Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija Teisėjas Vytautas Butvilas Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-210/2009

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės B. Pužaitienės ir nuteistojo G. Č. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendį, nuo 2008-04-21 iki 2009-02-26.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2004 m. spalio 20 d., apie 20.00 val., būdamas V. J. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, asmeninio konflikto metu, realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo G. D. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą peiliu, tyčia peržengdamas būtinosios ginties ribas, gynybai aiškiai neatitikus kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (G. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pjautinių žaizdų kairės plaštakos 3 ir 4 pirštuose ir nubrozdinimų krūtinės ląstos, padarytų kietais aštriais daiktais, galimai duriant peiliu į krūtinės ląstos sritį) tyčia sudavė nukentėjusiajam G. D. ne mažiau 10 smūgių kojomis ir virtuviniais peiliais į veidą, nugarą, rankas bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas G. D. šiuos sužalojimus: dvi durtines – pjautines žaizdas kairiame dilbyje, pjautinę žaizdą smakre, lūpose, durtines – pjautines žaizdas abiejuose sėdmenyse ir kairėje blauzdoje, kairės alkūninės ir spindulinės arterijos sužalojimą, kairio alkūninio nervo sužalojimą, kairės rankos pirštų paviršutinių lenkiamųjų sausgyslių ir riešo sąnario lenkiamųjų sausgyslių sužalojimą, krūtinės ląstos kairės pusės 4-7 šonkaulių lūžius, du nubrozdinimus nugaroje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. D. dėl sužalojimų sukelto sunkaus šoko, sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą gyvybei.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo ir prokuratūros apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. Č. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo G. D., liudytojų V. J., N. S., V. L., B. L., D. Z., G. A., H. Ž. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., tačiau skirdamas bausmę, į bausmės atlikimo laiką G. Č. neįskaitė laikinojo sulaikymo laiko, kuom pažeidė Lietuvos Respublikos BK 65 str. reikalavimus.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs G. Č. laisvės atėmimo bausmę, į šios bausmės atlikimo laiką neįskaitė laikinojo sulaikymo laiko nuo 2004-10-21 iki 2004-10-22. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. Č. 2004-10-21, 00.10 val. buvo laikinai sulaikytas, o paleistas iš laikino sulaikymo 2004-10-22, 20.00 val. (1 t. b. l. 163-165). Atsižvelgiant į minėtą G. Č. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2004-10-21 iki 2004-10-22.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistojo skunde nurodytas prašymas į bausmės laiką įskaityti jo jau atliktą bausmę pataisos namuose nuo 2005-08-25 iki 2008-03-05, nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-23 nuosprendžiu G. Č. į bausmės laiką buvo įskaitytas laikas nuo 2006-08-15 iki 2006-08-16, nuo 2006-09-01 iki 2006-10-23 ir bausmės laikas išbūtas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-11-24 nuosprendį, o kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas į G. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė jo atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendį, nuo 2008-04-21 iki 2009-02-26, taigi Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nuostatos pažeistos nebuvo. Be to, pažymėtina tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės du kartus į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad neturėjo tyčios peržengti būtinosios ginties ribas, taigi teigia, kad viskas įvyko spontaniškai, atmestini. Nuteistojo tyčios nebuvimą peržengiant būtinosios ginties ribas paneigia suduotų smūgių skaičius nukentėjusiajam. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Č. sudavė nukentėjusiajam G. D. ne mažiau 10 smūgių kojomis ir virtuviniais peiliais į veidą, rankas, sėdmenis, kojas. Minėtos aplinkybės paneigia nuteistojo veiksmų spontaniškumą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog visą konfliktą išprovokavo G. D., todėl prašo peržiūrėti bylą ir atsižvelgti tiek į jo kaltę, tiek į nukentėjusiojo D. D. veiksmus, kadangi, pasak apelianto, jis jį užpuolė ir dūrė pirmas, atmestini. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas įvertino minėtas aplinkybes, kadangi jo veiksmus, kuriais jis peržengė būtinosios ginties ribas, pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų patraukti G. D. baudžiamojon atsakomybėn, kadangi G. D. jį pirmas užpuolė ir dūrė peiliu, atmestinas. Pažymėtina tai, jog kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti yra tikslinga sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam G. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 69) iš ko seka, kad pats nuteistasis G. Č. galėjo kreiptis į teisėsaugą dėl G. D. veiksmų.

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad baudžiamoji byla buvo vilkinama, jog V. J. buvo daromas spaudimas dėl parodymų pakeitimo, niekuom nepagrįsti, todėl atmestini. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių minėtų teiginių tikrumą. Be to, pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių aplinkybių patvirtinančių šiuos jo teiginius.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog G. D. sugyventinės N. S. parodymai, kad jis du kartus rėžė peiliu G. D. per nugarą prieštarauja specialistų išvadoms, kadangi nugaros srityje jokių pjautinių žaizdų nebuvo nustatyta, tik nubrozdinimai, taigi teigia, kad N. S. davė melagingus parodymus, atmestini. Tai, kad nukentėjusiajam nugaros srityje buvo nustatyti nubrozdinimai, o ne durtinės – pjautinės žaizdos, patys savaime nepaneigia, N. S. parodymų tikrumo.

Dėl bausmės nuteistajam.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam G. Č. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus LR BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, į įstatymo nurodytas aplinkybes atsižvelgė.

Teismas, skirdamas bausmę G. Č. tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, į nuteistojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tas aplinkybes, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir gailisi, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tą aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Vertinant G. Č. asmenybę anksčiau 9 kartus teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę, recidyvistas.

Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. Č. yra linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėja įstatymus ir veda visuomenėje nepriimtiną ir smerktiną gyvenimo būdą – pažeidinėja visuomenėje priimtinas elgesio taisykles teisės ir moralės normas.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikalstamą veiką paskyrimas, nepakeis G. Č. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta G. Č. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d ir 135 str. 1 d., bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Pužaitienės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti:

į bausmės laiką G. Č. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2004-10-21 iki 2004-10-22.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.