Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. C., jo atstovui advokato padėjėjui A. G., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui V. D., išnagrinėjo T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. C. 2016 m. liepos 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. liepos 6 d. apie 17 val. 35 min., neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,85 promilių girtumas) (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę - automobilį AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais T. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

T. C. teismo posėdžio metu nepripažino neblaivus vairavęs automobilį. Paaiškino, kad neneigia, jog vairavo automobilį, tačiau nepripažįsta, kad vairavo neblaivus. Nurodė, kad jam inkriminuojamo pažeidimo dieną jis, 17.15 val. grįžęs iš darbo, parduotuvėje „Dosta“ esančiame „Perlo“ terminale apdraudė automobilį, parduotuvėje nusipirko butelį alaus ir vairuodamas savo automobilį „Audi A4-S4“ važiavo į namus, (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo draugas R. K., kurį jis sutiko prie parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės, jis prie jos nestovėjo, atvažiuojančių pareigūnų nematė. Sukdamas į kiemą pamatė maždaug už 200 metrų Vilniaus gatve priešpriešais atvažiuojančius policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai jo nestabdė. Sustabdęs automobilį kieme, prie garažo, jis jame per minutę išgėrė parduotuvėje įsigytą butelį alaus ir išlipo iš automobilio. 17.30 val. jis jau buvo minutę laiko išlipęs iš automobilio. Policijos pareigūnai atvažiavo į kiemą praėjus maždaug pusantros minutės po to, kai jis kieme sustabdė automobilį. Jis jau buvo išlipęs iš automobilio, kuomet į kiemą atvažiavo du policijos pareigūnai. Pareigūnai nematė jo išlipančio iš automobilio. Prieš duodami pūsti į alkotesterį, pareigūnai jo neklausė, ar jis gėręs, ar rūkęs. Jis pareigūnams nesakė, kad ką tik gėrė alaus, nes šie pasakė jam, kad jis yra girtas. Pripažino pareigūnams kaltę, parašė, kad gailisi, nes pasimetė. Sutiko su alkotesterio parodymais. Butelis nuo išgerto alaus liko automobilyje. Jį ne kartą yra stabdę policijos pareigūnai, kurie visada sakydavo, kad jis girtas, tačiau jis visad būdavo blaivus. Jį savaitę laiko kasdien tikrindavo pareigūnai. Už analogišką pažeidimą jis buvo baustas anksčiau, 2013 m. lapkričio 11 d. perlaikė vairavimo egzaminą, jo vairavimo stažas yra nuo 1992 m. Jis neteistas, dirba, gauna 350,00 Eur dydžio mėnesio pajamas, išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, moka po 150,00 Eur išlaikymo.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, T. C. su pažeidimu sutiko, nurodė, kad gailisi (b.l. 1).

Liudytojas policijos pareigūnas V. D. (institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato, atstovas) teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. liepos 6 d. su V. patruliavo Stakliškių kaime. Važiuojant pro Stakliškių parduotuvę matė prie parduotuvės stovinčius 3-4 vyrus, vienas iš jų buvo T. C., šalia stovėjo jo automobilis. Nematė, kad minėti vyrai ką nors vartotų, bet iš veidų matėsi, kad neblaivūs. Pravažiavę minėtą parduotuvę, pasuko Vilniaus gatve link Guostos ežero. Po to apsisuko. Kelio posūkyje ties bažnyčia, apie 50 metrų atstumu nuo jų, jiems priešpriešais važiavo automobilis „Audi“, vairuojamas C.. Šis, pamatęs juos, be posūkio signalo pasuko į kairę pusę. Jie paskui C. įvažiavo į kiemą. Vairuotojas tuo momentu išlipo iš automobilio ir bandė pasišalinti, t.y. ėjo namo vidun, bet nebuvo kur, nes ten yra tvorelė, be to, prie jo priėjo V.. Jie nebuvo pametę T. C. vairuojamo automobilio iš savo regos lauko, matė pastarąjį išlipant iš automobilio. Su C. važiavo dar vienas asmuo, kuris negalėjo išlipti, nes automobilis buvo labai arti tvoros, be to, buvo neblaivus. Nuo parduotuvės iki T. C. namų yra 300 metrų atstumas. Iš karto su pažeidimu C. sutiko, pasakė, kad gailisi, prašė neatimti teisių ir automobilio. C. pasakė, kad jis matė juos pravažiuojant ir pamanė, kad jie važiuos iki Guostos, norėjo tik iki namų parvažiuoti. Jis paklausė C., ar šis gėręs. C. atsakė, kad prieš valandą laiko vartojo alkoholį. C. jiems nesakė, kad ką tik išgėrė alaus. T. C. kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas, mastė neadekvačiai, sunkiai orientavosi. Jis gal ir siūlė C. tikrintis kraują, šis tokio noro neišreiškė. Be to pažymėjo, kad C. 2013 m. yra atnaujinęs žinias ir turi žinoti, kad jeigu su alkotesterio parodymais nesutinka, per valandą laiko turi pasitikrinti kraują. Jis T. C. stabdė pirmą kartą. Nekilo abejonių dėl pažeidimo, todėl liudytojo nebuvo reikalo apklausti ir jam nustatinėti girtumo. Tą dieną buvo sudarytas neblaivių vairuotojų kontrolės planas, patvirtintas komisariato viršininko. Tarnybiniame automobilyje nėra filmuojančios įrangos.

Liudytoja policijos pareigūnė V. V. teismo posėdžio metu parodė analogiškai kaip liudytojas V. D.. Papildomai paaiškino, kad jiems privažiavus iš paskos tarnybiniu automobiliu, C. iš automobilio išlipo daugmaž tuo pačiu metu, kaip ir ji. Vairuotojas buvo pasimetęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus girtumą, nustatytas lengvas T. C. girtumas. Nuo pokalbio pradžios iki tikrinimo alkotesteriu praėjo maždaug 10 minučių. C. sakė, kad neseniai gėrė alų, kad jį nusipirko parduotuvėje. Jis nusistebėjo, kad nuo alaus gali tiek įpūsti. Nemano, kad nuo automobilio sustojimo momento iki išlipimo C. galėjo išgerti butelį alaus. Tai buvo tik akimirka. Pagal instrukciją nuo alkoholio vartojimo iki tikrinimo turi praeiti 10-15 minučių. Jeigu vairuotojas nesutinka su parodymais, gali važiuoti tikrintis kraują. C. su viskuo sutiko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas A. G. nurodė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti T. C. sankcijas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas automobilį, nebuvo išgėręs. Tik grįžęs į namų kiemą išgėrė butelį alaus. Be to, vien tai, kad T. C. nustatytas neblaivumas, nesudaro pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Nėra objektyvių įrodymų, tokių kaip vaizdo registratorius ar kartu buvusio liudytojo apklausa, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo neblaivus. Kartu buvęs liudytojas neapklaustas, jo neblaivumas nenustatytas. Policijos pareigūnai padarė klaidų. Jie nėra gerai susipažinę su alkotesterio instrukcija. Surašytos aplinkybės, kad T. C. sustabdytas gatvėje neblaivus prieštarauja įvykių eigai, nes jis nebuvo sustabdytas, stovėjo kieme. Byloje esančios abejonės turi būti vertinamos T. C. naudai. Pareigūnai ne iki galo atliko pareigą viską T. C. išaiškinti. Jei teismas pripažintų, kad T. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, prašo taikyti švelnesnę baudą. T. C. dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, gauna minimalią algą, pusę algos skiria savo vaikų išlaikymui. T. C. atgavo teisę vairuoti 2013 m. lapkričio mėnesį, supranta, kad vairuoti neblaivus negali. Nereikia kreipti dėmesio į ankstesnius pažeidimus. Jis dirba net švenčių dienomis, nori išlaikyti savo vaikus.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas prašė T. C. skirti maksimalią baudą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad T. C. automobilį vairavo būdamas neblaivus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu melavo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Bylos duomenimis matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. C. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą su pažeidimu sutiko, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad jam inkriminuojamo pažeidimo dieną jis automobilį vairavo blaivus, išgėrė automobilyje butelį alaus po to, kai grįžęs namo jį sustabdė kieme.

Nors administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo T. C. savo kaltę neigia, jo kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, be liudytojų V. D. ir V. V. teismo posėdyje duotų parodymų, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1-2), kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, kad T. C. 2016 m. liepos 6 d. apie 17 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,85 promilių girtumas) vairavo transporto priemonę – automobilį AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei T. C. kaltės pripažinimas, policijos pareigūnės V. V. tarnybinis pranešimas (b.l. 6), kuriame nurodyta, kad, sustabdžius automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui T. C. buvo nustatytas lengvas 0,85 promilių girtumo laipsnis; blaivumo testas (b.l. 3), kuriuo 2016 m. liepos 6 d. 17 val. 47 min. T. C. nustatyta 0,85 promilių girtumas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 5), kuriuo T. C. 2016 m. liepos 6 d. 17 val. 50 min. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, išrašas iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus bei kiti rašytiniai bylos dokumentai.

Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino bei patikslino rašytiniuose bylos dokumentuose nurodytas aplinkybes. Liudytojų policijos pareigūnų V. D. ir V. V. parodymais nustatyta, kad T. C. 2016 m. liepos 6 d. apie 17 val. 35 min., neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,85 promilių girtumas) (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Minėti liudytojai iš esmės analogiškai parodė, jog 2016 m. liepos 6 d. abu patruliavo Stakliškių kaime. Kelio posūkyje ties bažnyčia, apie 50 metrų atstumu nuo jų, jiems priešpriešais važiavo automobilis „Audi“, vairuojamas T. C.. Šis, pamatęs juos, pasuko į kiemą. Jie paskui T. C. įvažiavo į kiemą. Šis tuo momentu išlipo iš automobilio ir ėjo namo vidun, bet prie jo priėjo V.. Tarp T. C. vairuoto automobilio sustojimo ir T. C. išlipimo iš automobilio praėjo akimirksnio laiko tarpas. Jie nebuvo pametę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamo automobilio iš savo regos lauko, matė iš automobilio išlipantį T. C.. Vairuotojui T. C. buvo nustatytas lengvas 0,85 promilių girtumo laipsnis. Tuo metu su pažeidimu C. sutiko, pasakė, kad gailisi, prašė neatimti teisių ir automobilio, paaiškino prieš valandą laiko vartojęs alkoholį. C. jiems nesakė, kad ką tik išgėrė alaus. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie tarpusavyje sutampa detalėse, yra logiški ir nuoseklūs bei iš esmės atitinka aplinkybes, nurodytas rašytiniuose bylos dokumentuose. Liudytojai V. D. ir V. V. parodymus davė prisiekę ir pasirašę, kad yra supažindinti dėl melagingų parodymų davimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai įtarti pareigūnus buvus šališkais, neobjektyviais, tendencingais ir suinteresuotais bylos baigtimi, nenustatyta aplinkybių, kad jie turėtų pagrindą apklabėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir duoti jo atžvilgiu nepalankius parodymus, todėl V. D. ir V. V. parodymus teismas laiko pagrįstais ir patikimais ir abejoti jais pagrindo nėra. Nors T. C. nurodo, kad policijos pareigūnai visą savaitę tikrino jo blaivumą, tai savaime neįrodo pareigūnų šališkumo, tuo labiau, kad pareigūnas V. D. T. C. blaivumą tikrino pirmą kartą, tą dieną dirbo vykdydamas neblaivių vairuotojų kontrolės planą, patvirtintą komisariato viršininko. Pareigūnas V. D., patruliuodamas pamatęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prie parduotuvės 3-4 vyrų kompanijoje, iš kurių veidų matėsi, kad jie galimai neblaivūs, o vėliau pamatęs T. C. vairuojantį automobilį, privalėjo imtis priemonių sustabdyti galimai daromą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, matyti, kad jie nenuoseklūs, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio T. C. pasiaiškinimo matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą T. C. su pažeidimu sutiko, nurodė, kad gailisi, šį paaiškinimą patvirtino savo parašu. Kad įvykio vietoje apklausiamas T. C. neneigė, jog vairavo neblaivus, matyti tiek iš policijos pareigūno V. D. teismo posėdžio metu duotų parodymų, jog su pažeidimu T. C. sutiko, pasakė, kad gailisi, prašė neatimti teisių ir automobilio ir paaiškino, jog prieš valandą laiko vartojo alkoholį, tiek ir iš policijos pareigūnės V. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad T. C. sakė, jog neseniai gėrė alų, kurį nusipirko parduotuvėje. Versiją, kad gėrė alaus automobilyje tik grįžęs į namus ir tik sustabdęs automobilį, T. C. iškėlė jau bylą nagrinėjant apylinkės teisme, šios aplinkybės nenurodė policijos pareigūnams, priešingai, policijos pareigūnui V. D. teigė alkoholio vartojęs prieš valandą, bandydamas minėtą versiją pagrįsti, davė prieštaringus parodymus – teismo posėdžio metu T. C. nurodė, kad, sukdamas į kiemą, pamatė maždaug už 200 metrų Vilniaus gatve priešpriešais atvažiuojančius policijos pareigūnus, sustabdęs automobilį kieme, prie garažo, jis jame per minutę išgėrė parduotuvėje įsigytą butelį alaus ir išlipo iš automobilio. Policijos pareigūnai atvažiavo į kiemą praėjus maždaug pusantros minutės po to, kai jis kieme sustabdė automobilį. Jis jau buvo išlipęs iš automobilio, kuomet į kiemą atvažiavo du policijos pareigūnai. Pareigūnai nematė jo išlipančio iš automobilio. Tačiau tokie jo parodymai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje liudytojo V. D. parodymais nustatyta, kad automobilis „Audi“, vairuojamas T. C., važiavo priešpriešais policijos pareigūnų automobiliui ir 50 m atstumu nuo policijos automobilio pasuko į kiemą, policijos pareigūnai paskui T. C. įvažiavo į kiemą, šis tuo momentu išlipo iš automobilio ir bandė pasišalinti, bet prie jo priėjo V.. Pareigūnai nebuvo pametę T. C. vairuojamo automobilio iš savo regos lauko, matė iš automobilio išlipantį C.. Tokius V. D. parodymus patvirtina ir liudytojos V. V. parodymai, jog T. C. iš automobilio išlipo daugmaž tuo pačiu metu, kaip ir ji, nuo automobilio sustojimo momento iki išlipimo buvo tik akimirka. Taigi, T. C. teiginys, jog jis automobilyje per minutę išgėrė butelį alaus, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, jog nuo automobilio sustojimo momento iki išlipimo buvo akimirkos laiko tarpas. Chronologiškai vertinant paminėtas įvykio aplinkybes, matyti, kad T. C. nebūtų turėjęs pakankamai laiko grįžęs namo iki policijos atvykimo išgerti butelį alaus. Šiame kontekste pažymėtina, jog tiek liudytojas policijos pareigūnas V. D., tiek liudytoja policijos pareigūnė V. V. teismo posėdžio metu nenurodė, kad matė T. C. geriant alkoholį kieme stovinčiame automobilyje, o T. C. jiems jokių alkoholio butelių nepateikė, kas taip pat paneigia T. C. iškeltą versiją, jog alkoholį jis vartojo stovinčiame namo kieme automobilyje.

Minėtą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją (alkoholio vartojimą grįžus į kiemą) paneigia ne tik trumpas laikas (t.y. akimirka), per kurį jis būtų turėjęs išgerti butelį alaus, bet ir fiziologinės organizmo alkoholio rezorbcijos galimybės – net ir tuo atveju, jei T. C. būtų spėjęs išgerti butelį alaus iki atvykstant policijos pareigūnams, po 1-2 minučių alkoholio koncentracija jo kraujyje nebūtų siekusi tokio laipsnio, kad jo kalba būtų tapusi nerišli, mąstymas tapęs neadekvačiu, o orientacija sutrikusi (kaip teismo posėdžio metu T. C. būseną apibūdino liudytojas policijos pareigūnas V. D.) - teismo medicinos teorijoje žinoma, kad alkoholio įsisiurbimo į kraują ir paplitimo audiniuose periodas (rezorbcijos fazė) trunka 1-3 val., tuo metu alkoholio koncentracija kraujyje didėja („Teismo medicina“, Vilnius, 2000, psl. 267).

Remiantis išvardintu, darytina išvada, jog T. C. versija, kad jis, grįžęs namo blaivus, nevažiuojančiame automobilyje išgėrė butelį alaus, yra paneigta byloje esančiais duomenimis, kaip aiškiai neatitinkanti tikrovės, ir vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina ir tai, kad T. C. pateikiama įvykio versija pati savaime yra itin neįtikinama bei prieštaraujanti elementariai logikai – nė vienas normaliai mąstantis žmogus, žinodamas, jog priešpriešais gatve važiuoja policijos automobilis, tik įsukęs į kiemą ir sustojęs, nepuls nedelsdamas per minutę laiko vartoti alkoholio. Be to, neįtikinamas ir prieštaraujantis logikai T. C. paaiškinimas, jog jis, žinodamas jam inkriminuojamo pažeidimo sankcijos griežtumą bei įvertindamas galimai jam skirtinos sankcijos pasekmes, sutiko su pažeidimu, nes buvo pasimetęs, juo labiau, kad jis jau yra baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ir suprato dėl pažeidimo galimai kilsiančias teisines pasekmes. Teismo įsitikinimu, pažeidimo nepadaręs asmuo dėtų visas pastangas įrodyti, kad yra apkaltintas nepagrįstai, nurodydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau, kaip minėta, T. C. pareigūnams apie aplinkybes, kurias jis nurodė teismo posėdyje, neužsiminė.

Atkreiptinas dėmesys, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo versiją (alkoholio vartojimą grįžus į kiemą). Bylos nagrinėjimo metu T. C. buvo suteikta galimybė į teismo posėdį pasikviesti jį teisinančius parodymus duodančius asmenis, kad teismas galėtų juos apklausti kaip liudytojus, tačiau, ir atidėjus bylos nagrinėjimą, liudytojai dėl nežinomų priežasčių į kitą teismo posėdį neatvyko, todėl teismas netenkino T. C. pakartotinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir apklausti jį teisinančius parodymus duodančius asmenis. Šiuo atveju buvo atsižvelgta ir į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisių bei pareigų vienovės principą. Šis principas lemia pusiausvyrą tarp teisių ir pareigų, turimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Viena iš asmens, kurio atžvilgiu yra pradėtas administracinis persekiojimas, pareigų yra užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą, stengtis pašalinti bylos nagrinėjimui iškylančias kliūtis bei jų nedaryti. Išvadą dėl minimos pareigos nesilaikymo pagrindžia T. C. prašymas pakartotinai atidėti teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvykus jo paties iniciatyva kviestam liudytojui. Teismas tokią T. C. procesinę elgseną vertina kaip nesiderinančią su pareiga siekti, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, atidėdamas bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu suteikdamas T. C. galimybę į teismo posėdį pasikviesti jį teisinančius parodymus duodančius asmenis, atliko būtinus veiksmus visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu T. C., akcentavęs liudytojo apklausos svarbą ir patikinęs teismą dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje, neįvykdė prisiimto įsipareigojimo. Be to, teismo nuomone, liudytojo R. R. parodymai apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio jam perdavimą po T. C. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo nesusiję su byloje reikšmingų aplinkybių nustatymu. Pažymėtina, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas nepateikė argumentų, kokias bylai reikšmingas aplinkybes įrodytų apklausus R. R. naujai gauti duomenys. Taip pat pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašomas liudytoju apklausti R. K. T. C. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus, be to, jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, todėl šio liudytojo parodymai apie tai, kad T. C. inkriminuojamo pažeidimo padarymo dieną vartojo alkoholį automobilyje, grįžęs namo ir jį sustabdęs, vertintini kritiškai dėl jo tuometinio girtumo bei jo galimo subjektyvumo, siekiant padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, nes jie prieštaringi nurodytoms ir byloje nustatytoms aplinkybėms, nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais.

Be to, įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad T. C. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga, papildomai apklausti kitų liudytojų nagrinėjamu atveju netikslinga. Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Proceso metu turi būti surenkami ne visi įmanomi įrodymai, o tik toks įrodymų kiekis, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės ar nekaltumo. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1-3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).

Atmestinas kaip nepagrįstas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsovo argumentas, kad policijos pareigūnai, alkoholio matuokliu nustatydami T. C. neblaivumą, nesivadovavo alkoholio matuoklio instrukcija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3165/2009).

Šiuo atveju, teismui atmetus kaip nepagrįstą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. C. teismo posėdyje pateiktą versiją, jog alkoholį (alų) jis vartojo automobilyje tuomet, kai grįžo namo ir sustabdė automobilį, įvertinus tai, jog T. C. policijos pareigūnui V. D. nurodė, jog 17.30 val. jis jau buvo išlipęs iš automobilio, administracinio teisės pažeidimo protokolas T. C. surašytas 2016 m. liepos 6 d. 17.35 min., asmens blaivumo testu T. C. neblaivumas nustatytas 2016 m. liepos 6 d. 17 val. 47 min., t.y. praėjus 17 minučių nuo T. C. išlipimo iš automobilio bei 12 minučių nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, bei tai, jog pats T. C., remiantis policijos pareigūno V. D. parodymais, nurodė, jog vartojo alkoholio prieš valandą, bei nenurodė, jog vartojo alkoholio iki neblaivumo nustatymo nepraėjus alkoholio matuoklio instrukcijoje nustatytam laikui, darytina išvada, jog policijos pareigūnai 2016 m. liepos 6 d. alkoholio matuokliu nustatydami T. C. neblaivumą, nepažeidė alkoholio matuoklio instrukcijos. Pažymėtina, jog T. C., turėdamas vairuotojo stažą nuo 1992 m., turėjo žinoti, kad jeigu su alkotesterio parodymais nesutinka, turi teisę vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje.

Teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą ir patvirtina, kad T. C. 2016 m. liepos 6 d. apie 17 val. 35 min., neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,85 promilių girtumas) (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę - automobilį AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad T. C. veikoje yra visi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes.

T. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad T. C. praeityje baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviu, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas. T. C. padarytas pažeidimas tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai, piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas. Bylos duomenimis T. C. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, gauna 350,00 Eur dydžio mėnesio pajamas, moka priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, duomenų, kad turi sveikatos problemų, nepateikta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino pažeidimo, viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus ir kritiškas, sugalvota gynybine taktika siekė išvengti atsakomybės, T. C. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, lygi vidurkiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 286, 287 straipsniais,

nutaria:

T. C. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, skirti 362,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.