Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-777-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-01-12
Bylos Nr.
e1-777-1100/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-777-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23882-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 4 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo 2017 m. birželio 16 d., teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. 2021 m. liepos 16 d. apie 13.30 val. Vilniuje, Perkūnkiemio ir Pavilnionių gatvių sankryžoje, pašalinių asmenų akivaizdoje be jokios pagrįstos priežasties tyčia vieną kartą spyrė į B. G.-G. priklausančio automobilio Honda Prelude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo D. G. (D. G.) ir D. M., vairuotojo pusės šoninį veidrodį ir griebęs jį abejomis rankomis nulaužė, po to, išdaužė vairuotojo pusės šoninį stiklą, tuo D. G. padarė paviršutines pjautines žaizdas abiejuose dilbiuose ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat tuo padarė D. G. 301 Eur turtinę žalą, B. G.-G. 96,80 Eur turtinę žalą bei tokiu būdu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 13.30 val. važiavo automobiliu Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ozo g. link Pašilaičių. Gretima juosta važiavo automobilis Honda Prelude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas rikiuodamasis užkirto jam kelią, privertė staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, dėl to jam panaudojo garso signalą. Tuomet Hondos vairuotojas per automobilio atidarytą stogo liuką, iškišęs ranką parodė jam vidurinį pirštą. Dėl tokio automobilio Honda vairuotojo elgesio susinervino bei važiavo jam iš paskos iki tol, kol jis sustojo sankryžoje, norėjo paklausti, kodėl jis taip elgėsi. Kai pastarasis sustojo, išlipęs iš savo automobilio, priėjęs prie automobilio Honda, nieko nepasakęs vairuotojui kumščiu sudavė į vairuotojo durelių stiklą, kuris subyrėjo. Galbūt tuo metu sulaužė ir automobilio veidrodėlį, kadangi tuo metu buvo susijaudinęs, to nepastebėjo. Susižalojęs savo ranką stiklu, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į Antakalnio polikliniką, po to į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Dėl padaryto gailėjosi. Tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo. Pažada atlyginti padarytą žala, gavęs nukentėjusiojo sąskaitą. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.

Apklausiamas papildomai kaltinamas A. G. parodė, kad sutartą žalą visiems nukentėjusiesiems atlygino (b. l. 183–185, 192–193).

Nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. važiuojant motinai priklausančiu automobiliu Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Akropolio pusės link Ukmergės g., turėjo nuo Ozo gatvės pasukti į dešinę pusę, link išvažiavimo į Ukmergės g. Tuo metu jis važiavo ne pirma juosta, o posūkį padarė iš antros juostos ir įvažiavo į posūkį prieš kažkokio automobilio. Minėto automobilio vairuotojas padarė jam garsinį signalą, tačiau jis nežiūrėjo, koks automobilis tuo metu važiavo jam iš paskos. Neatmeta galimybės, kad per atidarytą liuką iškišęs ranką, parodė minėtam vairuotojui vidurinį pirštą bei važiavo toliau, nekreipdamas į minėtą vairuotoją dėmesį. Pravažiavo Šeškinės mikrorajoną ir tik važiuojant Ukmergės pl. pastebėjo, kad jam iš paskos važiuoja automobilis Lexus. Priešais prekybos centrą „Depo“ pasuko į kairę ir sustojo Perkūnkiemio–Pavilnionių g. sankryžoje. Jam iš paskos privažiavo ir sustojo automobilis Lexus, kurio vairuotojas priėjęs prie jo automobilio Honda, koja spyrė į veidrodėlį, kurį galutinai nulaužė rankomis, po to kumščiu sudavė ir išdaužė vairuotojo durelių stiklą. Negali pasakyti, ar sukdamas iš Ozo gatvės jis užvažiavo į posūkį prieš Lexus automobilio vairuotojui, ar jis naudojo garso signalą, ir ar parodė vidurinį pirštą, nes kaip minėjo, tuo metu minėto automobilio neįsidėmėjo. Kadangi nuo stiklo šūkių buvo įbrėžimai ant jo veido, rankų, bijodamas, kad stiklas galėjo papulti jam į akys, po įvykio kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas žaizdos, apimančios kelias rankos sritis. Pas kitus gydytojus nesikreipė. Dėl įbrėžimų ant veido ir rankų jautė fizinį skausmą.

Apklausiamas papildomai D. G. parodė, kad persirikiavus iš antros eismo juostos į pirmą, išgirdo garsinį signalą ir tuo metu pro atidarytą liuką, ištraukęs ranką gale važiuojančio automobilio vairuotojui parodė pirštų kombinaciją su viduriniu pirštu. Gali būti, kad tai buvo tas pats automobilis, kuriuos vairuotojas apgadino jo vairuojamą automobilį, bet persirikiuodamas tikrai jokiai transporto priemonei kelio neužkirto ir dėl jo persirikiavimo niekam neteko staigiai stabdyti ir keisti važiavimo krypties. Šiuo metu automobilis dar nėra galutinai sutvarkytas, remonto sąmatos paskaičiavimą anksčiau buvo pridėjęs prie ikiteisminio tyrimo.

Apklausiamas papildomai D. G. parodė, kad automobilį tvarkėsi pats. Kiek prisimena, vairuotojo durelių stiklas su laikiklių kainavo apie 50 Eur, veidrodėlis kainavo 45 Eur, veidrodėlio stikliukas 20 Eur, veidrodėlio dažymas 30 Eur, dažai veidrodėliui 6 Eur. Veidrodėlis ir durelių stiklas buvo pirktas Kaune, važiavimo išlaidas sudarė apie 20 Eur. Taip pat reikėjo valyti saloną nuo stiklo šūkių, kiek buvo įmanoma išsiurbė degalinėje, tas kainavo apie 10 Eur, o likusias smulkias dalis išsiurbti nuvežė pas draugą. Dar buvo nupirkta už 70 Eur durelių vidinė apdaila, nes senoji buvo supjaustyta stiklais. Dar nebuvo nudažytos vairuotojo durelės, jų remontui buvo susitaręs su dažytoju, sutarta kaina sudarė nuo 130 iki 150 Eur su dažais. Visus remonto darbus atliko pats, išskyrus dažymą, todėl dar nepaskaičiuota darbo kaina, ją vertina 50 Eur (b. l. 28–30, 32, 35–36).

Nukentėjusioji D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 13.30 val. važiavo kartu su draugu D. G. jo automobiliu Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sustojo prie šviesoforo Perkūnkiemio–Pavilnionių g. Laukiant, kol užsidegs žalios spalvos šviesoforo signalas, už jų sustojo automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo vyras (aukštas, stambus, trumpų plaukų), kuris priėjo prie D. G. automobilio ir koja spyrė į kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlį ir sugriebęs rankomis, jį nulaužė. Po to galimai kažką laikydamas rankoje, išdaužė vairuotojo durelių stiklą. Asmuo nepasakė nei vieno žodžio, nieko nepaaiškino, tą asmenį matė pirmą kartą, prieš tai jokio konflikto kelyje nebuvo. Po įvykio D. G. telefonu nufotografavo asmens automobilį. Įvykio metu abu labai išsigando ir nesuprato tokių nepažįstamo veiksmų.

Apklausiama papildomai D. M. parodė, kad įvykio dieną važiavo kartu su draugu Ozo gatve, prieš viaduką, kuris kertasi su Ukmergės g., važiavo antroje eismo juostoje. Kadangi iš antros eismo juostos buvo draudžiama sukti į dešinę, jiems reikėjo persirikiuoti į pirmą juostą, kad nusuktų link Ukmergės gatvės. D. G. pamatė, kad tarp automobilių yra tarpas ir persirikiavo į pirmą eismo juostą. Negali pasakyti, ar persirikiavus kažkam užkirto kelią, jokio garsinio signalo negirdėjo, matė tik, kad pirmoje juostoje, į kurią jie persirikiavo, buvo sustojęs eismas, priekyje stovėjo 3 automobiliai. Persirikiavus į pirmą juostą, po kelių sekundžių per dešinės durų veidrodėlį pamatė iš galo privažiavusį tamsiai pilkos spalvos automobilį, koks tai buvo automobilis, pasakyti negali, neįsidėmėjo. Pajudėjus eismui nusuko link Ukmergės gatvės. Kadangi į Ukmergės g. nuvažiavimas, t. y. antra juosta buvo pilna automobilių, jie nuvažiavo pirma juosta iki „Stop“ ženklo, ten nusuko į dešinę ir nuvažiavo per Šeškinę ratu iki nuvažiavimo į Ukmergės g., kuris randasi apie 300 m prieš Ukmergės g. esantį „McDonalds“ restoraną. Pro ten išvažiavo į Ukmergės g. ir nuvažiavo link „Depo“ parduotuvės. Maždaug ties „Benedikto turgumi“ pastebėjo, kad iš paskos seka kažkoks automobilis, atrodo, tai buvo tas pats automobilis, kuris privažiavo prie jų į pirmą juosta Ozo gatvėje, nes buvo labai panaši spalva. Draugas sakė, kad jam persirikiavus į kitą eismo juostą, iš paskos važiuojantis automobilis irgi persirikiuoja paskui jį. Tada nusprendė nevažiuoti į „Depo“ aikštelę ir nusuko prieš prekybos centrą „Big“ sankryžoje į kairę. Įtartinas automobilis nusuko paskui juos ir nuolat sekė iki sankryžos, kurioje jie sustojo ir jiems buvo nulaužtas veidrodėlis ir išdaužtas šoninis stiklas. Visą kelią nuo Ozo g. iki tos sankryžos, kurioje buvo užpulti, jokio konflikto kelyje neturėjo, kiek matė, draugas niekam jokių nepagarbių pirštų kombinacijų nerodė, ji to nematė, kadangi visą kelionės laiką naudojosi telefonu. Per šį įvyki labai išsigando ir norėtų kad, jai būtų atlyginta moralinė ir turtinė žala – gydymo išlaidos (b. l. 78–79, 80–81).

Nukentėjusioji B. G.-G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 14 val. jai paskambino D. M. mama ir pasakė, kad vaikai pateko į įvykį. Koks įvykis, nepatikslino. Ji paskambino sūnui ir paklausė, kas atsitiko. Sūnus D. paaiškino, kad mašina yra sudaužyta, išdaužtas stiklas, bet jis su D. M. yra sveiki, vietoje yra policija. Kas būtent atsitiko, ji kiek prisimena, nepaklausė, tik girdėjo kaip verkia D. M.. Sūnus dar kartą patikino, kad yra sveiki ir eina bendrauti su pareigūnais. Tada ji perskambino D. M., kuri pasakė, kad D. visas kruvinas ir, kad medikų nėra. Ji pati iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė medikus. Vėliau vaikai papasakojo, kad buvo atvykusi greitoji pagalba ir nukreipė į Lazdynų ligoninę. Vakare namo grižo sūnus ir D. M., kurie papasakojo, kad važiuojant kelyje ir sustojus sankryžoje, iš galo privažiavusio automobilio vairuotojas priėjo prie jų automobilio ir spyrė koja į vairuotojo durų veidrodėlį, tada laužė rankomis, ranka išdaužė vairuotojo durelių stiklą ir nieko nesakydamas nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Paklausus, ar nebuvo kelyje anksčiau kažkokio konflikto, vaikai patikslino, kad tikrai nebuvo. Tada ji liepė vaikams važiuoti į ligoninę apžiūrai. Ji apžiūrėjo automobilio apgadinimus, buvo apgadintos vairuotojo puses durelės, veidrodėlis, išdaužtas durelių stiklas, visame automobilyje mėtėsi stiklo šukės, vairuotojo durelių apdaila buvo pabraižyta nuo stiklų. Šiandienai automobilis yra sutvarkytas. Automobilio tvarkymo sąmata 678,21 Eur, nepriklausomo eksperto išlaidos 96,80 Eur, bendra patirta turtinė žala yra 775,01 Eur (b. l. 96–97).

2021 m. liepos 16 d. D. G. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 13.30 val. Vilniuje, Perkūnkiemio–Pavilnionių g., vairuojant automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš galo privažiavo automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipęs vairuotojas, chuliganiškais veiksmais apgadino transporto priemonę (b. l. 1–11).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. liepos 17 d. apie 13.38 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešėjos D. M. pranešimas apie tai, kad Perkūnkiemio–Pavilnionių g., prieš 5 min., jos vyrui gatvėje sustojus su automobiliu Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos važiuojančio tamsiai pilkos spalvos automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vairuotojas ir priėjęs prie pranešėjos vyro automobilio pusės, išdaužė langą, nulaužė veidrodėlį ir pasišalino link „Rimi“ pusės. Pranešėjos vyrui kraujuoja ranka nuo stiklo šukių, greitosios atsisakė (b. l. 14–19).

2021 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad apžiūrėjus D. G. medicinos dokumentų el. nuorašus (Ambulatorinio apsilankymo aprašymo, Ortopedo traumatologo konsultacijos (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)) iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės), jam nustatyta paviršinės pjautinės žaizdos abiejuose dilbiuose ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 16 d. ir pagal pateiktus duomenis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51–52).

Iš 2021 m. liepos 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašo matyti, kad D. M. nustatytas nervų sistemos sutrikimas (išgąstis po autoįvykio, nerimas) (b. l. 83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 2750/2021 (01) nurodyta, kad objektyvių požymių, nurodančių, kad D. M. buvo padaryti sužalojimai, nėra (b. l. 93–94).

2021 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašuose fiksuojama Vilniuje, Perkūnkiemio g. prieigos prie sankryžos su Pavilnionių g. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad 2021 m. liepos 16 d. 13:32 val. pravažiuoja tamsios spalvos automobilis Honda ir sustoja prie sankryžos, paskui minėtą automobilį važiuoja ir priešais jį sustoja automobilis Lexus. Iš sustojusio automobilio išlipa vyras, kuris nueina prie priešais stovinčio automobilio. Įvykio vieta yra užstojama krūmų ir kito automobilio. Kas vyksta įvykio vietoje, nematyti. Automobilių valstybinių numerių ar asmens išskirtinių bruožų nustatyti nėra galimybės, kadangi įvykio vieta nutolusi apie 150, 200 m nuo vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įrašo 13:33 val. iš Lexus automobilio išlipęs vyras grįžta į automobilį ir nuvažiuoja link Pavilnionių g. (b. l. 130–133).

2021 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas pranešėjos ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus turinys, iš kurio matyti, kaip pranešėja informuoja apie įvykį, kad stovint sankryžoje išlipo iš paskos iš mašinos, nulaužė veidrodėlį, išdaužė langą ir išvažiavo; automobilio Lexus valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 147–150).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).??? Tuo tarpu vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad nagrinėjamai bylai reikšmingu laiku, priėjęs prie automobilio Honda, nieko nepasakęs vairuotojui kumščiu sudavė į vairuotojo durelių stiklą, kuris subyrėjo. Galbūt tuo metu sulaužė ir automobilio veidrodėlį, kadangi tuo metu buvo susijaudinęs, to nepastebėjo.

Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – gatvių sankryžoje. Tai, kad A. G. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. gatvių sankryžoje pašalinių asmenų akivaizdoje be jokios pagrįstos priežasties tyčia vieną kartą spyrė į B. G.-G. priklausančio automobilio Honda Prelude, kuriame sėdėjo D. G. ir D. M., vairuotojo pusės šoninį veidrodį ir griebęs jį abejomis rankomis nulaužė, po to, išdaužė vairuotojo pusės šoninį stiklą, taip D. G. padarė paviršutines pjautines žaizdas abiejuose dilbiuose ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų D. G., D. M. ir B. G.-G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, policijos įvykių registro išrašo duomenys, nukentėjusiojo D. G. pareiškime nurodytos aplinkybės, specialisto išvadoje, ambulatorinio apsilankymo apraše konstatuotos aplinkybės bei kitų objektų apžiūros ir daiktų apžiūros protokoluose išdėstytos aplinkybės. Šiuo atveju nukentėjusiojo patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nekvalifikuojamas pagal baudžiamąjį įstatymą, nes šiuos padarinius apima nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2021 m. liepos 16 d. apie 13.30 val. Vilniuje, Perkūnkiemio ir Pavilnionių gatvių sankryžoje, pašalinių asmenų akivaizdoje be jokios pagrįstos priežasties tyčia vieną kartą spyrė į B. G.-G. priklausančio automobilio Honda Prelude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo D. G. ir D. M., vairuotojo pusės šoninį veidrodį ir griebęs jį abejomis rankomis nulaužė, po to, išdaužė vairuotojo pusės šoninį stiklą, taip D. G. padarė paviršutines pjautines žaizdas abiejuose dilbiuose ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat taip padarė D. G. 301 Eur turtinę žalą, B. G.-G. 96,80 Eur turtinę žalą bei taip įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 202–204).

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 166–169), baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 159–165), dirbantis (b. l. 158). Byloje nėra duomenų, kad A. G. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis),

atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama, tačiau teismas A. G. neskiria intensyvios priežiūros.

A. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kardomosios priemonės taikymas ir kiti klausimai

Šioje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 19,06 Eur turtinės žalos atlyginimo už D. G. gydymą (b. l. 114–115), kuris yra atlygintas (b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, bylos procesas dėl civilinės ieškovės civilinio ieškinio nutrauktinas.

Tuo tarpu nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius dėl 300 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 42, 45). Nukentėjusioji D. M. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 89). Taip pat nukentėjusioji B. G.-G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 775,01 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro automobiliui padarytas žalos dydis pagal sąmatą – 678,21 Eur ir sąmatos skaičiavimas – 96,80 Eur (b. l. 109). Bylos duomenimis, kaltinamasis A. G. atlygino nukentėjusiems B. G.-G. 96,80 Eur, D. G. – 301 Eur, o D. M. – 202,20 Eur (b. l. 58–60). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji pareiškė neturintys pretenzijų dėl žalos atlyginimo (b. l. 62–64), bylos procesas dėl jų pareikštų civilinių ieškinių taip pat nutrauktinas.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 195–196). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti prie bylos medžiagos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusiųjų D. G. (D. G.), B. G.-G. ir D. M. civilinių ieškinių taip pat dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti A. G., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. G. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis