Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-09 · Administracinė byla Nr. I-464-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-09
Bylos Nr.
I-464-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01386-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro
Atsakovas
S. B., I. R.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-464-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01386-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,

2015 m. sausio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro patikslintą prašymą atsakovams S. B. ir I. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) patikslintu prašymu (b. l. 77-78), teismui pateiktu 2014 m. gruodžio 11 d., prašo iš atsakovų S. B. ir I. R. solidariai priteisti 111 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir iš atsakovo S. B. 80 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjas prašyme (b.l. 3-4) bei patikslintame prašyme nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (Taryba), įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymi, kad Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263, 2 punktu, pakeistų Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktu, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip Tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei VĮ Registrų centro duomenyse.

Nurodo, kad atsakovai nėra sumokėję vietinės rinkliavos įsiskolinimo už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio ir viešbučių. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2108-104/2011 patvirtina, kad po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu atsakovams priklausiusi 32/1000 nekilnojamojo turto objekto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), tapo asmenine atsakovo S. B. nuosavybė. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, prašo priteisti solidariai iš atsakovų S. B. ir I. R. 111 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir priteisti iš atsakovo S. B. 80 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Nurodo, kad vadovaudamasis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl skolos ir išsiuntė atsakovams, tačiau iš atsakovų Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, todėl suformavo priminimą sumokėti rinkliavą. Gavę priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovai privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 48 punkte nurodytą terminą, t. y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos, tačiau nustatyto dydžio vietinės rinkliavos nesumokėjo, taip pat nesikreipė dėl lengvatos suteikimo ir nepateikė dokumentų, įrodančių jų teisę į lengvatą.

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 75), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras patikslintame prašyme nurodė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 77-78).

Atsiliepimas

Atsakovė I. R. atsiliepimuose (b. l. 57, 87-88) nurodo, jog 2014 m. spalio 27 d. Palangos miesto rinkliavų centro pažyma apie skolą Nr. (3.35)-C29-1189 išrašyta S. B. vardu. Pažymi, jog atsakovė nurodytu pažymoje adresu nei vienos dienos negyveno ir nesinaudojo minima patalpa. Teigia jokių pranešimų ar priminimų apie įsiskolinimą negavusi. Pabrėžia, jog pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės turėtų būti nenagrinėtinas.

Atsakovė I. R. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko (b. l. 82). Atsakovė I. R. atsiliepime nurodė, jog teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 87-88).

Atsakovui S. B. paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), adresu (b.l. 45) siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad neatsiėmė (b. l. 53). SODROS duomenų bazėje duomenų apie atsakovo dabartinę darbovietę nėra (b. l. 50). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2014 m. gruodžio 17 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu atsakovui įteikė procesinius dokumentus (b. l. 85). Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) bei patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Atsakovė I. R. teigia, jog pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymo teismui padavimo terminą.

Teismas pažymi, jog mokestiniams teisiniams santykiams, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), yra taikomi teisės aktai, reglamentuojantys mokesčio mokėjimo klausimus. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamai Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Specialiajame įstatyme nustačius mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo penkerių metų senaties terminą, nėra taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui (prašymui) paduoti.

Pareiškėjas prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovų S. B. ir I. R. 111 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir iš atsakovo S. B. 80 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. bei už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjo prašymas teisme gautas 2014 m. spalio 29 d., t. y. nepraleidus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 metų senaties termino, todėl atsakovės argumentas, kad buvo praleistas prašymo teismui padavimo terminas, laikytinas nepagrįstu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 15) patvirtina, kad atsakovui S. B. nuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. priklausė 32/1000 dalių poilsio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėto pastato bendras plotas – 1337,80 kv. m (b. l. 10). Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo susimokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-1189 (b. l. 5) ir siųstas pakartotinis pranešimas sumokėti vietinę rinkliavą (b. l. 6) patvirtina, kad S. B. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. nėra sumokėjęs 29 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto objekto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio pastatas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas poilsio paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 5 punktu apibrėžto pastato (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio) nustatytą metinę rinkliavą – 1 Lt/kv. m. Remdamasis prieš tai išdėstytu teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava atsakovui S. B. yra teisėta ir pagrįsta.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 10, 14) taip pat patvirtina, kad atsakovams S. B. ir I. R. nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. priklausė 32/1000 dalių poilsio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-520-235/2011, poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), tapo asmenine S. B. nuosavybė (b. l. 59-60). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2108-104/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui S. B. asmenine nuosavybe pripažinta poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nepakeitė (b. l. 61-63). Atsakovei I. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 32/1000 dalių poilsio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausė nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., t. y. iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 32/1000 dalių minimo poilsio pastato priklausė nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., o nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d – asmenine nuosavybės teise. Atsakovai minėtais laikotarpiais Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdė, naudojo ir disponavo nekilnojamuoju turtu, todėl pagal Nuostatus atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojai. Nors atsakovė I. R. atsiliepime nurodė minėtose patalpose negyvenusi ir jomis nesinaudojusi, tačiau dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo už minėtą laikotarpį nei atsakovė, nei atsakovas nesikreipė, todėl jie laikytini vietinės rinkliavos mokėtojai ir privalo susimokėti šią įmoką.

Atsakovės I. R. teigimu, ji jokių pranešimų ar priminimų apie įsiskolinimą nėra gavusi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-489/2014 yra konstatavęs, jog turimo nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai ir daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, kas neatsiejama nuo pareigos sumokėti vietinę rinkliavą. Tai, kad buvo galbūt suklysta siunčiant informaciją dėl mokėjimų, neeliminuoja teisės aktais apibrėžtos pareigos. Remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tai, kad atsakovė nebuvo gavusi jokių pranešimų apie įsiskolinimą, neeliminuoja jos pareigos susimokėti vietinę rinkliavą už bendrosios nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą.

Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-1189 (b. l. 5), pakartotinis mokėjimo pranešimas Nr. PA-14T-120199 (b. l. 7), priminimas (b. l. 9) bei raginimai (b. l. 69-72) patvirtina, kad atsakovai už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėję 162 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Tai reiškia, kad atsakovai pagal Nuostatus laikytini vietinės rinkliavos mokėtojai ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovai kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovų nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto objekto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio pastatas, todėl atsakovus apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas poilsio paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 5 punktu apibrėžto pastato (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio) nustatytą metinę rinkliavą – 1 Lt/kv. m., o laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. mokėtina vietinė rinkliavas paskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 3 punktu apibrėžto pastato (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – viešbučių ir poilsio) nustatytą metinę rinkliavą 1,6 Lt/kv. m. Remdamasis prieš tai išdėstytu teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava atsakovams S. B. ir I. R. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. bei atsakovui S. B. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d, yra teisėta ir pagrįsta.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovai sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jų pareiškėjui solidariai priteistina 111 Lt įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir iš atsakovo S. B. 80 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. bei už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki euro įvedimo kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimą priteisti litais, todėl po euro įvedimo teismas, priteisdamas iš atsakovų prašomą vietinę rinkliavą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisykle, kuri numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę jau po euro įvedimo, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį perskaičiuoja eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui (įmonės kodas 302290562) 32 EUR (trisdešimt du eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Priteisti iš atsakovo S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui (įmonės kodas 302290562) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė