- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-915-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02574-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Kreditorius
- UAB „SNORO lizingas“
- Skolininkas
- E. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-5856-775/2013 pagal kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą skolininkui E. M. dėl skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko E. M. 446,60 Lt skolą, 405,86 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 14 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi kreditorės pareiškimą atsisakė priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartyje nurodė, jog kreditorės prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, todėl teismas sprendė, jog pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Teismas nurodė, jog pareiškimo negalima tenkinti iš dalies, o kreditorės reikalavimas sumokėti 405,86 Lt delspinigius nuo 446,60 Lt skolos yra aiškiai nepagrįstas, todėl pareiškimas atsisakytinas priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorė UAB „SNORO lizingas“ atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kreditorė nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1. LR CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įstatymas leidžia skolininkui apginti savo interesus pareiškiant prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo;
2. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, todėl teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė procesines teisės normas;
3. Šalys buvo susitarusios dėl konkretaus netesybų dydžio, todėl teismas ignoravo sutarties laisvės principą. Kreditoriaus pareiškimo negalima laikyti nesąžiningu ar neturinčio pagrindo, kadangi kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos paskolos sutarties Nr. KDE10120LMPA.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą dėl reikalavimo priteisti delspinigius. Teismo vertinimu, kreditorės prašomos priteisti 405,86 Lt netesybos yra aiškiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 431 straipsnio 1 dalį nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas atsisako priimti teismo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. CPK 435 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „SNORO lizingas“ reikalavimas negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi jis yra iš esmės įmanomas ir pagrįstas 2011-01-20 Tikslinės paskolos (Vartojimo kredito) sutartimi Nr. KDE10120LMPA (b. l. 8) bei delspinigių skaičiavimo lentele (b. l. 7). Taigi, kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nėra nei absurdiškas nei nepagrįstas materialiosios teisės prasme, todėl negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, pažymėtina, jog 0,5 delspinigių norma buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje, tačiau nei viena iš sutarties šalių šios sutarties sąlygos neginčijo, abiems šalims ji buvo priimtina. CPK 435 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai įtvirtina, jog teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tai reiškia, jog teismas neturi teisės, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje, vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditorės pareiškimo ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai interpretavo „aiškaus nepagrįstumo“ sąvoką, todėl sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti.
Kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimo skolininkui E. M. priėmimo klausimą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.