- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-36-544/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00304-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- A. B., R. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) G. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17543-1252/2025 pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. B. ir R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. B., dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. G. B. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti 2020 m. liepos 20 d. ieškovės G. B., jos buvusio sutuoktinio G. B. ir atsakovų A. B., R. B. žodine forma sudarytą paskolos sutartį nesudaryta; 2) iš atsakovų A. B. ir R. B. solidariai jai priteisti 12 000 Eur; 3) iš atsakovų jai solidariai priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai G. B. ir G. B. buvo sutuoktiniai. Ieškovas G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai: atsakovas A. B. paveldėjo 3/8 dalis, trečiasis asmuo J. B. – 3/8 dalis, ieškovė G. B. – 1/4 dalį mirusiojo turto. Ieškovei G. B., kaip sutuoktinį pergyvenusiai sutuoktinei, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto.
Šalies argumentai
3. 2024 m. rugsėjo 23 d. atsakovas A. B. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jis paveldėtas teises ir pareigas perleidžia ieškovei G. B.. 2024 m. rugsėjo 23 d. ieškovė sutiko, kad visos ieškovo G. B.teisės pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą atsakovams pereitų jai. 2024 m. spalio 7 d. teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau nesprendė klausimo dėl mirusiojo pradinio ieškovo pakeitimo jo procesinių teisių perėmėjais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1836-643/2025 panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, konstatavęs, jog, paaiškėjus mirusiojo ieškovo G. B. teisių perėmėjams, teismas ta pačia nutartimi turėjo spręsti ne tik bylos atnaujinimo klausimą, bet ir paveldėtojų (materialinių teisių perėmėjų) J. B. ir A. B. įstojimo į procesą klausimą, nes pagal ginčo pobūdį yra galimas materialinių teisių perėmimas. Nurodė, kad minėtų asmenų, nesančių ieškovais, pareiškimas dėl procesinių ieškovų teisių perleidimo G. B. negalimas, kad A. B. negalėjo motinai (ieškovei) perleisti materialiosios reikalavimo teisės į save patį ir kad dėl dalies ieškinio reikalavimo ieškovas (A. B.) ir atsakovas (A. B.) sutampa, todėl dėl šios bylos dalies turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi asmens reikalavimas savo paties atžvilgiu negali būti nagrinėjamas teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarta pakeisti civilinėje byloje Nr. e2-17543-1252/2025 ieškovą G. B. į ieškovus A. B. J. B.. J. B. nelaikyti trečiuoju asmeniu ir civilinės bylos Nr. e2-17543-1252/2025 dalį pagal ieškovo A. B. reikalavimą A. B. dėl 4 500 Eur priteisimo nutraukti.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje buvo gauta informacija apie mirusio ieškovo G. B. teisių perėmėjus (paveldėjimo teisės liudijimai išduoti sūnui A. B. – į 3/8 dalis, dukrai J. B. – į 3/8 dalis, o sutuoktinei G. B. - į ¼ dalį mirusiojo turto). Kadangi pagal ginčo pobūdį yra galimas materialinių teisių perėmimas, teismas mirusį pradinį ieškovą G. B. pakeitė ieškovais, jo procesinių teisių perėmėjais J. B. ir A. B. (CPK 48 straipsnio 1 dalis).
7. Nustatęs, kad dėl 4 500 Eur ieškinio reikalavimo ieškovas A. B. ir atsakovas A. B. sutampa, šią bylos dalį nutraukė, kadangi asmens reikalavimas savo paties atžvilgiu negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė G. B. prašo 2025 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties dalį, kuria nutarta „civilinę bylą Nr. e2-17543-1252/2025 dalyje pagal ieškovo A. B. reikalavimą A. B. dėl 4500 Eur priteisimo nutraukti“, pakeisti į: „civilinę bylą Nr. e2-17543-1252/2025 dalyje pagal ieškovo A. B. reikalavimą A. B. dėl 2250,00 Eur priteisimo nutraukti“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Su mirusiu sutuoktiniu ir pradiniu ieškovu G. B. solidariu reikalavimu, kilusiu iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, prašė iš atsakovų solidariai priteisti 12 000 Eur paskolintų piniginių lėšų. Mirus ieškovui G. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė, todėl ieškovų reikalavimo teisė atsakovams tapo daline po 6 000 Eur.
8.2. Nurodė, kad vertina, jog jos ieškinio reikalavimo apimtis atsakovams 7 500,00 Eur (12 000 Eur/2+(6 000*1/4) = 7 500 Eur)). Palikėjo kitų įstatyminių įpėdinių kaip ieškovų reikalavimų apimtys atitinkamai yra: J. B. – 2 250 Eur, A. B. – 2 250 Eur. Todėl vertina, kad teismas turėjo teisę nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovo A. B. reikalavimą A. B. dėl 2 250 Eur, o ne dėl 4 500 Eur priteisimo.
9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukė civilinės bylos dalį pagal pradinio ieškovo teisių perėmėjo A. B. ieškinio reikalavimą atsakovui A. B. dėl 4 500 Eur skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta mirusį pradinį ieškovą pakeisti jo procesinių teisių perėmėjais, atskiruoju skundu neapskųsta, todėl apeliacijos dalyko nesudaro.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Bylos duomenys rodo, kad pradiniai ieškovai (sutuoktiniai) G. B. ir G. B. buvo pareiškę solidarų reikalavimą atsakovams A. B. ir R. B. dėl solidaraus 12 000 Eur skolos priteisimo iš atsakovų. Nustatyta, kad pradinis bylos ieškovas G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą pagal 2024 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai: sūnus A. B. – 3/8 dalis mirusiojo turto, dukta J. B. – 3/8 dalis mirusiojo turto, sutuoktinė ir bylos bendraieškė G. B. – 1/4 dalį mirusiojo turto. 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškovei G. B., kaip perguvenusiai sutuoktinei, buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, pagal kurį jai priklauso ½ dalis santuokoje su mirusiuoju G. B. įgyto turto.
13. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi šioje byloje pradinį ieškovą G. B. pakeitus į jo procesinių ir materialinių teisių perėmėjus ieškovus A. B. ir J. B., susidarė procesinė situacija, kuomet A. B. tapo ir kreditoriumi(ieškovu) ir skolininku (atsakovu), o byloje kilo ginčas dėl to, kokia apimtimi ieškovas A. B. perėmė pradinio ieškovo materialines ir procesines teises ir atitinkamai kokioje apimtyje civilinės bylos dalis galėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, o šio straipsnio 7 dalis numato, kad kreditoriaus ir vieno iš skolininkų, turinčių solidariąją prievolę, ar skolininko ir vieno iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, sutapimas yra pagrindas baigtis tik atitinkamo skolininko ar kreditoriaus prievolės daliai. CPK 293 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą: 1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes buvo teisinis pagrindas spręsti dėl bylos dalies nutraukimo.
15. Tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovas A. B. sutampa dėl ieškinio reikalavimo priteisti 4 500 Eur ir, kadangi asmens reikalavimas savo paties atžvilgiu negali būti nagrinėjamas teisme, CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu šią bylos dalį nutraukė. Visgi pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kokiais argumentais vadovaudamasis sprendė, kad A. B. perėmė pradinio ieškovo teises būtent 4 500 Eur apimtyje ir nepateikė tai pagrindžiančio apskaičiavimo.
16. Apeliantė G. B., neginčydama, kad bylos dalį nutraukti teisinis pagrindas buvo, nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes byla aptartu pagrindu turėjo būti nutraukta tik pagal ieškinio reikalavimą dėl 2 250 Eur priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais sutinka.
17. Minėta, kad ieškovė G. B. pagal nuosavybės teisės liudijimą paveldėjo ½ dalį santuokoje įgyto turto ir pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą kartu su dviem pirmosios eilės įpėdiniais A. B. ir J. B. paveldėjo ¼ dalį mirusiojo turto, o minėti pirmos eilės įpėdiniai paveldėjo po 3/8 dalis mirusiojo pradinio ieškovo turto (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Kadangi pradiniai ieškovai (sutuoktiniai) buvo pareiškę 12 000 Eur ieškinio reikalavimą, tai ieškovė G. B. įgijo teisę į 7 500 Eur ieškinio reikalavimą atsakovams, o A. B. ir J. B. perėmė materialines ir procesines teises į 4 500 Eur ieškinio reikalavimą (po 2 250 Eur) (12000/2+(6000×1/4=1500) (6000-1500)/2)).
Dėl procesinės bylos baigties.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su pradinio ieškovo procesinių teisių perėmėjų materialinių teisinių reikalavimų apimtimis pagal ieškinį, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą nutraukti bylą dėl didesnės reikalavimo dalies, negu tam buvo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamoji nutarties dalis keičiama, nustatant, kad byla nutraukiama dėl 2 250 Eur ieškinio reikalavimo dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta bylos dalį nutraukti, pakeisti ir išdėstyti taip:
„Civilinės bylos Nr. e2-17543-1252/2025 dalį pagal ieškovo A. B. reikalavimą A. B. dėl 2 250 Eur priteisimo nutraukti“.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.