- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- A15.-1099-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02985-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Pažeidėjas
- L. K.
- Advokatai
- Vladislavas Latušinskis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dalyvaujant jo atstovui advokatui Vladislav Latušinski, nukentėjusiajam A. Z., teismo posėdyje išnagrinėjusi L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 str. 3 d. ir 426 str. 2 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K., 2017 m. spalio 23 d., 13.15 val., Vilniuje, Rygos g. 10, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,41 prom. girtumas, vairuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abi transporto priemones. Nepranešęs apie padarytą eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdyje L. K. atstovas advokatas Vladislav Latušinski patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie posėdį yra žinoma, kliūčių nagrinėti bylai nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis ANK 629 str. 1 d., byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
L. K. rašytiniame pasiaiškinime nurodyta, kad 2017 m. spalio 23 d., apie 13 val., jis, vairuodamas automobilį Volvo XC 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo pažįstamam J. B., važiavo Rygos g. link Laisvės prospekto, pravažiavo posūkį į mokyklą. Dešinėje prie kelkraščio stovėjo priparkuoti automobiliai. Jam važiuojant, vienas iš stovinčių automobilių, nerodydamas posūkio, staiga pradėjo važiuoti ir užtvėrė jam kelią. Jis norėjo išvengti susidūrimo su automobiliu, bet į kairę pasukti negalėjo, nes antra juosta jau važiavo kitas automobilis. Tada jis truputį pasuko į dešinę, ir kai pajudėjęs iš vietos automobilis jau pavažiavo į priekį, jis pamatė kitą stovintį kelkraštyje automobilį, į kurį atsitrenkė. Jis savo priekiniu dešiniu pusės sparnu kliudė stovinčio automobilio kairės pusės galinį sparną. Nuo susidūrimo jo automobilis apsisuko, ir jis užtvėrė kelią viešajam transportui. Nenorėdamas sudaryti kamščio, jis nusprendė pavažiuoti kelis metrus į Rimi parduotuvės stovėjimo aikštelę. Ten jis sustojo ir išlipo iš automobilio. Kol jis apžiūrinėjo savo automobilį, prie jo priėjo keli žmonės, kažkas pasakė, kad jau paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį, todėl jis pats antrą kartą neskambino. Pasišalinti iš įvykio vietos jis nenorėjo, tiesiog priėmė sprendimą atlaisvinti kelią, kad galėtų pravažiuoti viešasis transportas. Jei jis norėtų pabėgti, nebūtų sustojęs stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės ir laukęs policijos. Po kurio laiko atvyko policija, pareigūnai įformino eismo įvykį ir surašė protokolą. Eismo įvykio metu jis buvo išgėręs. Pareigūnai davė papūsti į alkotesterį, prietaisas parodė 1,41 promilės. Labai gailisi dėl įvykio ir visiškai pripažįsta savo kaltę dėl įvykusios avarijos (b. l. 38-40).
Nukentėjusysis A. Z., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad pasistatė savo automobilį „Toyota Yaris“ Rygos gatvėje prie kelkraščio ir išėjo į mokyklą pasiimti vaiko, grįžęs rado automobilį pastumtą ant kelkraščio, automobilio kairė pusė buvo apgadinta, buvo išrautas kairės pusės galinis ratas, nulaužtas veidrodėlis, bamperis apibraižytas. Žmonės jam sakė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir nuvažiavo. Pats eismo įvykio nematė. Eismo įvykio vietoje yra dvi eismo juostos, jis savo automobilį priparkavo prie kelkraščio, gal 20 ar 30 metrų už sankryžos. Ten yra autobusų stotelė, automobilis stovėjo gal 5 metrų atstumu už stotelės. Kliūties kitiems automobiliams jis nesudarė. Draudimo bendrovė žalą apskaičiavo virš tūkstančio eurų, remontas buvo netikslingas, automobilis nurašytas. Jam draudimas išmokėjo 2704 eurus.
Teismo posėdyje apklaustas J. B. parodė, kad jis yra automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. L. K. jis pažįsta gal 5 metus, jis dažnai išvažiuoja į užsienį, išvažiavęs automobilį palieka pas L. K. saugomoje teritorijoje, raktelius palieka pas L. K.. Gal kokius 4 kartus taip paliko automobilį pas L. K., gyvena (duomenys neskelbtini), grįžęs pasiima automobilį ir važiuoja namo. Apie tai, kad L. K. gali naudotis jo automobiliu, kalbos nebuvo. Automobilį L. K. paėmė be jo žinios. Grįžęs iš užsienio sužinojo apie įvykį. L. K. jam paaiškino, kad atsitrenkė į kitą automobilį, buvo išgėręs. Jis tuo metu buvo Švedijoje. Jo automobilis apgadintas, pateikia sąmatą iš serviso ir iš nepriklausomų ekspertų biuro apžiūrą. Už 739 eurus automobilis suremontuotas, dar remontas kainuotų 2531,39 eurų, automobilio vertė 9080 eurų, dar įvertinimas 140 eurų kainavo.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad prie mokyklos Rygos gatvėje jis išvažiavo iš sankryžos. Pamatė kaip priešais jį automobilis Volvo rėžėsi į kitą automobilį ir į bordiūrą. Jie pradėjo judėti iš sankryžos, Volvo vairuotojui kliūties nebuvo, nebuvo, kad jam netikėtai būtų išvažiavusi kita mašina. Po įvykio jis išlipo paklausti, ar viskas gerai, pamatė, kad vairuotojas girtas. Vairuotojas buvo ne vienas, dar buvo keleivis. Vairuotojas pasakė, kad viskas gerai, ir pradėjo važiuoti. Būtinybės jam patraukti automobilį nuo kelio nebuvo. Kamščių nebuvo, automobilis Volvo stovėjo pusiau ant vejos, antra juosta automobiliai važiuoti negalėjo, tačiau jie galėjo pro dešinę pusę pravažiuoti, todėl automobilis Volvo niekam nekliudė. Volvo vairuotojas pavažiavo apie 200 metrų į parduotuvės „Rimi“ aikštelę ir sustojo. Vairuotojas policijos nekvietė, jis išlipo ir išėjo. Policiją iškvietė jis (D. V.). Policijos ekipažas gal po 7 ar 10 min. atvažiavo. Volvo vairuotojas tuo metu bandė sprukti, jis ėjo nuo savo automobilio ir jį sulaikė atvykę pareigūnai. Mano, kad Volvo vairuotojas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, „Rimi“ parduotuvėje sustojo, nes jo mašina buvo sugedusi, jis vos nuvažiavo iki parduotuvės. Vairuotojas pastatė mašiną, išlipo, pasiėmė daiktus, ir atvyko policija.
2017 m. spalio 23 d. liudytojo D. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. spalio 23 d., 13.20 val. jis važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas Rygos gatve, pamatė automobilį Volvo XC70, (duomenys neskelbtini) kuris rėžėsi į stovinčias mašinas kelkraštyje. Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ir nuvažiavo Rygos g. 8 ir sustojo prie Rimi parduotuvės. Atvykus pareigūnams jiems nurodė vairuotoją ir automobilį (b. l. 14).
Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės pareigūno 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. spalio 23 d., apie 13.10 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Rygos g. 10, link Rygos g. „Rimi“ šalinasi automobilis po autoįvykio. Atvykus į įvykio vietą Rygos g. 8 į pareigūnus kreipėsi pranešėjas D. V., kuris nurodė automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šalia parduotuvės stovintį vyriškį, kuris vairavo minėtą automobilį. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Kaip vėliau paaiškėjo, tai L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), kuris prisipažino, kad vairavo Volvo automobilį, kuris priklauso jo draugui, ir atidavė pareigūnams automobilio raktelius (b. l. 10).
Vilniaus apskrities VPK KPV pareigūno 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. spalio 23 d., apie 13.10 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Rygos g. 10, prie parduotuvės „RIMI“ yra sulaikytas neblaivus vairuotojas su automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris padarė eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą Rygos g. 8, į pareigūnus kreipėsi pranešėjas D. V., kuris paaiškino, kad važiuodamas Rygos g., Vilnius, pastebėjo važiuojantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalinosi su automobiliu link „RIMI“ parduotuvės. Patikrinimo metu nustatyta, kad Volvo vairavo L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 1,41 prom. lengvas girtumo laipsnis (b. l. 11).
Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 23 d., 13.49 val., alkotesteriu nustatytas 1,41 prom. neblaivumas (b. l. 18).
Byloje esančioje išvadoje apie automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likutinę vertę nurodyta, kad transporto priemonės vardinė vertė – 3600 Eur. Po automobilio apgadinimų, jo likutinė vertė yra 896 Eur. Skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių – 2704 Eur (b. l. 17).
2017 m. spalio 23 d. eismo įvykio vietos Vilniuje, Rygos g. 20, schemoje pavaizduota automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, bei automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prie PC „RIMI“ (nurodyta, kad automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos) (b. l. 12).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas. Automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 13).
Byloje esančiame išrašė iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. B. (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
ANK 423 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, sugadinimą (apgadinimą). L. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl įvykusios avarijos, eismo įvykio metu buvo išgėręs, jam pareigūnai nustatė 1,41 prom. neblaivumą, todėl laikytina, kad savo kaltės dalyje dėl jam inkriminuojamo ANK 423 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo jis neginčija. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė padarius ANK 423 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą įrodyta ir kitų byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiojo A. Z., J. B., liudytojo D. V. parodymais, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, asmens neblaivumo patikrinimo pažyma bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis.
ANK 426 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. L. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad po eismo įvykio jo automobilis apsisuko ir jis užtvėrė kelią eismui. Nenorėdamas sudaryti kamščio, jis nusprendė pavažiuoti iki šalia esančios Rimi parduotuvės ir sustoti ten. Kol jis apžiūrinėjo savo automobilį, prie jo priėjo keli žmonės, pasakė, kad jau paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį, todėl jis pats neskambino. Pasišalinti iš įvykio vietos jis nenorėjo.
Pažymėtina, kad eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui yra reglamentuotos Kelių eismo taisyklių 219-222 punktuose. KET 219.1. p. nurodyta, kad Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą. KET 219.2. p. nurodyta, kad vairuotojas privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – iškviesti policiją.
Teismas daro išvadą, kad šių KET reikalavimų L. K. nesilaikė. Liudytojas D. V. nurodė, kad automobilis Volvo po eismo įvykio eismui nekliudė, todėl, priešingai nei teigė L. K., patraukti automobilio iš eismo įvykio vietos būtinybės nebuvo. D. V. taip pat nurodė, kad būtent jis iškvietė policiją, o L. K. policijos nekvietė, jis pradėjo važiuoti iš eismo įvykio vietos, pavažiavo apie 200 metrų į parduotuvės „Rimi“ aikštelę ir sustojo. L. K. pareigūnai sulaikė nesišalinantį nuosavo automobilio. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo D. V. parodymais, nenustatyta, kad jis turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, pažinotų L. K. ar siektų jį melagingai apkalbėti. Vilniaus aps. VPK tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, kad apie eismo įvykį pranešė ir L. K. buvimo vietą po eismo įvykio pareigūnams nurodė būtent D. V.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. K., nesilaikydamas KET 219 p. ir 222 p. reikalavimų, neliko eismo įvykio vietoje, kaip eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, nepranešė policijai apie eismo įvykį. Jis buvo policijos pareigūnų surastas ir nustatytas kaip eismo įvykį sukėlęs asmuo tik dėl liudytojo D. V. veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad L. K. iš eismo įvykio vietos pasitraukė vengdamas atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir sukeltą eismo įvykį, siekdamas, kad būtų apsunkintas eismo įvykį sukėlusio asmens nustatymas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio padaryta 2704 Eur dydžio žala (b. l. 17), kas viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl ši L. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 str. 2 d.
L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d. ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl administracinių nuobaudų
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį ir pavojingumą. Taip pat atsižvelgia į L. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau už šiurkščius KET pažeidimus anksčiau nebaustas, dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis minimalus, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas šias aplinkybes, L. K. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 str. 3 d. bei 426 str. 2 d., padarymą skirtinose jų jų sankcijose numatytos baudos, kurių dydis nustatytinas minimalus, kartu paskiriant ANK 423 str. 4 d. ir 426 str. 7 d. numatytą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 str. 2 d. tvarka, kadangi L. K. vienu metu padaryta veika užtraukia atsakomybę pagal du ANK straipsnius.
ANK 423 str. 5 d. numatyta, kad už šio straipsnio 3 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. K. vairuota transporto priemonė Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. B.. Apklausus minėtą asmenį, jis nurodė, kad L. K. minėtą transporto priemonę, kuri jam buvo perduota saugoti, vairavo be savininko žinios, J. B. eismo įvykio padarymo metu buvo užsienyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertintina, kad J. B. nežinojo, jog jo automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, todėl nėra ANK 29 str. 4 d. numatytų sąlygų, kuomet būtų galima konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Esant šioms aplinkybėms, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 str., 38 str. 2 d., 423str. 3 d., 426 str. 2 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,
nutaria:
L. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 3 d., skirti nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d., skirti nuobaudą – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d., L. K. galutinę nuobaudą skirti pagal sunkesnį iš dviejų padarytų nusižengimų ir skirti jam galutinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17074044045.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).