Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl P. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundo dėl 2013 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3LM5804259/RŽ51-1604, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu P. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir jam skirta 4 000 Lt dydžio bauda.

Teisme gautas P. D. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su teritorinės muitinės nutarimu, kadangi jis Norvegijos piliečio prašymu turėjo tik parvaryti autobusą Volvo B10M iš Švedijos uosto į Klaipėdos uostą, tam, kad autobusas būtų tvarkomas Lietuvoje. Todėl jis net neturėjo šio autobuso įsigijimo dokumentų, jis buvo su tranzitiniais numeriais. Jis nežinojo ir nepateikė muitinei jokių dokumentų muitinės procedūrų įforminimui.

Teisminio nagrinėjimo metu P. D. iš esmės pripažino savo veiksmų neteisėtumą – pažeidimo padarymą ir parodė, jog iš tiesų, jam niekada neatlikus jokių muitinių procedūrų ir pirmą kartą susidūrus su automobilio gabenimu į Lietuvos Respubliką nebuvo žinoma tokių muitinės procedūrų tvarka nei kaip jos turi būti atliekamos. Be to, autobusą jis gabeno ne sau, o kitų asmenų prašymu ir jo buvo paprašyta tik saugiai pervaryti jį iš Švedijos uosto iki Klaipėdos. Prašo teismo atsižvelgti į jo turtinę padėti ir į tai, kad yra neįgalus bei taikyti jam mažesnę nuobaudą.

Atstovas advokatas I. Balčiūnas teisminio nagrinėjimo metu, įvertinęs muitinės atstovės paaiškinimus pripažino, jog iš esmės P. D. iš tiesų nesilaikė reikalaujamos muitinės procedūros ir neatliko būtinų veiksmų gabenant transporto priemonę į Lietuvos Respublikos teritoriją. Prašo teismo atsižvelgti į tai, jog P. D. yra neįgalus, už tokio pobūdžio pažeidimą nėra baustas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

P. D. skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam P. D. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog Muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra:

1) neatvykimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas;

2) laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka;

3) laikinojo prekių (daiktų) įvežimo (tarp jų – perdirbti) į Lietuvos Respubliką arba laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos (tarp jų – perdirbti) nustatytos tvarkos nesilaikymas, –

užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu P. D. iš esmės pripažino, jog iš tiesų, jis nesilaikė nustatytos tvarkos, neatlikto reikiamos muitinės procedūros ir nedeklaravo transporto priemonės įvežimo nustatyta tvarka.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad P. D. 2013 m. liepos 5 d. atgabeno autobusą Volvo B10M su išduotais Lietuvos Respublikos vienos dienos valstybinio numerio ženklais į Lietuvos Respubliką laivu „L. S.“ per Švediją, neturėdamas Norvegijos valstybės registracijos numerių, nepateikė muitinei autobuso įsigijimo ir gabenimo dokumentų, nepateikė transporto priemonės muitiniam tikrinimui ir nedeklaravo įvežimo nustatyta tvarka ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis), sutinka, kad P. D. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos teritorinė muitinė, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, P. D. asmenybę, konstatuotina, jog P. D. paskirta administracinė nuobauda individualizuota netinkamai, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsnių reikalavimus, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų.

Bylos medžiaga nustatyta, jog P. D. už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, yra neįgalus, neturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto. Teisminio nagrinėjimo metu iš esmės savo kaltę pripažino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, jog už šį pažeidimą įstatymas numato tik griežtą ir didelę piniginę baudą, nenustačius P. D. veiksmuose piktybiškumo, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei imant domėn jo neįgalumą ir turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai P. D. atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, jos mokėjimą išdėstant.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra keistinas dalyje dėl administracinės nuobaudos P. D. paskyrimo, paskiriant asmeniui švelnesnę nuobaudą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutarė:

P. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3LM5804259/RŽ51-1604 ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, P. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą paskirti administracinę nuobaudą – 500 Lt dydžio baudą.

Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių, kas mėnesį mokant po 50 Lt.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.