Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei O. G., kaltinamajam E. Z., jo gynėjui advokatui R. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta J. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. rugsėjo 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamo poveikio priemonę - elgesio apribojimą;

2) 2009 m. rugpjūčio 31 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2,4 dalimis, 5 dalies 1 punktu - 75 parų arešto bausme;

3) 2013 m. gegužės 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už Jonavos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendis pakeistas - bausmės subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ir nuteistas galutine - 1 metų laisvės atėmimo bausme.

6) 2022 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį - 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir paskirta E. Z. intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – 6 mėnesiams, įpareigojant E. Z. visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2022 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. Z. pasiųstas atlikti 20 parų arešto bausmės (2022-11-04 arešto bausmę atlikęs);

7) 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, E. Z. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. Z. tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje,

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (2023-10-19 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 05.40 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai įsėdęs į kito asmens iškviestą UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi automobilį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurį vairavo E. A., nurodė taksi vairuotojui E. A. nuvežti jį jo nurodytu adresu, o E. A. atsisakius ir pareikalavus išlipti iš taksi automobilio, kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu sudavė E. A. du smūgius į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam E. A. apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, žandikaulio pagrindo lūžį smakro srityje dešinėje, 28 danties išnirimą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą.

Tokias veiksmais E. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo E. A.. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Tai yra tyčia tarpusavio konflikto metu kaltinamasis suduodamas du smūgius nukentėjusiajam jį sumušė. E. A. nustatyti apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis ir žandikaulio pagrindo lūžis smakro srityje dešinėje, 28 danties išnirimas. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus kairio žando sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai 2023 m. rugpjūčio 5 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus sužalojimai nebūdingi. Apatinio žandikaulio lūžiai, vertinant juos kartu ar kiekvieną atskirai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Vieno danties netekimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b.l. 50-51). Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Jo tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudamas jis galėjo numatyti įvairius padarinius. Atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirti, amžių, į tai, kad smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, teismas mano, kad kaltinamasis turėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad E. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. J. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas septynis kartus, tačiau teistumas išnykęs (2 t. b.l. 43-54), administracine tvarka baustas paskutinį kartą 2022 m. kovo 23 d. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (2 t., b.l. 71-72), Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. ( 2 t. b.l. 82-84), dirba.

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs į tai, kad jo atsakomybę lengviną tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo susitarė dėl žalos atlyginimo, Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Atsižvelgtina į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą E. Z. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog E. Z. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam E. Z. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo E. Z. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį E. Z. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – elektroninė laikmena su 2023 m. rugpjūčio 5 d. vaizdo įrašu, gautu iš (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio "(duomenys neskelbtini) ". – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimi paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. Z. atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti E. Z. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 1 479,08 Eur (tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 08 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Civilinio ieškinio atlyginimui palikti galioti tarp civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF ir E. Z. sudarytą sutartį dėl žalos atlyginimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. Z. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – elektroninę laikmeną su 2023 m. rugpjūčio 5 d. vaizdo įrašu, gautu iš (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio "(duomenys neskelbtini) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.