- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- I-3971-428/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 2-4, 24-27) nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. užbaigus pareiškėjo gydymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė), pareiškėjas turėjo būti etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), tačiau jį etapavo į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TIK) ir jame laikė 4 dienas, kol pareiškėjas buvo etapuotas į Alytaus PN. Bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Akivaizdu, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių - lengvesnį rėžimą nei kalėjime. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47VC-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus turėjo vykti tiesiogiai. Atsakovui teko pareiga pareiškėją tiesiogiai iš Ligoninės konvojuoti į Alytaus PN, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis buvo etapuojamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K. Atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje - nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Patirtą neturtinę žalą kildina iš Ligoninės veiksmų, nes ši institucija planuodama maršrutą, iš anksto numatė pareiškėjo laikymą Lukiškių TIK, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Tokiais veiksmais Ligoninės pareigūnai sudarė prielaidas pakeisti pareiškėjo teisinę padėtį, atsirado papildomos kratos, pažeminimas, negalėjimas žiūrėti televizoriaus bei didesni laisvės atėmimo bausmės apribojimai. Be to, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į orumą.
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-14) nurodė, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2018 m. kovo 28 d., o 2018 m. balandžio 13 d. išrašytas. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo tvarką nustato Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau — Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisyklėse nustatytą bendrą tvarką į Ligoninę atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba). Asmens konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, be visa kita, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 34 punktas numato, kad: „Išrašydamas pacientą iš Ligoninės gydomojo skyriaus, gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas) surašo Paciento išrašymo pažymą (3 priedas), kuri užregistruojama Pacientų išrašymo pažymų registre (4 priedas) ir perduodama Įskaitos skyriui. Gavęs šią pažymą Įskaitos skyrius rengia dokumentus paciento konvojavimui“. Šių taisyklių 33.2 papunktis numato, kad pacientas išrašomas iš Ligoninės kai: „Paciento tolesnis buvimas Ligoninės nėra mediciniškai pagrįstas, kai toliau nėra teisinio pagrindo laikyti Ligoninėje, nuteistųjų (suimtųjų), nes šie asmenys nėra pacientai ir organizuojamas jų grąžinimas į laisvės atėmimo vietas artimiausiu maršrutu, pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus. Vadovaujantis 2017 m. gegužės 15 d. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vado įsakymu dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“ pakeitimu numatytas tiesioginis maršrutas. Ligoninė - Alytaus pataisos namai, kuris vykdomas trečiadieniais. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninės prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, kurioje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė. Todėl, siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai kad pareiškėjo laikyti ilgiau Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą. Pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2017 m. balandžio 13 d., (penktadienis) per Lukiškių TIK, kai tuo tarpu artimiausias tiesioginis maršrutas iš Ligoninės buvo numatytas, tik 2017 m. balandžio 18 d. (trečiadienis). Atsakovės atstovė taip pat nurodė, jog Ligoninė 2018 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą dėl neplaninio konvojaus skyrimo, tačiau ji atsisakė skirti, kadangi nėra galimybės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl skunde reiškiamų pretenzijų, ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos administraciją nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais, kadangi iš Ligoninės pareiškėjas buvo konvojuojamas į Alytaus PN per Lukiškių TIK, kuriame pareiškėjui teko praleisti 4 paras sugriežtintomis kalinimo sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai (b. l. 15-18). Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Pravieniškių LAVL- <...> - Alytaus PN - <...> -Pravieniškių LAVL <...>“ vykdomas trečiadieniais. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2017 m. balandžio 13 d. (penktadienį) per Lukiškių TIK, o artimiausias tiesioginis maršrutas iš Ligoninės buvo numatytas 2017 m. balandžio 18 d. (trečiadienį).
Atsakovas nurodo, kad Ligoninės prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, joje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, buvo organizuojamas išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą.
Pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatyti planiniai konvojai tam tikromis savaitės dienomis, tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra įgalioti skirti ne tik planinius, bet visų rūšių konvojus, nustatytus Konvojavimo taisyklių 4 punkte, tarp kurių yra numatytas ir neplaninis konvojus.
Nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų - įrodyti, kad pareiškėjo nebuvo galima konvojuoti tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus 2017 m. balandžio 18 d. planiniu konvojumi ar kreiptis dėl neplaninio konvojaus skyrimo. Ligoninė nurodė, jog 2018 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą dėl neplaninio konvojaus skyrimo, tačiau ši atsisakė skirti. Tačiau atsakovės atstovė kreipėsi dėl neplaninio konvojaus skyrimo jau po to, kai pareiškėjas buvo konvojuotas į Lukiškių TIK, todėl teismas nevertina šio įrodymo šioje administracinėje byloje, kadangi tai nesusiję su ginčo dalyku ir nepatenka į ginčo laikotarpį. Taigi Ligoninė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo atsakovo argumentus laikyti pagrįstais. Be to, atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje - nepažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutui iš Ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas 2018 m. balandžio 8-9 dienomis (pareiškėjas yra nurodęs skunde) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN (ABTĮ 56 str.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl bausmės atlikimo Lukiškių TIK jam nepalankesnio režimo sąlygomis, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, kilo emocinė depresija. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis - t. y. nepažeidžiant jam teismo paskirtos bausmės atlikimo sąlygų ir režimo (konvojuojant iš Ligoninės tiesiogiai į Alytaus PN). Atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti - t. y. pareiškėjo pervežimo tiesioginiu planiniu konvojaus maršrutu iš Ligoninės į Alytaus PN neužtikrinimas yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismas vertina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį Lukiškių TIK griežtesnėmis režimo sąlygomis, nei būtų laikomas Alytaus PN, dėl Ligoninės administracijos neteisėtų veiksmų. Šio teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui Ligoninės neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. U. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.