- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- N-444-471-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutarties M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. lapkričio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2007 m. spalio 5 d., vairuodama automobilį, važiuodama atbula, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto reikalavimus.
2007 m. lapkričio 27 d. nutarimu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, M. S. paskyrė 150 litų baudą.
Šalies argumentai
M. S. skundu prašė teismą nutarimą panaikinti (b.l. 2-5). Nurodė, kad nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad automobilių susidūrimo pėdsakai buvo užfiksuoti tik ant vieno automobilio, jokie automobilio „Honda HR-V“ sugadinimai ar jo kontakto su kitu automobiliu pėdsakai užfiksuoti nebuvo. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog automobiliai susidūrė, bylos nagrinėjimo metu taip pat surinkta nebuvo, jos prašymas paskirti automobilio techninę ekspertizę atmestas. Pareiškėjos teigimu, administracinė nuobauda paskirta remiantis tik kito automobilio vairuotojo ir keleivių paaiškinimais, nors jie vertintini kritiškai - tariamo įvykio metu šio automobilio vairuotojas buvo degalinėje, esančioje pakankami toli nuo įvykio vietos, o automobilio keleivė yra automobilio savininkė, suinteresuota bylos baigtimi, dėl tos pačios priežasties kritiškai vertintini ir kito minėto automobilio keleivio paaiškinimai. Automobilio „VW Golf“ apgadinimų pobūdis, M. S. nuomone, leidžia teigti, kad jie negalėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Honda HR-V“. Pareiškėja teigė, jog nutarimas priimtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir administracinių nuobaudų skyrimo tvarką, t.y. nesurinkus bei neįvertinus visų bylai reikšmingų įrodymų, nutarimas yra be motyvų, nenurodyta, kokių įrodymų pagrindu buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, kodėl buvo atmesti jo argumentai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 18 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas vadovavosi ATPK 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta administracinio teisės pažeidimo sąvoka, rėmėsi byloje pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 26), nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b.l. 27), su kuria tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek D. B. sutiko, nukentėjusiosios R. M. (b.l. 29) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais (b.l. 36), iš kurių matyti, kad įvykio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis judėjo atbuline eiga link nukentėjusiosios automobilio. Nukentėjusioji R. M. savo paaiškinime (b.l. 29) nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis atsirėmė į jos automobilio kairįjį šoną – kairės pusės priekines dureles – ir ji pajuto smūgį, t.y. automobilis sujudėjo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo paaiškinime (b.l. 36) nurodė, kad jokio smūgio nepajuto. Teismas konstatavo, kad visuotinai žinoma, todėl neįrodinėtina, jog „Honda HR-V“ automobiliuose yra įmontuojamos amortizacijos sistemos, kurios smūgio metu sumažina smūginę apkrovą, taip užtikrinant didesnį automobilio saugumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atbuline eiga judėjo degalinės teritorijoje, kaip nurodė nukentėjusioji R. M. savo paaiškinime (b.l. 29), ji važiavo lėtai, todėl, teismo konstatavimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo smūgio galėjo ir nepajusti.
Iš byloje pateikto tarnybinio pranešimo papildymo, fotolentelių (b.l. 37-42) nustatyta, kad ant nukentėjusiosios R. M. automobilio yra padaryti šie apgadinimai – įbrėžtos kairės pusės priekinės durelės - o ant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio apgadinimų nėra. Tačiau teismas pažymėjo, kad susidūrimo pėdsakų ant automobilio nebuvimas, kaip ir galimybė nepajusti smūgio, priklauso nuo daugelio aplinkybių, tarp kurių paminėtas automobilio modelis, jo judėjimo greitis ir kryptis, smūgio stiprumas, automobilyje įdiegta amortizacijos sistema ir pan. Todėl faktas, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis nėra apgadintas, nepaneigia eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, galimybės. Iš byloje pateiktų nukentėjusiosios R. M. automobilio fotolentelių (b.l. 37-39) nustatyta, kad ant automobilio apgadinimai padaryti 60-75 cm aukštyje. Sulyginus minėtas fotolenteles ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio fotolenteles (b.l. 41-42), padaryta išvada, kad apgadinimai ant nukentėjusiosios R. M. vairuoto automobilio padaryti būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio galiniu buferiu. Pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, jog statiniam susidūrimui, t.y. važiuojančiam automobiliui susiduriant su stovinčiu automobiliu, nėra būdingi slystantys pėdsakai, atmestas kaip nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Konstatuota, kad pagrindo teigti, jog tarp automobilių kontakto nebuvo, nėra. Tokią išvadą pagrindė ir byloje esantis nukentėjusios R. M. paaiškinimas (b.l. 29), D. B. paaiškinimas (b.l. 30), pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 31).
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikia teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma, t.y. jis nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Nuspręsta, kad nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, todėl pagrindo jį panaikinti nėra.
III.
Apeliaciniu skundu M. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jos skundą patenkinti. Apeliantė pažymi, jog teismas, išspręsdamas bylą, gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Šiuo atveju teismas nurodė, kad visuotinai žinoma, jog „Honda HR-V“ automobiliuose yra įmontuota amortizacijos sistema, kuri smūgio metu sumažina smūginę apkrovą, todėl ji galėjo smūgio ir nepajusti, tačiau minėta aplinkybė nebuvo tiriama nei teismo posėdyje, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu policijoje. Apeliantės nuomone, teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nustatydamas, kad dėl jos automobilyje esančių smūginės amortizacijos sistemų, jų veikimo mechanizmo ji galėjo smūgio nepajusti, nes nustatyti tokių sistemų buvimą ir jų poveikį būtinos specialios techninės žinios (tam turėjo būti atlikta autotechninė ekspertizė ar pateikta specialisto išvada). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji dar administracinės bylos nagrinėjimo policijoje metu prašė skirti autotechninę ekspertizę, kuri būtų padėjusi nustatyti objektyvią tiesą, tačiau nei policijos pareigūnai, nei teismas to nepadarė. Teismas, apeliantės teigimu, rėmėsi bylos nagrinėjimo metu neištirtomis aplinkybėmis, be to, nepagrįstai nepasisakė dėl jos atstovo argumento, kad vienintelis įrodymas, kuriuo vadovavosi policijos pareigūnai, skirdami nuobaudą, yra patrulio Cironkos 2007 m. spalio 31 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio „VW Golf“ priekinių durelių yra likę įbrėžimų nuo „Honda HR-V“ galinio bamperio, apnešto smėliu. Apeliantė nurodo nesuprantanti, kokiu būdu policijos pareigūnas, praėjus 25 dienoms po pranešimo apie eismo įvykį, nustatė, kad „VW Golf“ buvo apgadintas būtent jos automobilio ir netgi tai, kad jos automobilio galinis bamperis buvo apneštas smėliu. Apeliantė remiasi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, pažymi, jog susidūrimui su stovinčiu automobiliu pagal kriminalistikos vadovėlį nėra būdingi slystamojo pobūdžio sugadinimai. Teigia, kad teismas neišsamiai, paskubomis išnagrinėjo bylą, vadovaudamasis teorinėmis prielaidomis, neištirtomis teismo posėdyje aplinkybėmis, priėmė neteisingą nutartį.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantei administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatė, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas pagrįstai nusprendė, jog M. S. pažeidė KET reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Apeliantės vairuotas automobilis, atvykus policijos pareigūnams, buvo rastas įvykio vietoje, 4,5 m atstumu nuo D. B. vairuoto automobilio „VW Golf“. Įvykio metu D. B. vairuotame automobilyje, kuris susidūrimo metu stovėjo, buvusi R. M. (šio automobilio savininkė) paaiškino mačiusi, kaip M. S. vairuotas automobilis „Honda HR-V“ atsirėmė į jos automobilio kairįjį šoną, pajutusi automobilio sujudėjimą. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobilio „VW Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių įbrėžimai. Policijos pareigūno V. C. tarnybiniame pranešime (b.l. 31) taip pat nurodyta, jog ant automobilio „VW Golf“ priekinių kairės pusės durelių yra likę įbrėžimai apie 60-70 cm aukštyje, žymės nuo automobilio „Honda HR-V“ bamperio, apnešto smėliu. Šio automobilio apgadinimai ir automobilio „Honda HR-V“ galinė dalis užfiksuoti fotolentelėse (b.l.37-42). Nors automobilio „Honda HR-V“ vairuotoja nurodė susidūrimo nepajutusi, ji paaiškino, kad jos automobilio keleivės jai sakė, jog jos automobilio galinė dalis yra labai arti automobilio „VW Golf“, kad jai pajudėjus į priekį, prie jos automobilio priėjusi „VW Golf“ keleivė pasakė apie automobilio „VW Golf“ apgadinimą.
Byloje surinkti įrodymai, net ir neatsižvelgus į pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, jog automobiliuose „Honda HR-V“ yra įmontuojamos amortizacijos sistemos, kurios smūgio metu sumažina smūginę apkrovą, todėl šio automobilio vairuotoja, važiuodama lėtai, galėjo smūgio nepajusti, yra pakankami konstatuoti, jog M. S. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nustatyta tinkamai, veika kvalifikuota teisingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad akivaizdžiai matomų susidūrimo pėdsakų ant automobilio galėjo ir nelikti, jo vairuotoja galėjo nepajusti smūgio (tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, automobilio greičio). Todėl faktas, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio apgadinimai vizualiai nenustatyti, nepaneigia eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, galimybės. Išnagrinėjus pateiktas fotolenteles, padaryta pagrįsta išvada, kad apgadinimai ant R. M. automobilio galėjo būti padaryti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio galiniu buferiu. Apeliantės argumentas, jog susidūrimui, kai važiuojantis automobilis susiduria su stovinčiu automobiliu, nėra būdingi šiuo atveju nustatyti apgadinimai (slystantys), pagrįstai atmestas kaip neįrodytas. Atsižvelgus į pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad apeliantės veika kvalifikuota ir administracinė nuobauda jai paskirta tinkamai, todėl pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.