Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1873-602/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-11
Bylos Nr.: eA-1873-602/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02903-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas: R. C.
Atsakovas: valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Registrų centras

Kategorijos

19.3.6Kiti nekilnojamojo turto kadastro ir registro veiklos klausimai

Administracinė byla Nr. eA-1873-602/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02903-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. C.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja R. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, teritorinis registratorius) 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. VILIN (12.5.13.)-1647 dalį, kuria atsisakyta ištaisyti netikslius duomenis; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir centrinis registratorius) 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. cspr1-185; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymą dėl klaidų ištaisymo ir ištaisyti registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 ir 10 punktuose esančius neteisingus ir netikslius duomenis; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. balandžio 17 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriame nurodė, jog žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR, Registras) išraše įrašyta, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), baigtumas yra 35 procentai, tačiau 7.3 punkte nurodytas įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 245 (toliau – ir Sutartis) – šio fakto nepatvirtina. Pareiškėjos teigimu, iš minėtos Sutarties matyti, jog R. C. nenusipirko nebaigto statyti gyvenamojo namo, nes Sutartyje minima, jog buvo pastatyta tik 35 procentai rūsio, o realiai Sklypas buvo tuščias, šią aplinkybę patvirtina 1995 m. ortofoto nuotrauka. Pareiškėja taip pat prašė pakeisti NTR išrašo 10 punkto duomenis apie neteisingai nurodytą juridinį faktą, jog R. C. 2007 m. liepos 31 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus. Atsakovas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. VILIN (12.5.13)-1647 ištaisė Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 skiltyje buvusius netikslius duomenis apie statybos leidimą, tačiau atsisakė ištaisyti neteisingai įregistruotą gyvenamojo namo baigtumo procentą, nerodė iniciatyvos dėl kitų netikslių duomenų ištaisymo.

3. Pareiškėja nurodė, kad kadastro ir registro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Byla) esantys duomenys ne tik paneigia atsakovo išvadas, tačiau ir verčia abejoti ar, nesant pirminio statybos leidimo ir gyvenamojo namo pirminio projekto, kurių pagrindu galėjo būti 1992 m. lapkričio 10 d. parengta kadastrinių matavimų byla, apskritai buvo galima įregistruoti gyvenamojo namo baigtumo procentus. Byloje nėra statybos leidimo ir gyvenamojo namo projekto iki 1992 m. lapkričio 10 d., kurie pagrįstų pamatų statybos teisėtumą. Tokie duomenys nėra įregistruoti ir Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 skiltyje, nors yra privalomi. Be to, Sklypas tuo laikotarpiu buvo tuščias, jokių pastatų jame nebuvo. Gyvenamojo namo pamatai buvo pastatyti tik gretimame, tuo metu R. C. tėvams priklausiusiame, sklype.

4. Pareiškėja akcentavo, jog 1992 m. gruodžio 29 d. gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartyje labai aiškiai, suprantamai ir įskaitomai parašyta, jog parduodamas ne 35 procentų baigtumo gyvenamasis namas, bet ,,pastatyta 35 % rūsio“, todėl atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių rūsio pastatymo procentą tapatina su namo baigtumo procentu, nors šie rodikliai iš esmės skiriasi. Pareiškėjos teigimu, protingumo kriterijus leidžia manyti, jog 35 proc. pastatyto rūsio nėra ir jokiu būdu negali būti vertinama kaip gyvenamojo namo naudingasis plotas. Todėl atsakovo sprendime nurodyta išvada, jog jo registruoti duomenys atitinka savininkų nuosavybės dokumentuose esančius duomenis, yra klaidinga. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog apmatuotas buvo tik rūsys, tačiau, nesant byloje statybos leidimo ir gyvenamojo namo projekto, nustatyti, kad buvo pastatyta 35 procentai rūsio taip pat neįmanoma, nes galimybė išvesti ir apskaičiuoti procentą yra galima tik tuomet, kai žinomas visas galutinis statomo namo plotas. Kadangi Sutartyje ir kadastro byloje aiškiai nurodyta, jog R. C. nusipirko tik 35 procentus rūsio, būtent tokį nekilnojamąjį daiktą ir galėjo įregistruoti registratorius. Atsakovas privalėjo įvertinti visus pareiškėjos pateiktus įrodymus, argumentus, įvertinti gyvenamojo namo kadastro bylos duomenis ir ištaisyti netiksliai įrašytus duomenis, nes į Registrą gali būti įrašyti tik patikimi duomenys.

Atsiliepimas

5. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad nekilnojamasis daiktas – 96,77 kv. m bendro ploto nebaigtas statyti (baigtumas 35 proc.) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir G. L. nuosavybės teisė į jį tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje 1992 m. gruodžio 29 d. buvo įregistruota 1992 m. lapkričio 10 d. parengtos kadastro duomenų bylos ir 1992 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. R. C. nuosavybės teisė į šį gyvenamąjį namą viešajame registre 1992 m. gruodžio 30 d. buvo įregistruota Sutarties pagrindu.

7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus filialas, išnagrinėjęs archyvinėje kadastro ir registro byloje saugomus dokumentus, 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. VILIN-(12.5.13.)-1647 pareiškėjos prašymo ištaisyti nekilnojamojo daikto baigtumo procentą netenkino, nurodydamas, kad Registre įrašyti gyvenamojo namo duomenys atitinka dokumentus – 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis ir nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose nurodytus duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsakovas taip pat informavo, kad kadastro tvarkytojas Registro išrašo (Nr. (duomenys neskelbtini)) 10 punkte „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ buvusią techninę klaidą ištaisė t. y. Registro įraše 2017 m. vasario 2 d. panaikino įrašytą kadastro žymą apie 2007 m. liepos 31 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja, teigdama, kad Registre buvo neteisingai įrašytas gyvenamojo namo baigtumo procentas ir kad šio namo teisinė registracija galėjo būti atlikta neteisėtai, faktiškai ginčija 1992 m. lapkričio 10 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu viešajame registre daugiau nei prieš dešimt metų įrašytus gyvenamojo namo kadastro duomenis. Atsakovo vertinimu, pareiškėja skundą dėl viešajame registre įrašytų gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo padavė praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį dešimties metų terminą, todėl byla turėtų būti nutraukta.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja Registro tvarkytojui pateiktame prašyme nurodė, kad Registre įrašytas neteisingas gyvenamojo namo baigtumo procentas ir prašė jį taisyti, tačiau nenurodo, koks ginčo pastato baigtumo procentas, kurį prašo taisyti, jos manymu, 1992 m. turėjo būti įrašytas kaip teisingas tuo metu pateiktų dokumentų pagrindu. Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia įgaliojimų rinkti įrodymus. Teritorinis registratorius įrašo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK) ir NTR tik pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų pateiktų prašymų ir pridedamų dokumentų pagrindu. 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu viešajame registre 1992 m. gruodžio 29 d. buvo įregistruotas gyvenamasis namas, formoje 6a „Statinių aprašymas ir įkainojimas“, kurioje buvo aprašomi pastato kadastro duomenys, reikalingi įrašyti viešajame registre, nurodytas baigtumo procentas – 35. Šios formos grafoje „Pastato paskirtis“ įrašyta „Rūsys (nebaigta statyba)“. Kadangi, iš 1992 m. lapkričio 26 d. ir 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo statomas ne rūsys, o gyvenamasis namas, darytina prielaida, kad minėtoje formoje buvo padaryta techninė klaida, t. y. neteisingai nurodyta pastato paskirtis, turėjo būti „gyvenamasis namas“. Viešajame registre registruojami pastatai, o ne atskiros jų dalys (šiuo atveju gyvenamasis namas, o ne rūsys), todėl kadastrinių matavimų byloje turėjo būti nurodyti pastato kadastro duomenys. Be to, pareiškėjos prašomų duomenų taisymas turėtų tiesioginę įtaką Registre įregistruotų R. C. nuosavybės teisių apimčiai bei pažeistų šio asmens teises bei teisėtus interesus, todėl Registro tvarkytojas ir dėl šios priežasties pagrįstai atsisakė taisyti gyvenamojo namo baigtumo procentą.

10. Atsakovas nurodė, kad iš 1992 m. lapkričio 10 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos akivaizdžiai matyti, jog Registre 1992 m. gruodžio 29 d. įregistruoto nebaigto statyti gyvenamojo namo bendras plotas (kurį sudaro rūsys) yra 96,77 kv. m, užstatytas plotas – 118,50 kv. m (suapvalinus – 119 kv. m), t. y. šie duomenys įrašyti į Registrą atitinka dokumentą – 1992 m. lapkričio 10 d. parengtą kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu jie buvo įrašyti, todėl R. C. teiginiai, kad šie duomenys neva yra neteisingi, nepagrįsti.

11. Atsakovas akcentavo, kad kadastro žyma apie 2003 m. gegužės 9 d. išduotą statybos leidimą Nr. 193 niekada nebuvo įregistruota Registre, nes šio leidimo Registro tvarkytojui nebuvo teikusi nei Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nei statytojas R. C. kartu su prašymu įrašyti minėtą žymą, todėl žyma apie išduotą statybos leidimą Registre turi būti registruojama teisės aktų nustatyta tvarka, o ne pasinaudojant klaidų taisymo procedūra. Pareiga pranešti Kadastro tvarkytojui apie išduotą statybos leidimą statyti statinį institucijoms, išdavusioms statybos leidimus, atsirado nuo 2004 m. sausio 1 d., įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) naujai 2003 m. birželio 13 d. redakcijai. Šiuo atveju statybos leidimas buvo išduotas 2003 m. gegužės 9 d. Be to, atsakovas negali atsakyti už kitų asmenų galimai padarytus neteisėtus veiksmus (ar neveikimą).

Atsiliepimas

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

13. R. C. nurodė, kad 1992 m. gruodžio 29 d. iš G. L. nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas buvo 35 procentai. Buvo pastatytas visas namo rūsys su perdanga, atlikti hidroizoliacijos darbai, pamatai ir perdanga nusmaluoti. 1992 m. gruodžio 29 d. notariškai patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad gyvenamasis namas pagal teisinius dokumentus turi 96,77 kv. m naudingo ploto ir yra 1 500 kv. m žemės sklypo plote (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau gyvenvietei buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) km. pavadinimas ir gyvenamajam namui priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini)). 1992 m. lapkričio 26 d. notariškai patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priklauso B. V. pagal žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualiai statybai sutartį. Nurodytas teisiniais dokumentais patvirtintas gyvenamojo namo (96,77 kv. m) ir sklypo (1 500 kv. m) plotas, baigtumo procentas (35 procentai), bei adresas. B. V. yra namo statytoja ir pirmoji savininkė, kuri, pastačiusi 35 procentus namo, Vilniaus tarpmiestinės techninės inventorizacijos biurui užsakė sudaryti namų valdos techninės apskaitos bylą. 1992 m. lapkričio 10 d. sudarius bylą, namą užregistravo Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ ir 1992 m. lapkričio 26 d. namą pardavė G. L., o iš pastarojo namą 1992 m. gruodžio 29 d. nusipirko trečiasis suinteresuotas asmuo. Nė viename iš gretimų sklypų jokių pamatų nebuvo. 1992 m. lapkričio 10 d. sudarytoje namų valdos techninės apskaitos byloje teisinės registracijos Nr. 50-273 yra ne tik detalus parduodamo gyvenamojo namo aprašymas, bet ir sklypo planas su jame pažymėtu pastatytu namu. Byloje esančiame gyvenamojo namo techniniame pase yra notariškai patvirtinti pasikeitę namo savininkai, nurodomas ir užstatytas žemės sklypo plotas, nustatytas pagal byloje esančius detalius matininkų apmatuotų pamatų brėžinius, sudarytus Vilniaus tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro specialistės S. ir patvirtintas specialisto R. B. parašu.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad 1992 m. gruodžio 30 d. registratorius, registruodamas duomenis, rėmėsi ne tik pirkimo–pardavimo sutartimi, bet ir jau archyvuose esančiais teisiniais dokumentais bei anksčiau užregistruoto namo duomenimis. Jo nuomone, pareiškėja sąmoningai klaidina teismą ir nurodo melagingas aplinkybes. Ne R. C. buvo gyvenamojo namo statytojas ir ne jis 1992 m. lapkričio 10 d. gavo namų valdos techninės apskaitos bylą ir namą užregistravo Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure ,,Valda“, tą padarė pirmoji namo savininkė B. V. R. C. 1992 m. gruodžio 29 d. perkant namą iš antrojo namo savininko G. L., nei statybos leidimas, nei namo projektas perduoti nebuvo, todėl jis negali pateikti statybos leidimo, kurio pagrindu iki 1992 m. lapkričio 10 d. buvo leista statyti gyvenamąjį namą ir to meto namo projekto.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad civilinėje santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-3611-897/2018 yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, kad Sklypas, ant kurio stovi namas, įsigytas privatizacijos metu, R. C. tėvui pervedus savo pinigus į valstybės sąskaitą dar iki R. ir R. C. santuokos sudarymo, o namas pabaigtas statyti būtent R. C. tėvo R. M. C. už savas lėšas, namą statant jo privačiai įmonei, su tikslu jame gyventi. Faktiškai gyvenamasis namas buvo įsigytas R. C. tėvo R. M. C., bet tik registruotas sūnaus R. C. vardu.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos atstovė prašė ištaisyti ne savo atstovaujamosios, o R. C. turto, įsigyto iki santuokos ir priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, duomenis. Su tapačiu reikalavimu advokatė kreipėsi ir į atsakovą, ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ir į Vilniaus rajono teismo rūmus, ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nors dvejomis teismų nutartimis tokie jos reikalavimai jau buvo atmesti. Teismai visas bylas sujungė ir Vilniaus miesto apygardos teismo nutartimi šie pareiškėjos R. C. reikalavimai bus pakartotinai nagrinėjami civilinėje santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-3611-897/2018, nors būtent šioje byloje jie jau du kartus buvo netenkinti.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos R. C. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl teritorinio registratoriaus 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. VILIN (12.5.13.)-1647 dalies, kuria atsisakyta ištaisyti netikslius duomenis bei centrinio registratoriaus 2018 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. cspr1-185, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Šalies argumentai

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos vardu advokatė V. E. 2018 m. balandžio 17 d. VĮ Registrų centras pateikė prašymą (I t., b. l. 8, 60, 145) dėl klaidų ištaisymo. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkus įrodymus, paaiškėjo, jog NTR klaidingai įrašyti duomenys. Žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR išraše įrašyta, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 35 procentai. Tuo tarpu išrašo 7.2 punkte (klaidingai nurodomas 7.3 punktas) nurodytas įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 245 šio fakto nepatvirtina, nes joje nurodyta, kad R. C. nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio buvo pastatyta tik 35 procentai rūsio. Taip pat išrašo 10 punkte nurodyta, jog 2007 m. liepos 31 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, tačiau R. C. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2003 m. gegužės 9 d. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, pareiškėjos atstovė prašė ištaisyti netikslius NTR duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

20. Centrinis registratorius pareiškėjos prašymą pagal kompetenciją persiuntė teritoriniam registratoriui ir šis, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2018 m. gegužės 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. VILIN (12.5.13.)-1647 (I t., b. l. 9, 116). Sprendime nurodoma, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir archyvinėje nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo kadastro ir registro dokumentų byloje saugomus dokumentus bei NTR įrašytus duomenis, nustatė, kad NTR centriniame duomenų banke įrašyti minėto nekilnojamojo daikto duomenys atitinka dokumentus – 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis ir esamo bei buvusio savininko nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nurodytus duomenis, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Sprendimu pareiškėja taip pat buvo informuota, kad NTK tvarkytojas Registro įrašo 10 punkte buvusią techninę klaidą ištaisė, t. y. 2017 m. vasario 2 d. panaikino kadastro žymą apie 2007 m. liepos 31 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėja, nesutikdama su teritorinio registratoriaus sprendimu, apskundė jį centriniam registratoriui (I t., b. l. 10–13, 110–113). Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. cspr1-185 minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą. Sprendime konstatavo, kad 1992 m. lapkričio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti duomenys yra tinkamai perkelti į NTK ir teisėtai įregistruoti NTR. Taip pat konstatuota, kad teritorinis registratorius laikėsi teisės aktų reikalavimų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti ištaisyti NTK įrašytus gyvenamojo namo duomenis pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 2, 4 straipsniais, 5 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1–10 dalimis, 23 straipsniu, 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Nekilnojamojo turto registro nuostatais (toliau – ir NTR nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, ir pažymėjo, kad iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, jog remiantis NTRĮ 33 straipsnio nuostatomis, duomenys NTR gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į NTR yra padaromos techninės klaidos.

23. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 27 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (NTR įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 58–59), kad pagal 2.2 punktą, gyvenamojo namo baigtumas yra 35 procentai. Kadastro duomenų nustatymo data – 1992 m. lapkričio 10 d. Pagal išrašo 7.2 punktą asmeninės nuosavybės į minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 245. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovo prašė ištaisyti NTR įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte nurodytus duomenis apie gyvenamojo namo baigtumo procentus, nes, pareiškėjos teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. nenusipirko 35 procentų baigtumo gyvenamojo namo.

24. Atsižvelgdamas į byloje esančius kadastro ir registro dokumentus (I t., b. l. 94–102), susijusius su gyvenamuoju namu bei šio nekilnojamojo daikto savininko R. C. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (I t., b. l. 67, 171), teismas sutiko su atsakovo ir centrinio registratoriaus sprendimuose konstatuota išvada, kad NTR centrinio duomenų banko išrašo (NTR įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.2 punkte įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pažymėjo, kad pareiškėja, siekdama ištaisyti klaidą, atsakovui turėjo pateikti, jos įsitikinimu, tikruosius ir teisingus keistinus duomenis bei juos pagrindžiančius dokumentus. Tačiau pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nenurodė kitų duomenų, į kuriuos turėtų būti ištaisytas minėtas netikslumas, t. y. pareiškėja nenurodė, koks buvo gyvenamojo namo baigtumas, kai R. C. jį įsigijo ir buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas. Pareiškėja ne tik nenurodė, jos nuomone, teisingų duomenų, į kuriuos turėtų būti ištaisytas jos nurodomas netikslumas, bet ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.

25. Nors pareiškėja tiek atsakovui, tiek skunde teismui formulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą ištaisyti minėto NTR išrašo 2.2 punkte įregistruotus duomenis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, keliamų reikalavimų turinį ir jos atstovės pasisakymus teismo posėdžio metu, darė išvadą, kad pareiškėja apskritai nesutinka su minėto išrašo 2.2 punkte nurodytais duomenimis apie gyvenamąjį namą, kurie įregistruoti 1992 m. lapkričio 10 d. kadastrinių matavimų bylos pagrindu, bei siekia panaikinti 1992 m. gruodžio 30 d. NTR įrašą, kuriuo buvo įregistruotos R. C. nuosavybės teisės į 35 procentų gyvenamąjį namą. Taigi pareiškėja iš esmės ginčija daugiau nei prieš dešimt metų įrašytus gyvenamojo namo kadastro duomenis ir 1992 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo įregistruotos R. C. nuosavybės teisės į jį.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad teismui negalima apskųsti teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su sprendimais, kurie buvo priimti ar veiksmais, kurie buvo atlikti 1992 m., t. y. daugiau nei prieš dešimt metų, todėl pareiškėjos prašymas juos panaikinti (nepaisant keliamo reikalavimo formuluotės), negali būti tenkinamas.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau sprendime išdėstyta, teismas darė išvadą, kad tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė ištaisyti NTR įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte nurodytus duomenis apie gyvenamojo namo baigtumo procentus.

28. Pareiškėja taip pat nesutiko su skundžiamais sprendimais dėl to, kad atsakovas atsisakė ištaisyti NTR išrašo (NTR įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) 10 punkto duomenis apie neteisingai nurodytą juridinį faktą, jog R. C. 2007 m. liepos 31 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus.

29. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 27 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (I t., b. l. 58–59), kad 10 punkte „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ įrašų nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovė atsakovui kartu su 2018 m. balandžio 17 d. prašymu pateikė du NTR centrinio duomenų banko 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. spalio 18 d. išrašus (I t., b. l. 63–66). Iš byloje esančio 2016 m. rugsėjo 28 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (NTR įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad 10.1 punkte įrašyta kadastro žyma apie 2017 m. liepos 31 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam daiktui žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statyti. Iš byloje esančio 2017 m. spalio 18 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti (NTR įrašas (duomenys neskelbtini)), kad 10 punkte „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ įrašų nėra. Taigi pareiškėjos atstovė, pateikdama atsakovui prašymą dėl klaidų ištaisymo NTR išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 punkte, žinojo, jog minėta kadastro žyma buvo pašalinta. Tai patvirtina ir byloje esantis atsakovo 2017 m. spalio 19 d. atsakymas Nr. VILRA (12.5.26)-207 pareiškėjai R. C. (I t., b. l. 62–64) bei prie jo pridėtas 2017 m. spalio 18 d. NTR centrinio duomenų banko išrašas (NTR išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 10 punkte kadastro žymos nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad NTK tvarkytojas, minėto Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 punkte buvusią techninę klaidą (per klaidą ne tame NRT įraše įregistruotą juridinį faktą) ištaisė, t. y. 2017 m. vasario 2 d. panaikino kadastro žymą apie 2007 m. liepos 31 d. V. S. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas pagrįstai atsisakė ištaisyti NTR įraše buvusią techninę klaidą, nes prašymo pateikimo metu tos klaidos jau nebuvo, t. y. ji anksčiau buvo ištaisyta.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas pažymėjo, kas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2003 m. gegužės 9 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 70–71) vykdyti statybos darbus (statyti individualų gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad NTR kadastro žyma apie R. C. išduotą statybos leidimą niekada nebuvo registruota, todėl pareiškėja negali prašyti ištaisyti duomenis, kurie niekada nebuvo įregistruoti. Be to, iš pareiškėjos atsakovui pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėja neprašė įrašyti naujo juridinio fakto apie R. C. išduotą statybos leidimą, o prašė ištaisyti klaidą. Šiuo atveju atsakovui gali būti pateiktas prašymas NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti naują juridinį faktą, kad 2003 m. gegužės 9 d. R. C. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pagal teisinį reglamentavimą, tokį prašymą gali pateikti ne visi suinteresuoti asmenys. Kadastro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija, išdavusi leidimą statinį statyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbus, per 14 kalendorinių dienų nuo išdavimo dienos perduoda pranešimą Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas padaro žymą nekilnojamojo turto kadastre. Pažymėtina, kad ši pareiga institucijoms, išdavusioms leidimą, atsirado tik nuo 2004 m. sausio 1 d. galiojusios Kadastro įstatymo redakcijos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003 m. gegužės 9 d. dar neturėjo pareigos Kadastro tvarkytojui pranešti apie R. C. išduotą statybą leidžiantį dokumentą. NTRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su atsakovo argumentais ir darė išvadą, kad į Kadastro tvarkytoją su prašymu įregistruoti juridinį faktą turi teisę kreiptis suinteresuotas asmuo, t. y. tas asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, ir institucija, išdavusi leidimą. Be to, pastaroji turi ne tik teisę, bet ir pareigą (nuo 2004 m. sausio 1 d.).

Šalies argumentai

31. Pareiškėja skunde nurodė, kad NTR įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 punkte privalo būti nurodyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovas negali atsakyti už kitų asmenų neveikimą, t. y. už tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. ar kiti iki jo buvę gyvenamojo namo savininkai nesikreipė į Kadastro tvarkytoją dėl juridinio fakto apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo.

32. Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – NTRĮ nuostatas, todėl yra teisėti ir pagrįsti bei nėra pagrindo juos panaikinti. Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

33. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

34. Pareiškėja R. C. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti netikslius NTR duomenis įrašo (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Pareiškėja prašė atsakovo ištaisyti duomenis todėl, kad registruose negali būti viešinami neteisingi duomenys. R. C. Nekilnojamojo turto registro išrašą su gyvenamojo duomenimis yra pateikęs į Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-289-897/2019 dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kt. reikalavimų, kurioje melagingai tvirtina, jog jis arba jo tėvas užbaigė minėto į Registrą įrašyto gyvenamojo namo statybas ir įrengimą, kurį 35 proc. baigtumu asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijęs iki santuokos su pareiškėja. Faktiškai šio įregistruoto gyvenamojo namo nėra, nes Sklype stovi naujai santuokoje 2003–2006 metais pastatytas namas. R. C. naujo namo, kurio statybai tik 2003 m. buvo išduotas statybos leidimas pagal 2002 m. paruoštą projektą, neįregistruoja, o 1992 m. įregistruoto gyvenamojo namo duomenų neišregistruoja ir netikslina, todėl pateiktas VĮ Registrų centro išrašas santuokos nutraukimo byloje yra oficialus įrodymas, kuriuo klaidinamas teismas dėl dalintino turto savybių. VĮ Registrų centro išrašu R. C. naudojasi ir gyvenamajame name apgyvendindamas be pareiškėjos sutikimo kitus asmenis.

34.2. Gyvenamojo namo duomenys į Registrą įrašyti neteisingai, nes jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti. Pareiškėja neginčijo fakto, jog Sutartis buvo sudaryta. Pareiškėja tiesiog prašė patikslinti ir ištaisyti įrašą, nes paaiškėjo, jog jis neatitinka Sutarties, t. y. pareiškėja vadovavosi būtent NTRĮ 33 straipsnyje suteikta teise. Tuo tarpu teismas vertino, jog apeliantė ginčijo atsakovo veiksmus, kuriems ginčyti yra praėjęs 10 metų terminas. Pareiškėja prašė ištaisyti Registro įrašo duomenis, nes Sutartis jų nepatvirtina, o ne skundėsi dėl atsakovo veiksmų. Duomenų ištaisymas į teisingus negalėtų pažeisti ir R. C. teisių apimties, kadangi nuosavybės teises į gyvenamąjį namą jis įgijo ne įrašo pagrindu, bet Sutarties, o tai reiškia, kad jis įgijo tiek teisių, kiek jų nustatyta Sutartyje. Teismas nukrypo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015 suformuotos praktikos, kadangi apsaugojo R. C. nuosavybės teisę, kurios jis tokia apimtimi, kaip įregistruota Registro įraše, nėra įgijęs. R. C. nusipirko tik 35 proc. nebaigto statyti rūsio statomame gyvenamajame name, kuris pagal teisinius dokumentus turėjo turėti 96,7 kv. m naudingojo ploto. Vien tik protingumo kriterijus leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog 35 procentai pastatyto rūsio nėra 35 proc. pastatyto gyvenamojo namo, nebent visas gyvenamasis namas būtų rūsyje.

34.3. Teismas nevertino esminės aplinkybės, kodėl notaras patvirtino faktą, jog buvo pastatyta tik 35 proc. rūsio, bet apsiribojo abstrakčia išvada, kad įrašo duomenys atitinka Sutartį, nors, kaip matyti iš Sutarties, taip nėra. Duomenys Namų valdos techninės apskaitos byloje taip pat patvirtina, jog buvo nusipirktas nebaigtas statyti gyvenamojo namo, kurio teorinis naudingas plotas turėjo būti 96,7 kv. m, rūsys. Teismas nevertino, jog 6a formoje (į bylą atsakovo pateikta 2019 m. vasario 18 d. teismui išreikalavus), įrašyti ne tik duomenys apie rūsį, tačiau ir duomuo, jog pastatyto rūsio susidėvėjimo procentas arba kitaip – statybos baigtumas, yra 35 procentai. Šis duomuo buvo matininkės nustatytas atsižvelgiant į tai, jog buvo pastatyti betono bloko pamatai, betono bloko sienos bei betono blokų pertvaros ir jokių kitų planuotų statinių nebuvo pastatyta, t. y. nebuvo perdengimų, grindų, langų, durų, apdailos, laiptų ir pakrovimo liuko. Tik duodamas paaiškinimus teismo posėdyje R. C. jau teigė, kaip nurodė teismas sprendime, kad jis 1992 m. gruodžio 29 d. iš G. L. nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas buvo 35 procentai, ir buvo pastatytas visas namo rūsys su perdanga, atlikti hidroizoliacijos darbai, pamatai ir perdanga nusmaluoti.

34.4. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2015 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1793-502/2015, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nėra dokumentas NTRĮ 22 straipsnio prasme patvirtinantis daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą. Šiuo atveju Sutartyje aiškiai parašyta, jog R. C. nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio buvo pastatyta 35 proc. rūsio. Tik tokie duomenys yra teisingi ir jie privalo būti patikslinti.

34.5. Teismas nenurodė, kokie teisės aktai įpareigoja pareiškėją privalomai pateikti ir nurodyti atsakovui, į kokius duomenis ištaisyti Sutarties neatitinkančius duomenis Registro įraše. NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė, sužinojus, jog į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, pareikalauti, jog jie būtų ištaisyti, bet ne prievolė nurodyti, kaip ir kokiu būdu. Būtent atsakovui tenka pareiga užtikrinti, jog duomenys Registro įraše paraidžiui atitiktų duomenis Sutartyje. Teismas reikalavo iš pareiškėjos to, kas neįmanoma. Archyvinėje gyvenamojo namo byloje nėra jokių duomenų apie išduotą statybų leidimą 1992 m. namo statyboms, nėra įmanoma gauti ir paties projekto, todėl neįmanoma pateikti tikslios informacijos, koks turėjo būti įregistruotas gyvenamojo namo baigtumas.

Atsiliepimas

35. Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Atsakovas pažymi, kad apeliantės prašymas dėl nekilnojamojo turto objekto duomenų ištaisymo pagrįstai nebuvo tenkintas, nes 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje ir Sutartyje gyvenamojo namo baigtumo dydis, nurodytas procentine išraiška, sutampa. Pareiškėja nenurodė, koks, jos nuomone, nebaigto statyti namo baigtumo procentas turėjo būti įregistruotas, bei nepateikė šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų. Skundžiamame sprendime įvardytos NTRĮ nuostatos, įpareigojančios asmenis, siekiančius pakeisti Registro duomenis, pateikti teritoriniam registratoriui dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys būtų keičiami. Apeliantė teigė, kad R. C. Sutartimi įgijo nuosavybės teises į 35 proc. baigtumo statinio dalį (rūsį), o ne į 35 proc. baigtumo statinį, todėl, jos nuomone, Registre turėtų būti įrašytas kitoks gyvenamojo namo baigtumo procentas, tačiau koks konkrečiai, nenurodė.

37. Teritoriniam registratoriui teisės aktuose įvardyti dokumentai dėl gyvenamojo namo ir teisių į jį išregistravimo iš NTK ir NTR teikti nebuvo, o apeliantės nurodyti teiginiai dėl 1992 metais pastatyto statinio faktinio nebuvimo įrodo, kad apeliantė kvestionuoja ir prašo keisti daugiau nei prieš dvidešimt šešerius metus įrašytus istorinius, jos teigimu, neegzistuojančio statinio kadastro ir registro duomenis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl klaidos taisymo Registre, iš esmės ginčija daugiau nei prieš dešimt metų įrašytus nebaigto statyti namo kadastro duomenis. Pareiškėja kvestionuoja Registro tvarkytojo 1992 m. gruodžio 30 d. priimto sprendimo teisėtumą, o jo ginčijimui yra praleidusi naikinamąjį ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įvardytą terminą.

Atsiliepimas

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

39. R. C. pažymi, kad paduodama apeliacinį skundą pareiškėja taip ir nesugebėjo aiškiai suformuluoti savo skundo dalyko, tai yra nurodyti, kokius būtent klaidingus duomenis užfiksavo atsakovas ir kaip juos reikia ištaisyti. Pareiškėja nepateikė atsakovui ir teismui jokių įrodymų, kad duomenys yra klaidingai įrašyti, bet, pareiškėjos įsitikinimu, ir atsakovas, ir teismas duomenis ištaisyti turėjo savo nuožiūra. Pareiškėja apeliaciniame skunde pati aiškiai nurodė, kad ji neginčija Sutarties, pagal kurią atsakovas užregistravo duomenis, teisėtumo ir tai nėra bylos esmė. Centrinis registratorius, registruodamas nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, registruoja viso namo baigtumo procentą, kuris ir buvo nurodytas 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Centrinis registratorius neregistruoja ir niekada neregistravo nebaigto statyti namo atskiromis dalimis, nurodydamas atskirai tų dalių baigtumo procentą, todėl nesuprantamas pareiškėjos atstovės reikalavimas teismui, kad šis priverstų centrinį registratorių nebaigtą statyti namą registruoti dalimis.

40. R. C. akcentuoja, kad buvo pastatyti ne tik gyvenamojo namo pamatai, bet ir visas rūsys, ką patvirtina visi archyviniai dokumentai, matininkų brėžiniai ir matavimai, atlikti sudarant gyvenamojo namo techninę bylą dar iki R. C. šį gyvenamąjį namą nusiperkant. Pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad perkamas ne rūsys, o nebaigtas statyti gyvenamasis namas su 35 proc. baigtumu. Nors pareiškėja teigia, kad Sutartyje aprašyto gyvenamojo namo nėra, o vietoj jo stovi naujas namas, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos vardu jos atstovė su tokios versijos patvirtinimo reikalavimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, tačiau Inspekcija, atlikusi faktų patikrinimą vietoje ir gyvenamojo namo atitikimo teisinei dokumentacijai patikrinimą bei nustačiusi gyvenamojo namo statybos teisėtumą, šią advokatės versiją paneigė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

41. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. VILIN (12.5.13.)-1647 dalies, kuria atsisakyta ištaisyti netikslius duomenis, dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. cspr1-185, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas.

42. Ginčijami sprendimai priimti išnagrinėjus pareiškėjos R. C. 2018 m. balandžio 17 d. prašymą dėl klaidų ištaisymo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

43. NTR centrinio duomenų banko išrašas (NTR įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. gruodžio 30 d. yra įregistruota R. C. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Iš nustatytų pastato kadastro duomenų matyti, kad pastatas yra nebaigtas statyti – baigtumo procentas 35%, bendras plotas 96,77 kv. m, rūsių plotas 96,77 kv. m, užstatytas plotas 119 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data 1992 m. lapkričio 10 d.

44. Pareiškėjos tvirtinimu, Registre įrašyti gyvenamojo namo duomenys yra neteisingi ir turėtų būti ištaisyti, nes R. C. nenusipirko nebaigto statyti gyvenamojo namo, Sutartyje minima, jog buvo pastatyta tik 35 procentai rūsio.

45. Atsakovas, netenkindamas pareiškėjos prašymo ir priimdamas skundžiamus sprendimus, nurodė, kad Registre įrašyti gyvenamojo namo duomenys atitinka dokumentus – 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis ir nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose nurodytus duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

46. Pirmosios instancijos teismas minėtą atsakovo išvadą pripažino teisėta.

47. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria teisingai konstatuota, kad tiek teritorinis, tiek centinis registratorius teisingai taikė NTRĮ 33 straipsnį (Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų).

48. Be motyvų, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje svarbu papildomai akcentuoti, kad NTR centrinio duomenų banko išrašas (NTR įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atsakovo pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turimi dokumentai patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes: gyvenamąjį namą B. V. pardavė G. L. (notaro patvirtinta 1992 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad yra parduodamas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (pastatyta 35% rūsio), 96,77 kv. m naudingo ploto, turtas priklauso pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1992 m. lapkričio 12 d. pažymą (kurios kopija pateikta byloje)); gyvenamąjį namą G. L. pardavė R. C. (notaro patvirtinta 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad yra parduodamas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (pastatyta 35% rūsio), 96,77 kv. m naudingo ploto, turtas priklauso pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1992 m. gruodžio 29 d. pažymą (kurios kopija pateikta byloje)); G. L. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą įregistruota NTR nuo1992 m. gruodžio 29 d. iki 1992 m. gruodžio 30 d., R. C. – nuo 1992 m. gruodžio 30 d.; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikta 1992 m. lapkričio 10 d. parengta kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodytas baigtumo procentas – 35.

49. Teritorinio registratoriaus atsiliepime į pirmosios instancijos teismui paduotą skundą teisingai nurodyta, kad 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje galėjo būti padaryta techninė klaida neteisingai nurodant pastato paskirtį, t. y. nurodytas rūsys, o turėjo būti nurodytas gyvenamasis namas. Registre buvo registruojami pastatai, o ne atskiros jų dalys. Parengtoje kadastrinių matavimų byloje esančių netikslumų ir kadastro byloje esančių dokumentų taisymas nėra susijęs su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija, Registro tvarkytojas gali juos tik įvertinti ir spręsti, ar jie yra (buvo) pakankami padaryti Registre įrašą, ar šis įrašas atitinka kadastrinių matavimų bylos dokumentus.

50. Teritorinis registratorius, įvertinęs visus turimus dokumentus (kadastro bylą, sutartis, pažymas), pagrįstai sprendė, kad Registre 1992 metais įrašyti gyvenamojo namo duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl neturėjo pagrindo taisyti netikslius ar klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, kaip tai yra įtvirtinta NTRĮ 33 straipsnyje.

51. Akcentuotina taip pat ir tai, kad pareiškėjos argumentai dėl jos teisių į gyvenamąjį namą ar argumentai, kuriais bandoma paneigti kito asmens, kurio daiktinės teisės įregistruotos į gyvenamąjį namą, teises, nėra susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija, tačiau susiję su privačių asmenų ginču dėl teisės į gyvenamąjį namą. Turinio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja bando paneigti asmenų teises, atsiradusias notarų patvirtintų sandorių pagrindu, kurie gali būti nuginčyti kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu. Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Veslava RuskanDalia VišinskienėVirginija Volskienė