- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1548-347/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Naujokienė
- Nukentėjusysis
- R. V., V. K., N. I., A. L., V. J., E. R.
- Kaltinamasis
- D. C.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. C., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec.vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2011-09-05 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p. – laisvės atėmimu 2 metams ir, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir 286 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011m. gruodžio mėn. 12d. 20 val. 40 min. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje D. C., būdamas sulaikytas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., įžeidė valstybės tarnautojus – areštinės pareigūnus A. L., R. V., V. J. ir Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados pareigūnus – V. K., E. R., N. I., iškeikdamas juos necenzūriniais žodžiais ir tuo pažemindamas savo pareigas einančių valstybės tarnautojų garbę ir orumą.
Be to, D. C. tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino valstybės tarnautojams - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės pareigūnams – A. L., R. V., V. J., jiems teisėtai pareikalavus pateikti savo asmens duomenis, eiti į areštinės kratos kambarį, nusirengti rūbus, tikslu atlikti asmens kratą ir užfiksuoti kūno sužalojimus, tai daryti atsisakė, elgėsi ypatingai įžūliai ir agresyviai, rėkdamas grasino areštinės pareigūnams – A. L., R. V., V. J., kad paleistas iš areštinės susidoros ne tik su jais, bet ir su jų artimaisiais, spyrė A. L. ir R. V. į kojas, toliau aktyviai priešinosi, pareigūnams bandydamas įkąsti, fotografuojant grasino, kad sudaužys fotoaparatą ir užmuš A. L., R. V., V. J..
Kaltinamasis D. C. kaltu prisipažino ir paaiškino, jog jis kaltinime minimu metu buvo atvykęs pas savo buvusią žmoną ir dukrą. Buvo išgėręs „100 gramų“, gal daugiau. Pavargęs, nes grįžęs po komandiruotės. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju, būna nemigę po septynias paras – važiuoja dviese ir keičiasi. Ne viską gerai atsimena, kas vyko. Pamena tik tai, kad jis miegojo, kai policijos pareigūnai pradėjo jį tempti iš lovos. Kadangi buvo pažadintas, supyko. O kai vedant iš buto pareigūnai jam užgavo skaudžią, operuotą koją, kurią susižeidė sportuodamas ir „nesėkmingai nusileidęs ant žemės“, jis galimai ir įžeidė pareigūnus. Nepamena, kad būtų bandęs įkąsti. Anksčiau buvo sportavęs, tačiau jam buvo uždėti antrankiai, todėl negalėjo per daug priešintis. Fotografuotis „kaip koks nusikaltėlis“ nenorėjo. Dėl užgautos kojos, kai buvo išleistas iš areštinės, buvo nedarbingas, gydėsi. Teigia, jog būtent dėl to jis galėjo pareigūnams pasakyti „negražių dalykų“. Taip pat paaiškino, jog jo 9 metų dukra dabar gyvena su juo, yra pilnai jo išlaikoma, o kai jis būna komandiruotėse, ja rūpinasi jo tėvai. Ji taip pat lanko mokyklą pagal jo gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, rašytiniai įrodymais, o būtent:
nukentėjusysis V. K. parodė, jog jis dirbo postiniu Garliavos policijos nuovadoje. Kolegos pristatė „stipriai neblaivų“ D. C.. Šis atsisakė tikrintis neblaivumą, nenorėjo vykti į areštinę. Pristačius į priklausomybės ligų centrą, jis prieš gydytojus atsikalbinėjo. Kaltinamajam buvo uždėti antrankiai. Jis pareigūnus įžeidinėjo, sakė: „Mentai, susitiksim laisvėj“. Teigė, jog nenori vartoti terminų, kuriuos kaltinamasis sakė. Vienu momentu jam nepatiko vienas pareigūnas, kitu – kitas. Kaltinamasis neleido jam atlikti kratą, apžiūrėti, ar nėra sužalotas. Trukdė forminant dokumentus. Su juo teko dirbti apie tris valandas. Tai trukdė darbą. Pagaliau jis buvo patalpintas į kamerą. Kai blaivus, jis elgiasi su pareigūnais normaliai. Padaryta moralinė žala;
nukentėjusioji N. I. parodė, jog ji buvo nuvykusi į įvykio vietą – buvo iškviesti dėl buitinio konflikto. Laiptinėje sutiko mergaitę, kuri pasakė, kad tėtis triukšmauja. C. žmona patvirtino, kad jis triukšmavo. C. sulaikant keikėsi necenzūriniais žodžiais, rodė „gestus“. Policijos automobilyje taip pat keikėsi, sakė atleisiąs juo iš darbo. Neaiškino, kad turi sveikatos problemų. Gyrėsi, kad yra kovinio sporto meistras, sakė: „Nuimkit antrankius, tai matysit kas bus“. Grasinimai atrodė realūs, jis buvo rimtai nusiteikęs, neprognozuojamas. Bandė įkąsti pareigūnui įėjus į kratos kambarį. Kaltinamasis įžeidė ir ją asmeniškai;
nukentėjusysis A. L. parodė, jog jis budėjo areštinėje. Pasigirdo triukšmas. Paprastai vieną sulaikytą asmenį veda vienas pareigūnas, o C. vedė keliese – trys ar keturi. C. buvo su antrankiais, agresyvus, stovėjo kovinėj stovėsenoj. Jis keikėsi, atsisakė prisistatyti. Sakė nuimti antrankius ir tada „bus jiems visiems“. Grasino. Buvo „stipriai neblaivus“. „Akys stiklinės, pilnos pykčio“. Reikėjo trijų vyrų nuvesti jį į kratos kambarį. Yra griežtai draudžiama uždaryti asmenį neatlikus kratos. Stengėsi jį įkalbėti, bet C. nepakluso, todėl teko naudoti prievartą. Jis bandė įkąsti pareigūnams, muistėsi. Teko priremti prie sienos. J. panaudojo kovinį veiksmą. Bandė spirti V. Fotografuojant jis taip pat nesileido, „nušveitė“ numeriuką. Sakė sudaužysiąs fotoaparatą. Pamačius, kad su juo vyksta „neramūs dalykai“, buvo nutarta jį uždaryti į karcerį. Uždarė į karcerį. Šiaip į karcerį sulaikytieji uždaromi retai – gal du kartus per metus. Bet po dešimties minučių buvo pakviesti, nes C. karceryje išlupo kabyklą iš betoninės sienos. Jie išnešė kabyklą. Paliko C. iki ryto. Ryte jis buvo „visai kitas žmogus“. Ramus, klusnus. Sakė, kad ne viską atsimena, kas buvo vakare. Atsiprašė pareigūnų, gailėjosi. Jis jam atleidžia, pretenzijų neturi;
nukentėjusysis V. J. parodė analogiškai, patvirtindamas, kad C. bandė įspirti V., tada jis atsistojo nuo stalo ir primynė koją, tuo metu C. bandė įkąsti L. ir jis panaudojo kovinius veiksmus, paguldė C. ant žemės. Patvirtino, kad pareigūnai buvo keikiami, op karceryje nuplėšta kabykla. Patvirtino, kad ryte kaltinamasis buvo ramus, atsiprašė pareigūnų, jis pretenzijų neturi;
nukentėjusysis E. R. parodė analogiškai kaip ir N. I., nurodydamas, be to, kad į kvietimą nuvykti į Lozoraičio gatvę pirmiausia sureagavo kelių patruliai. Jis su kolegom atvyko gal po penkių minučių. Laiptinėje sutikta mergaitė pasakė, kad tėtis triukšmauja. Kadangi jau anksčiau C. buvo sumušęs žmoną, jie negalėjo nereaguoti. Jis yra sportavęs, sulaužęs žmonai žandikaulį, todėl jie žinojo, kad su juo reikia būti atsargiems;
nukentėjusysis R. V. parodė analogiškai kaip ir A. L., patvirtindamas, kad kaltinamasis bandė įspirti, kąsti, priešinosi net ir būdamas su antrankiais. Taip pat patvirtino, kad išsimiegojęs karceryje D. C. buvo ramus, mandagus, vykdė nurodymus, teigė daug ko neprisimenąs. Atsiprašė, todėl jis jam pretenzijų nereiškia;
liudytoja D. C. parodė, jog buvęs sutuoktinis buvo pas ją atvykęs. Jie bendrauja. D. C. padeda jai materialiai, išlaiko dukrą, o šiuo metu dukra net ir gyvena pas jį. Kadangi jis buvo išgėręs, o jai žinoma, kad būdamas neblaivus jis elgiasi agresyviai, ji pareikalavo išeiti. D. C. atsisakius išeiti, ji su dukra išėjo iš buto pačios ir iškvietė policiją. Laukė automobilyje. Pareigūnams atvykus ji kartu su jais nuėjo į butą ir rado C. miegantį. Pareigūnai jį „išvertė iš lovos“. Jis nesuprato, kas vyksta. Atsisakė išeiti. Tada pareigūnai uždėjo antrankius. C. niekur eiti nenorėjo. Pareigūnai jos klausė, ar jis rašys pareiškimą, bet ji atsakė, kad nerašys, nes tai – „jos pragyvenimo šaltinis, moka alimentus ir dar papildomai duoda“. Tik vėliau paskambino pareigūnė ir kvietė atvykti į policiją ir parašyti, kodėl kvietė policiją. Policijoje buvo sukrėsta, rašė, nes liepė pareigūnė. Patvirtino, kad D. C. koja operuota ir skaudėdavo per orų kaitą.
2012m. vasario 29d. daiktų apžiūros protokole aprašyta, kas užfiksuota kompaktiniame diske, paimtame iš Kauno apskrities VPK areštinės: užfiksuota, kaip į asmens apžiūros kambarį įeina du policijos pareigūnai, paskui juos – vyriškis su rankomis už nugaros surakintomis antrankiais. Paskui įeina dar du, o po to dar vienas pareigūnas. Kaltinamasis kalbasi su pareigūnais vis linkdamas į jų pusę. Darant asmens kratą vyriškis prieina prie vieno iš pareigūnų ir palinksta link jo. Tada pareigūnas su dviem kolegom jį priremia prie sienos, parverčia ant grindų ir tęsia apžiūrą. Tik vienam iš pareigūnų panaudojus elektrošoką, vyriškis nusirengia. Taip pat užfiksuota, kad jis nenori fotografuotis ir nufotografuojamas pareigūnui laikant lentelę su numeriu (b.l.31).
Taip pat byloje pateikta ir apžiūrėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.11-1061-358/2011, gauta iš Kauno rajono apylinkės teismo. Byloje yra D. C. 2012-12-12 skundas, kuriame ji nurodo, kad į jos nuomojamą butą atvykęs neblaivus D. C. garsiai šūkavo, nesutiko išeiti. Prašė jį nubausti (b.l.2). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.1086 nurodyta, kad D. C. atsisakė tikrintis, teigė alkoholį vartojęs „prieš dvi savaites“. Teigia medikams, kad „teisme apkaltins visus darbuotojus girtumu“, grasina policijos darbuotojams, kad „jie negalės išeiti į gatvę“. Išvadoje nurodyta, kad D. C. neblaivus (b.l.7). 2011-12-13 Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu už viešosios rimties trikdymą ir atsisakymą vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, t.y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 187 str. 2d., D. C. skirta nuobauda – areštas 15 parų (b.l.22-23). Taigi, iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog administracine tvarka D. C. nubaustas už veiksmus, kurie buvo padaryti iki veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme, padarymo.
Iš medicininių dokumentų matyti, jog D. C. gydytas dėl kojos sužalojimo 2010m. spalio – lapkričio mėn. 2011-12-28 kreipėsi į medikus, nurodydamas, kad skauda dešinio kelio sąnarį, patinęs, sunku vaikščioti. Buvo nedarbingas iki 2012-01-03.
Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.
Taip pat byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina ir tai, kad D. C. pasipriešino valstybės tarnautojams, grasindamas panaudoti smurtą ir pasikėsindamas jį panaudoti, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė.
Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis kaltinamas nusikalstamų veikų, kurios nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, padarymu, kad jo elgesį įtakojo alkoholis ir, būdamas blaivus, jis pareigūnams rodė pagarbą bei jų atsiprašė, taip pat atsižvelgiama į tai, kad jo neteisėti veiksmai pareigūnų atžvilgiu prasidėjo nuo to, kad buvo pažadintas ir vedant užgauta skaudi koja, taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas išlaiko ir rūpinasi mažamete dukra, jos auklėjimu ir lavinimu, tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis buvo teistas už savo buvusios sutuoktinės sužalojimą ir nauja veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą maksimaliam laikotarpiui. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos susijusios su smurtu prieš asmenis, jų įžeidimu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Bausmes subendrinus BK 63 str. 1d., 2d., 5d. tvarka apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtą bausmę subendrinus BK 64 str. 1d., 3d. tvarka iš dalies sudedant su 2011m. rugsėjo 5d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 75 str., 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. C.:
per vienerius metus sumokėti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Teisingumo ministerijos sąskaitą LT26 7300 0100 0245 5919 (AB „Swedbank“).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Daiktinį įrodymą – CD-R nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.