Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą R. J., pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., K. J., V. J., R. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (b. l. 23-27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), o pareiškėjo motina E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po pareiškėjo tėvo mirties Kauno miesto 18-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla (b. l. 16), dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi duktė V. J., sūnus K. J. ir sūnus R. J., kurie byloje yra suinteresuoti asmenys. Po palikėjo mirties liko jo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas mirusiosios pareiškėjo motinos E. J. ir J. A. J. santuokos metu (b. l. 10, 14-15.). Po pareiškėjo motinos E. J. mirties Kauno miesto 18-ajame notarų biure taip pat užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo priėmimo kreipėsi duktė V. J., R. J. ir L. J. (b. l. 17). 2018 m. liepos 18 d. notariniu pareiškimu V. J., R. J., kartu veikiantis ir kaip neveiksnaus L. J. įstatyminis atstovas, sutiko, kad būtų išduotas nuosavybės tesiės liudijimas į (duomenys neskelbtini), E. J. vardu (b. l. 18-19).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo J. A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Į notarų biurą dėl palikimo kreipėsi palikėjo vaikai V. J., K. J. ir R. J. ir buvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau kaip matyti, pareiškėjo motina E. J. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, pirmosios eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau ne trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Suinteresuoti asmenys, kurie yra plikėjo vaikai, prieštaravimų dėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepareiškė.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjo motina E. J. po savo sutuoktinio J. A. J. mirties likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jo motina E. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje nesant kitokių faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio J. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.