Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainių) prokuroro Sigito Kanaporio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-13887-2025-9, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenis neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (individuali veikla), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas: 2023 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje (per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo). Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S., 2025 m. balandžio 21 d. apie 11.30 val., parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, stumdė ir tyčia dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą savo šeimos narei – sugyventinei A. Č. į kairės pusės žandą, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su savo sugyventine A. Č. veda bendrą šeimos ūkį apie 2 metus. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku ir vietoje, o būtent 2025 m. balandžio 21 d. apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) parke, kur buvo su A. Č. ir jos sūnumi D. Č. ((duomenys neskelbtini)), tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Pas jį kišenėje buvo sugyventinės telefonas, ji pareikalavo jį atiduoti, jis neatidavė, bandė šalintis iš konflikto, tačiau ji jį vijosi, jis konflikto įkarštyje nesusivaldė ir stūmė ją nuo savęs bei iš karto sudavė kumščiu jai į veidą. A. Č. pradėjo verkti, rėkauti, bet kartu toliau ėjo link namų, kur laiptinėje, jai atidavė telefoną, o pastaroji su juo iškvietė policijos pareigūnus. Abu buvo blaivūs. Anksčiau pas juos konfliktų buvo, buvo kviesta policija dėl psichologinio smurto, niekada nėra naudojęs fizinio smurto (b. l. 86–88, 94–96).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

Nukentėjusioji A. Č. parodė, kad 2025 m. balandžio 20 d. apie 17.00 val., ji kartu su savo sūnumi ir sugyventiniu J. S., su kuriuo gyvena (duomenys neskelbtini), apie pusantrų metų, atvyko pas J. S. močiutę M. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur žadėjo švęsti šventes. 2025 m. balandžio 21 d. apie 11.30 val., einant iš parduotuvės, ji su J. S. sukonfliktavo dėl bendro gyvenimo ir bendrų vaikų. Tuomet J. S. paėmė iš jos rankų telefoną, o ji prašė jo atiduoti. J. S. pradėjo ją stumdyti ir bandė pergriauti ant žemės, tai pat vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu jai į kairės pusės žandą, juto momentinį fizinį skausmą ir iš dantenos pradėjo bėgti kraujas. Tada J. S. atidavė jai telefoną, o ji juo iškvietė policiją. Sugyventinis J. S. prieš ją naudodavo psichologinį smurtą, jam prieš pusę metų ir prieš mėnesį buvo išduoti orderiai dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 14–21, 22–24).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. Č. parodė, kad tai buvo pirmas kartas kaip J. S. panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Grįžus pas močiutę M. S. ji iškvietė pareigūnus, nuo to momento močiutė viską matė ir girdėjo, ji puolė ant jos rėkti, kaltino ją, nes neva ji kalta dėl konflikto, žemino ją, bandė išvaryti iš namų ją su sūnumi, todėl mano, kad jos parodymus reikėtų vertinti kritiškai, jie bus šališki. Medikų nekvietė. Jai yra išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio, jo atsisako. Pretenzijų savo sugyventiniui neturi. Jis jos atsiprašė, gailisi, verkia (b. l. 27–29).

2025 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13887-25 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, gavus A. Č. pareiškimą apie tai, kad 2025 m. balandžio 21 d. apie 11.30 val., sugyventinis J. S. jai vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės žandą, juto fizinį skausmą (b. l. 14–21).

Iš 2025 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matosi parkelis, kuris yra šalia (duomenys neskelbtini) namo. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 6–11).

Iš 2025 m. balandžio 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta A. Č.. Apžiūros metu ant pastarosios kūno sužalojimų nematyti (b. l. 30–34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. balandžio 22 d. specialisto išvados Nr. G773/2025(02) matyti, kad A. Č. mechaninės traumos požymiai nekonstatuoti (b. l. 40–41).

Iš 2025 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto artimoje aplinkoje pagal A. Č., kuri buvo blaivi, gautą pareiškimą. Įtariamajam J. S. 2025 m. balandžio 21 d. 14.30 val. įteiktas šaukimas atvykti į Kėdainių policijos komisariatą apklausai, tuo metu asmuo buvo blaivus. A. Č. tyrimo metu nurodė, kad juto fizini skausmą (b. l. 35–36).

Iš byloje pateiktų 2024 m. rugpjūčio 2 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0724000017628 ir 2025 m. kovo 10 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000004693 matyti, kad J. S. buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini); nesiartinti 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. Č. ir kartu su ja gyvenančiu sūnumi D. Č. (b. l. 42–57, 58–73).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios A. Č. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis J. S., 2025 m. balandžio 21 d. apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) parke, asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei – sugyventinei A. Č. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės žandą, taip smurtaudamas sukėlė A. Č. fizinį skausmą.

Byloje kaltinamojo J. S. paaiškinimais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. Č. į kairės pusės žandą. Nukentėjusioji, kaip matyti iš bylos duomenų, tuo metu šaukė, verkė. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto naudojimo sukeliant fizinį skausmą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis J. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (b. l. 101–104).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškime buvo nurodyt, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau pasikeitus BK 27 straipsnio redakcijai (2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 nuo 2025 02 01) ši sunkinanti aplinkybė šalintina. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 39–42), baustas administracine tvarka (b. l. 46–48), dirbantis (b. l. 43–45), priklausomybės ligų registre ir psichikos ligų registre neregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, J. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina arešto bausmė, nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu,.

Teismo nuomone, J. S. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl neatmetama galimybė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis dirba, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, be to, nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam paskirtą realią arešto bausmę.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), kurią jis įpareigotinas įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis, J. S. paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti J. S. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.