2011 m. gruodžio 14 d., 20.30 val. LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija organizavo reidą Nemuno upės pakrante prie Kauno hidroelektrinės bei Kauno mariose. Organizuotame reide dalyvavo LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas A. G. bei neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai T. V., T. K., L. M. ir N. B.. Reide dalyvavę neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai Nemuno upę stebėjo nuo Kauno hidroelektrinės pusės, todėl aiškiai matė, kaip trys žvejai žvejojo iš guminės valties (registracijos Nr. LT - 3166) Nemuno upėje ties Kauno HE 500 m atkarpoje, kurioje mėgėjiška žūklė yra uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais. Kitų valčių su žvejais šalia nebuvo. Vadovaujantis neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus T. V. stebėjimo akte nurodyta informacija, pažeidėjai buvo sugavę 10 vnt. sterkų, kuriuos vėliau, vengdami sulaikymo, išmetė į Nemuno upę. Sulaikant G. S., H. B. ir D. Z. buvo rastas vienas mechaniškai pilvo srityje sužalotas sterkas.

G. S. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal LR ATPK 87 str. 1 ir 3 dalis, kuri numato, kad mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 700 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Kadangi G. S. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 1 d. galutinai jam skirta nuobauda pagal LR ATPK 87 str. 3 d., t.y. 700 Lt bei 33,77 Lt žalos žuvų ištekliams atlyginti.

H. B. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal LR ATPK 87 str. 1 ir 3 dalis, kurios numato, kad mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas žvejojant draudžiamoje žvejoti zonoje užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 25 Lt iki 200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo, mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 700 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Kadangi H. B. veikoje nebuvo nustatyta sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, galutinai jam skirta nuobauda pagal LR ATPK 87 str. 3 d. numatytą vidurkį, t.y. 450 Lt bei 33,77 Lt žalos žuvų ištekliams atlyginti. Kartu konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.

D. Z. veikoje pagal LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p. nustatytos lengvinančios aplinkybės (pažeidėjas gailisi žvejojęs draudžiamoje žvejoti zonoje), galutinai jam skirta nuobauda pagal LR ATPK 87 str. 3 d. numatytą vidurkį, t.y. 450 Lt bei 33,76 Lt žalos žuvų ištekliams atlyginti, kartu konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Mėgėjiškos žūklės taisyklių 4.6 punkte nurodyta, kad draudžiami žvejybos būdai - žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu. Vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių nuostatomis žvejams mėgėjams yra draudžiamas užkabinamasis žūklės būdas, kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, žuvys dažnai stipriai sužalojamos. Suviliojus žuvis masalu ir sugavus už žiomenų, joms atitrūkstant, žiomenys nestipriai sužalojamos, žuvys nepatiria rimtesnių sužalojimų. Atitrūkus su viliojimui skirtu įrankiu (kabliuku), žuvims ilgainiui iš žiočių jie iškrenta ir dažniausiai nesukelia rimtesnio pavojaus. Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, dauguma užkabintų žuvų atitrūksta, kadangi dažniausiai užkabinamos už minkštųjų kūno audinių, o ne už žiomenų. Traukiant žuvį, minkštieji audiniai plyšta ir susiformuoja plėštinės žaizdos, kurios gyja nepalyginamai sunkiau negu durtinės. Dažnai pažeidžiami ir gyvybiškai svarbūs vidaus organai. Be to, didesnio ploto plėštinės žaizdos sudaro prielaidas į žuvų audinius ar pilvo ertmę patekti ir juose vystytis mikrobinės ir grybelinės (saprolegnija) kilmės infekcijoms. Užkabinamasis žvejybos būdas įtakoja žuvų būklę: l) žuvys patiria stresą dėl kūno sužalojimų ir su jais susijusiais fiziologiniais pokyčiais organizme ir 2) patiria stresą, sukeliamą mikrobinės ar grybelinės kilmės ligų. Bendrame stresinių faktorių poveikyje dauguma taip sužalotų žuvų žūsta. Būtent todėl gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, siekiant jas sugauti už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą, padaroma rimta žala žuvų ištekliams. Atsižvelgiant į žuvų ištekliams daromą žalą, užkabinamasis žūklės būdas yra draudžiamas. Šiuo būdu vienareikšmiškai žvejoti draudžiama, nors pats žvejybos įrankis gali būti leidžiamas. Stebint valtyje žvejojančių asmenų atliekamus veiksmus paaiškėjo, kad žuvis gaudoma draudžiamuoju užkabinamuoju būdu - atliekami staigūs užkertamieji mostai meškere ir bandoma žuvį užkirsti, t.y. pagauti už bet kurios kūno dalies. Sulaikymo metu rastas sterkas buvo sužalotas mechaniškai pilvo srityje, todėl tai įrodo, kad žuvis buvo gaudoma užkabinamuoju būdu.

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.11 punkte nurodyta, kad ištisus metus draudžiama žvejoti taisyklių 1 priede nurodytuose vidaus vandens telkiniuose, šiuo atveju Nemuno upėje (nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos) draudžiama žvejoti ištisus metus. Pareiškėjai visuomet pripažino ir neneigė fakto, kad žvejybą vykdė Nemuno upėje, kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, ištisus metus draudžiamoje žvejoti zonoje.

LR AM Kauno RAAD neetatinis aplinkos apsaugos inspektoriai L. M. ir N. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus už žvejybą draudžiamuoju būdu ir draudžiamoje žvejoti vietoje. Byloje yra LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto A. G. tarnybinis pranešimas dėl vykdyto reido ir pažeidėjų sulaikymo bei asmenybių nustatymo, neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus T. V. stebėjimo aktas, filmuota medžiaga, kurioje matyti žvejojančių asmenų veiksmai vandens telkinyje bei nuotrauka, kurioje aiškiai matyti sugautos žuvies - sterko mechaniniai sužalojimai pilvo srityje.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2011 m. gruodžio 14 d., nuo 20.30 val. iki 2011 m. gruodžio 15 d., 3 val., jis su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais (toliau-inspektoriais) T. K., T. V., N. B. ir L. M. dalyvavo reide Kauno mieste Nemuno upėje bei Kauno mariose. Reidas buvo vykdomas su tarnybiniu automobiliu I. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Reidas organizuotas viršininko A. G. nurodymu. 21 val. atvykus prie Kauno HE neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams nurodė stebėti Nemuno upę, o pats nuvažiavo į Vaišvydavą stebėti Kauno marias. Apie 22.30 val. inspektorius T. V. informavo, kad žvejai jau pagavę sterkų ir toliau žvejoja. Tada liepė pasiruošti valtį ir vykti nutraukti pažeidimą. Apie 23.30 val. atvykus su tarnybiniu automobiliu prie inspektorių, buvo sustabdytas automobilis Audi, kurį vairavo pažeidimą daręs vairuotojas. A. G. prisistačius ir parodžius tarnybinį pažymėjimą, vairuotojas atsisakė prisistatyti, nenorėjo aiškinti, kodėl žvejojo draudžiamoje zonoje. Apie 24 val. atvykus policijos ekipažui pažeidėjai buvo pristatyti į Panemunės raj. PK, kur buvo nustatytos pažeidėjų asmenybės ir surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai už tai, kad gaudė žuvį draudžiamoje zonoje ir užkabinamuoju būdu. Pažeidėjai Panemunės raj. PK sakėsi, kad G. S. nepažįsta ir jo valtyje nebuvo. Tą patį teigė ir G. S., kad jis valtyje nebuvo ir pažeidėjų nepažįsta, tuo kliudydamas ir toliau vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Asmenys taip pat ir Panemunės raj. PK bandė išvengti administracinės atsakomybės, duodami melagingus parodymus.

Įvykio vieta buvo dažnai stebima, nes ten dirbęs asmuo dažnai pranešdavo apie nelegaliai žvejojančius asmenis. Stebėjimo vietoje šie asmenys dažnai žvejodavo, tik nepasisekdavo jų sulaikyti. 2011-12-14 gavus pranešimą, kad jie vėl žvejoja, G. S. buvo sulaikytas važiuojant automobiliu, jis elgėsi nepagarbiai, atsisakė parodyti dokumentus, todėl iškvietė policiją. G. G. prie reido atvyko nuo G. S. sulaikymo. Kiti žmonės matė, kad G. S. išlipo iš valties ir persėdo automobilį, važiavo gatve link „Trijų mergelių“. A. G., įsijungęs švyturėlius, stabdė automobilį, nes jis buvo informuotas, kokie jo numeriai, o G. S. buvo apsirengęs žvejybai skirtais rūbais. Nuvykęs į įvykio vietą jis rado abu pažeidėjus, liepė pareigūnams surinkti įrankius ir vieną rastą sužeistą žuvį nufotografuoti. Policijoje pažeidėjai teigė, kad jie vienas kito nepažįsta. Peržiūrint įrašus iš apsaugos vaizdo kamerų, jie sakė, kad žvejojo kiti asmenys, bet vaizdo įraše matėsi vieno iš jų sužalota ranka, uždėtas gipsas. Pažeidėjai aiškino, kad jie nežino, kaip reikia žvejoti, bet vienas paaiškinime parašė, kad atsiprašo dėl neleistinos žvejybos.

Liudytojas T. V. parodė, kad 2011-12-14 buvo organizuojamas reidas, jis su kolegom buvo nukreiptas prie hidroelektrinės. Stebint pamatė žvejoti atplaukiančius asmenis. Vienus kolegas paliko toliau stebėti vietą, o patys nuplaukė filmuoti įvykio. Po to jie montavo valtį ir stebėjo pažeidėjus. Plaukdami sutiko plaukiančius pažeidėjus, kurie pradėjo mėtyti žuvį ir padidino greitį. Pažeidėjų sulaikymas vyko vandenyje. Visi trys pažeidėjai žvejojo su meškerėm, vienas iš jų buvo atsistojęs. Jie buvo toje zonoje, kur apskritai žvejoti bet kokiais būdais draudžiama. Buvo tamsus paros metas, bet vieta apšviesta, inspektoriai turėjo prožektorius. Vienas pažeidėjas jau buvo išlipęs. Jie pamatė ne kartą bandytą sulaikyti automobilį „Audi“. Inspektoriai plaukė kairiuoju, o pažeidėjai – dešiniuoju Nemuno krantu. Pažeidėjai nebūtų girdėję, jei inspektoriai būtų prisistatę, specialių ženklų inspektoriai neturi, tik pažymėjimą. Liudytojas T. V. pabrėžė, kad jis matė, kaip buvo mėtoma žuvis. Sulaikius pažeidėjus valtyje buvo tik žuvų kraujo. Valtis buvo sulaikyta labai toli nuo tos zonos. Inspektoriai paskambino į Kauno HE duris, informavo apsaugos darbuotojus, kad jų zonoje daromas pažeidimas ir apsaugos darbuotojų paprašė, kad nufilmuotų pažeidimą. Vaizdo kameros priklauso hidroelektrinei. Jie žiūrėjo vaizdo įrašą, pažeidėjus stebėjo ir per kamerą, ir ne per kamerą. Liudytojas T. V. nurodė, kad jam užteko pastebėti tai, kad pareiškėjai žvejojo su meškerėm neleistinoj vietoj, jau tai yra pažeidimas. Sužalotą starkį jie rado vandenyje 10 m atstumu, valtyje žuvų jie nerado. Jei žuvis būtų sužalota HE turbinų, ji būtų sužeista gabalais. Kraujas, buvęs valtyje, buvo gleivėtas, kaip ir žuvies. Vaizdo įraše masalo atkabinimas nematomas. Ant valties jokių skiriamųjų ženklų nebuvo, inspektoriai spec. ženklų neturi.

Liudytojas V. M. parodė, kad reide jis nedalyvavo, jam buvo pavestos nagrinėti trys administracinės bylos, buvo surašyti trys protokolai. Jis nagrinėjo šias bylas, surašė nutarimus. Pažeidėjai buvo atvykę į posėdį, pripažino, kad žvejojo neleistinoje vietoje, tik nesutiko, kad žvejojo tikslu pasisavinti žuvį. Kitą dieną peržiūrėjo vaizdo įrašą. Pažeidėjai buvo nubausti piniginėmis baudomis. Pažeidėjai nesutiko dėl ATPK 87 str. 3 d. Medžiagoje buvo G. nufotografuota ir atsiųsta sužeistos žuvies nuotrauka, vaizdo nedžiaga, T. V. tarnybinis pranešimas. Jam nežinoma, ar buvo raštiškas prašymas pateikti šią medžiagą. Rastoj žuvy užfiksuotas pažeidimas, medžiagoj užfiksuota tai, kad pažeidėjai žvejojo, brakonieriavo. Perkant žvejo bilietą egzamino laikyti nereikia. Žvejybos biliete parašyta, kad žvejys pasirašo, jog susipažinbo su taisyklėmis arba kad laikysis jų. Žvejys turi pats susirasti taisykles.