Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-06-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-3521-399/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
2YT-3521-399/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-0-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Pareiškėjas
A. A. V.
Suinteresuotas asmuo
S. V., A. V.
Advokatai
Vilma Šeperytė
Civilinė byla Nr. 2YT-3521-399/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-0-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.1.; 2.4.1.3.; 3.2.3.2.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.; 3.2.6.11.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Reginai Knezevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. A. V., atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei

suinteresuotam asmeniui S. V.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje S. V. ir A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. V. (toliau pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikėjos (sutuoktinės) O. V. V., mirusios (duomenys neskelbtini) (toliau palikėjos), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti .

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu tiek pats, tiek per atstovę palaikė savo pareiškimą, prašė jį tenkinti bei nurodė faktines aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė O. V. V., a k. (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). O.V. V. testamento nebuvo sudariusi. Po sutuoktinės mirties, 2019 m. balandžio 2 d. pareiškėjas kreipėsi dėl palikimo priėmimo j Marijampolės Trečiojo notaro biuro notarę Gintarę Strazdienę. Siame notarų biure pareiškėjui buvo išduotas liudijimas (2019-04-02, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus O. V. V. paveldėjimo byla neužvesta, įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta. Liudijimą išdavusi notarė pareiškėjui paaiškinusi, kad negalinti užvesti paveldėjimo bylos ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, tai yra per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos įpėdinis (įpėdiniai) nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

Iš ties, mirusiosios O. V. V. sutuoktinis pareiškėjas A. A. V. palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, nes jis po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

A. A. V. ir O. V. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgiję negyvenamą patalpą - garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę VAZ 2121, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Taigi, mirus O. V. V., paveldimą turtą ir sudarė 1/2 dalis šio turto.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmęs palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per įstatymo nustatytą terminą.

A. A. V. po savo sutuoktinės O. V. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė iš karto, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti A. A. V. palikimą priėmė ir valdė kaip savo. Prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri garažą, juo naudojasi transporto priemonės laikymui bei remontui, kasdienėms reikmėms tenkinti naudojasi transporto priemone. Už garažą nepertraukiamai mokami mokesčiai.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. V. ir A. V. byloje pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, patvirtino, kad po motinos O.V. V. mirties palikimo nepriėmė ir nesiekia jo priimti, nurodė, kad palikimą priėmė jų tėvas, kuris yra pareiškėju byloje, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Teismo posėdžio metu S. V. sutiko su pareiškimu motyvais bei argumentais išdėstytais atsiliepime.

Suinteresuotas asmuo A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jai nedalyvaujant ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė O. V. V., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad po palikėjos mirties atsirado palikimas, t. y. liko garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas palikėjos vardu 1998 metais, byloje pateikti duomenys, kad už garažą bei atliekų šalinimą dėl garažo mokesčiai mokami ir po palikėjos mirties. Automobilis VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas pareiškėjo vardu, tačiau taip pat įgytas santuokoje.

2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės G. Strazdienės pažyma patvirtina, kad po palikėjos mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo notaro biure nebuvo užvesta.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis nors po sutuoktinės mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimas dar gali būti priimamas sudarant palikėjo turto apyrašą, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, tai yra tokie veiksmai iš kurių galima spręsti jog jais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus .V. V., jos palikimą priėmė ir jį valdė pareiškėjas (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad palikėjos palikimą būtų paveldėję kiti asmenys ar siektų jį paveldėti. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, liudytojo J. Š. parodymus bei aptartus rašytinius bylos įrodymus

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. Š. paaiškino, kad pareiškėją ir jo žmoną žino nuo garažų statymo laikotarpio ir žino, kad jie jau buvo susituokę ir garažas buvo bendras turtas, po žmonos mirties juo naudojasi pareiškėjas.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą., todėl įrodytas pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu paveldėjimo teisei realizuoti, paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti turintį juridinę reikšmę turintį faktą, kad Algimantas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės O. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo A. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas siųsti suinteresuotam asmeniui A. V. nedalyvavusiai teismo posėdyje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė