- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- 2-5672-1031/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02129-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Eugenija Povilaitienė
dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei ir atsakovui S. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 633,92 Eur skolos, atsiradusios iš atsakovo pasirašyto paskolos raštelio.
Ieškinyje ieškovas nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 30 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovo motinos V. A. L. grynųjų pinigų 16 000 Lt (4 633,92 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti pareikalavus. Paskolai patvirtinti tą pačią dieną atsakovas surašė skolos raštelį.
Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas su jo motina neatsiskaitė. Per Šiaulių rajono l-ojo notaro biuro notarę N. M. 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovo mama V. A. L. įteikė atsakovui pareiškimą, kuriuo ji pareikalavo skolą grąžinti, bet atsakovas neatsiliepė, pinigų negrąžino. (duomenys neskelbtini) V. A. L. mirė. 2020 m. kovo 27 d. ieškovas tapo paveldėtoju viso turto, kurio savininkė buvo jo motina.
Ieškovas akcentavo, kad paveldėdamas savo mamos V. A. L. turtą, kartu paveldėjo ir jai priklausiusią turtinę teisę reikalauti iš atsakovo S. K. grąžinti skolą. Kadangi V. A. L. pinigus sumokėjo, o atsakovas pinigus gavo, tačiau iki šiol jų nėra grąžinęs, ieškovas kreipiasi į teismą dėl paskolos priteisimo.
Šalies argumentai
Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad atsakovo motina A. K., mirusi (duomenys neskelbtini) metais, laikotarpyje nuo 2003 iki 2005 metų, kai atsakovui buvo reikalinga materialinė parama šiuo laikotarpiu rėmė atsakovą įvairiomis piniginėmis sumomis. Vėliau A. K. pinigų atsakovui nebedavė, nes paramos nebereikėjo. A. K. atsakovui pinigus ne skolino, o tiesiog duodavo, kurių galutinėje sumoje susidarė 16 000,00 Lt.
Atsakovas akcentavo, kad kai nuo 2007 metų jau buvo akivaizdžiai matoma, jog A. K. serga Alzheimerio liga, jai jau nebebuvo aktualūs duotų atsakovui pinigų reikalai ir ji savo ankstesnių sprendimų nekeitė ir apie tai nekalbėjo. Tačiau 2008 metais V. A. L. pareiškė, kad ji nori atgauti tuos motinos A. K. atsakovui duotus pinigus. Toks V. A. L. nesąžiningas pareiškimas papiktino atsakovą, tačiau nenorėdamas veltis į ginčus ir diskusijas tuo reikalu, nes namuose buvo ligoti ir silpnos sveikatos tėvai, atsakovas pasirašė ieškovo motinai šios bylos skolos raštelį.
Atsakovas taip pat akcentavo, kad esant tokioms aplinkybėms grynųjų pinigų perdavimo nebuvo. Atsakovas laiko, kad su ieškovo motina yra atsiskaitęs 2009 metais turėtu turtu – vagonėliu, įrengtu poilsio tikslais. Atsakovas savo tuometinės įmonės darbuotojų poilsio reikmėms buvo rekonstravęs įsigytą statybinį vagoną, kuris pagal įrengimo kokybę galėjo atitikti 3 žvaigždučių viešbučio standartus. Poilsiui skirtas vagonėlis daug metų stovėjo ant (duomenys neskelbtini), o apie 2006 metus buvo pargabentas į (duomenys neskelbtini) įmonę (duomenys neskelbtini).
Ieškovo motinai reikalaujant sumokėti skolą atsakovas pasiūlė jai perduoti minėtą vagonėlį. Ieškovo motina su tokiu pasiūlymu sutiko ir vagonėlį pasiėmė, tačiau atsakovas nepaprašė grąžinti paskolos raštelio ar parašyti kokį nors pakvitavimą įvykdytai prievolei patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: atsakovas S. K. 2008 m. lapkričio 30 d. pasirašė paskolos raštą, kad iš V. L. pasiskolino šešiolika tūkstančių litų, kuriuos įsipareigoja grąžinti pareikalavus (5, 39 b.l.). V. L. minėtame rašte nėra pasirašiusi. 2017 m. lapkričio 28 d. per Šiaulių rajono l-ojo notaro biuro notarę N. M. V. A. L. įteikė atsakovui pareiškimą, kuriuo ji pareikalavo skolą grąžinti. Reikalavimas atsakovui įteiktas 2017 m. gruodžio 20 d. (20, 21 b.l.). (duomenys neskelbtini) d. V. A. L. mirė. Ieškovas yra V. A. L. įpėdinis pagal įstatymą (6-8 b.l.). Motinai mirus ieškovas tarp jos dokumentų surado ir minėtą atsakovo pasirašytą raštą (jo originalą). Ieškovas detalių apie paskolos suteikimą nežino, tačiau rašytinių duomenų apie atsakovo prievolės įvykdymą ieškovas motinos dokumentuose nerado, atsakovas tokio dokumento nepateikė. Kitokių rašytinių dokumentų apie prievolės įvykdymą byloje nėra.
Nagrinėjamojoje byloje, teismo vertinimu, yra du teisiškai reikšmingi aspektai – atsakovo pasirašyto paskolos rašto teisinė reikšmė ir duomenys apie piniginės prievolės įvykdymą ieškovo motinai. Pats ieškovas nei tariantis dėl paskolos, nei pinigus skolinant nedalyvavo. Iš esmės aplinkybės apie šią paskolą jam nebuvo žinomos, apie minimą atsakovo pasirašytą dokumentą sužinojo tik motinai mirus, dokumentą radęs tarp kitų motinos dokumentų.
Atsakovo vertinimu, jis iš ieškovo motinos pinigų nesiskolino, o paskolos raštas yra pasirašytas dėl pinigų, kažkada duotų atsakovui atsakovo motinos A. K. (atsakovas ir ieškovo motina V. A. L. yra brolis ir sesuo). Šie pinigai atsakovui atsakovo motinos buvo duoti per kelis kartus ir sumoje sudarė 16 000 Lt. Atsakovas pasirašė paskolos raštą, nors realiai pinigai jam ieškovo motinos perduoti nebuvo ir iš jos atsakovas jų nesiskolino. Atsakovas laiko, kad jis, nors ir nesiskolino iš ieškovo motinos pinigų, šią turtinę prievolę yra įvykdęs perduodamas individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), kurios dalyviu jis yra buvęs, priklausiusį statybinį vagonėlį, kuris buvo perdirbtas į poilsinį vagonėlį. Vagonėlis buvo perduotas 2009 metais.
Dėl atsakovo pasirašyto paskolos rašto.
CK 6.870 straipsnio 1 dalis nurodo, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
CK 6.871 straipsnis nurodo, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Paskolos sutartis yra laikoma realine sutartimi, skirtingai nei konsensualinėse sutartyse, realinės sutarties atveju šalims nepakanka tik susitarti dėl sutarties sąlygų (pasiekti konsensusą), tačiau būtina ir atlikti realius sutarties įgyvendinimo veiksmus – perduoti paskolos dalyką pinigus ar daiktus (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Vienos šalies paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštas, jei iš jo galima identifikuoti paskolos sutarties sąlygas, taip pat laikomas paskolos sutartimi. Pažymėtina, kad paskolos raštelis tiek verslo, tiek kasdieniuose buitiniuose santykiuose gali būti naudojamas kaip piniginę prievolę patvirtinantis dokumentas ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsirado kitais nei CK XLIII skyriaus Pirmo skirsnio pagrindais. Pavyzdžiui, pirkėjui esant skolingam pardavėjui ar nuomininkui - nuomotojui, pirkėjas ar nuomininkas pasirašo paskolos raštelį, nurodydamas savo piniginę prievolę kreditoriui. Tokia praktika, kad paskolos raštelis atlieka prievolės užtikrinimo priemonės (garantijos) funkciją, yra ir teisėta, ir galima. Tačiau teismui sprendžiant tokį ginčą visada būtina tinkamai nustatyti (kvalifikuoti) tikrąjį teisinį santykį ir taikyti būtent tą institutą (pirkimą-pardavimą, nuomą ir pan.) reglamentuojantį teisinį reguliavimą.
Šiuo atveju būtent tokios pozicijos ir laikosi atsakovas. Jo vertinimu, paskolos raštelis buvo pasirašytas ne dėl pinigų, kuriuos jis skolintųsi iš V. A. L., tačiau dėl pinigų, kuriuos atsakovui dovanojo jo motina A. K. 2003 – 2005 metais. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Sprendžiamo klausimo kontekste teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių atsakovo nurodomas aplinkybes apie pinigų jam dovanojimą. Dar daugiau, byloje apklausta liudytoja E. K. (atsakovo sutuoktinė) nurodė, kad jai nėra žinoma, jog jos sutuoktinis būtų finansiškai remtas savo motinos.
Teismas taip pat pažymi, kad be byloje pateikiamų įrodymų teismas civilinių teisinių santykių dalyvių elgesį vertina ir pagal atsakingo ir rūpestingo asmens elgesio kriterijus tam tikroje situacijoje (bonus pater familias standartą). Pagal šį standartą asmuo turi elgtis atsakingai ir apdairiai nesukeldamas niekam žalos. Teismas laiko, kad visiškai normali ir natūrali praktika, kad suaugę vaikai remia savo senyvus tėvus, taip pat normali ir natūrali praktika, kai tėvai remia savo suaugusius vaikus, jei jiems tokia pagalba yra reikalinga. Tačiau visais atvejais tai yra konkrečiai tų vaikų ir tų tėvų santykiai ir bet koks kitų asmenų įstojimas į šį santykį be teisinio pagrindo yra nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų nei apie tai, kad atsakovui minėti pinigai būtų dovanoti atsakovo nurodytu laikotarpiu ar bet kuriuo kitu laikotarpiu, nei apie tai, jog ieškovo motina kokiu nors būdu būtų perėmusi reikalavimo teisę iš A. K. į minėtus atsakovui dovanotus 16 000 Lt. Dar daugiau, esant dovanojimo sandoriui, kuris yra neekvivalentinis ir neatlygintinas sandoris, dovanotojas ar jo teisių perėmėjas iš esmės neturi pagrindo reikalauti grąžinti dovaną, nebent toks sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Tuo atveju, jeigu atsakovo sesuo ėmė iš atsakovo reikalauti grąžinti jam motinos prieš penkis metus dovanotus pinigus, teismo vertinimu, atsakovas - aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, juridinio asmens vadovas, negalėjo nesuprasti V. A. L. reikalavimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip nurodė atsakovas, pati atsakovo motina nereikalavo šių pinigų grąžinti, šie klausimai jai buvo neaktualūs. V. A. L. jokios teisės reikalauti pinigų neturėjo. Teismo vertinimu, pagal bylos medžiagą tarp atsakovo ir ieškovo motinos tuo laikotarpiu jokių piniginių santykių nebuvo, todėl pakankamai nelogiška aplinkybė yra tai, kad atsakovas paskolos raštelį pasirašė ieškovo motinai tam nesant visiškai jokio, ne tik pagrįsto, bet ir protingo, pagrindo.
Pagal jau teismo minėtą elgesio standartą asmuo turi elgtis atsakingai ir nesukelti žalos. Aplinkybės kai asmuo sprendžia padaryti žalą sau pačiam yra kraštutinės aplinkybės, nulemtos ypatingos situacijos. Atsakovas suprasdamas visas tokio raštelio pasirašymo pasekmes sprendė veikti prieš savo interesus ir sau sukelti piniginę žalą – prisiimti nepagrįstą piniginę prievolę, nors suprato ieškovo motinos reikalavimo neteisėtumą ir toks jos reikalavimas atsakovui buvo nepriimtinas ir jį papiktino. Tuo atveju, jeigu ieškovo motina kokiu nors pagrindu turėjo reikalavimo teisę į minėtus atsakovui dovanotus 16 000 Lt, ji greičiausiai būtų reikalavusi pinigus grąžinti, o ne pasirašyti paskolos raštą.
Todėl teismas, vertindamas aptartas aplinkybes byloje esančių įrodymų kontekste, atsakovo poziciją laiko mažiau tikėtina ir daro išvadą, kad labiau tikėtina yra tai, jog atsakovas išties skolinosi minėtus pinigus iš ieškovo motinos. Teismas tokius santykius kvalifikuoja paskolos teisiniais santykiais ir taiko paskolos sutarties normas, reglamentuojamas CK XLIII Skyriaus Pirmame skirsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas nurodo, kad paskolos rašte nėra nurodyta, jog pinigus jis gavo. Teismas pažymi, kad vien šios frazės neįrašymas į paskolos raštelio tekstą savaime sutartį nedaro negaliojančia. Pirmiausiai, atsakovas rašte naudoja įvykusio veiksmo veiksmažodžio formą „pasiskolinau“, tai patvirtina tiek sąlygų sutarimą, tiek sutarties įgyvendinimą – pinigų gavimą. Antra, atsakovas nei gavęs notaro raginimą sumokėti skolą, nei kitais atvejais niekada nėra nurodęs, jog pinigų jis nėra gavęs, atsakovas neneigia buvus piniginei prievolei, tik laiko, kad jis ją jau yra įvykdęs. Atsakovui buvo įteiktas notaro siųstas reikalavimas dėl paskolos grąžinimo, atsakovas nei atsakydamas į šį raginimą, nei kokiu kitu veiksmu nenurodė, kad pinigai jam nebūtų perduoti.
Kaip minėta, konstatuoti paskolos teisinius santykius būtinos dvi aplinkybės – šalių susitarimas dėl paskolos ir realus paskolos dalyko perdavimas. Iš paskolos rašto teksto paskolos sutarties sąlygos yra aiškios – pinigų suma 16 000 Lt, terminas – grąžinti pareikalavus, sutarties šalys taip pat aiškios. Pačiame rašte nėra nurodyta, kad pinigai buvo perduoti. Todėl ar pinigai buvo perduoti teismas vertina kitų bylos įrodymų kontekste.
Pinigų perdavimo įrodinėjimas yra ieškovo pareiga. Šiuo atveju ieškovas kaip teisių perėmėjas tiesiogiai pats pinigų perdavime nedalyvavo ir akcentavo, jog tiesioginių įrodymų į bylą pateikti negali. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 yra konstatavusi, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, "<...> pinigus gavau <...>", "<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas"), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą yra reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, taip pat aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.).
Taigi paskolos sutarties vykdymas ar dalinis sutarties vykdymas šios bylos kontekste yra pakankamu pagrindu konstatuoti, kad labiau tikėtina, jog pinigai buvo perduoti ir tuo atveju kai rašytinių duomenų apie pinigų perdavimą nėra. Šiuo atveju svarbi yra atsakovo laikysena ir pozicija šiame procese. Atsakovas laiko, kad jis neatsakingas pagal ieškinį todėl, kad piniginę prievolę yra įvykdęs. Atsakovas įrodinėjo tokios prievolės įvykdymą perduodant turtą. Atsakovas procese aktyviai rinko įrodymus, juos teikė teismui, konstatavo, jog dalies norimų įrodymų pateikti negali, nes jų jau nebėra dėl laiko. Taip pat akcentavo, kad ieškovo motina iš jo prievolės įvykdymą priėmė, nes jis jai buvo tinkamas. Ir nors toks atsakovo elgesys ir negali būti laikomas faktų pripažinimu CPK 187 straipsnio prasme, teismui nenustačius, kad tarp atsakovo ir ieškovo motinos būtų koks nors kitas pagrindas paskolos rašteliui atsirasti (paskolos raštelis kaip garantija ar pan.), teismas tokius atsakovo veiksmus laiko netiesioginiu pinigų perdavimo įrodymu.
Dėl prievolės įvykdymo pagal paskolos raštą.
Atsakovo vertinimu, ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes atsakovas piniginę prievolę yra įvykdęs. Atsakovas 2009 metų pavasarį ieškovo motinai yra perdavęs statybinį vagonėlį, perdirbtą naudoti poilsiui, o atsakovo motina yra tą vagonėlį priėmusi.
Atsakovas yra buvęs individualios S. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu – įmonės prezidentu (28 b.l.). Įmonė yra bankrutavusi, jos veikla – pasibaigusi (44, 45 b.l.). Nors rašytinių duomenų apie įmonei priklausiusį minėtą vagonėlį nėra, teismas byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatė, kad įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini) apie 1999 – 2000 metais buvo perdirbtas statybinis vagonėlis (namelis ant ratų) jį pritaikant poilsio tikslams. Vagonėlio perdirbimo darbus atliko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tuometiniai darbuotojai, šioje byloje liudytojais apklausti G. S. ir L. F.. Vagonėlis buvo remontuojamas įmonės lėšomis ir įmonės interesams ir iš esmės buvo minėtos įmonės turtas.
Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad negalima paneigti tokios situacijos, jog juridinio asmens (individualios įmonės) savininkas savo asmeninei skolai apmokėti galėjo perduoti įmonei priklausiusį turtą¹. Nekeliant klausimo, kad įmonei esant bankrutavusiai, o turtą perdavus po to, kai įmonė pasiekė nemokumo būseną, turtą perdavusiam asmeniui kiltų civilinė atsakomybė prieš įmonės kreditorius. Tokiu perdavimo atveju teismui svarbu įvertinti šias aplinkybes: 1) ar turtas buvo perduotas; 2) ar turtas buvo perduotas pagal konkrečią prievolę; 3) ar kreditorius priėmė tokį prievolės įvykdymą.
Nors atsakovas nurodė, kad minėtą vagonėlį perdavė ieškovo motinai savo skolai pagal paskolos raštą padengti, byloje apklausti liudytojai (G. S. 2020 m. liepos 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 22 min. iki 1 val. 25 min. ir E. K. 2020 m. liepos 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 45 min. iki 1 val. 51 min.) nurodė kitokias aplinkybes. Abu liudytojai nurodė apie jiems žinomas aplinkybes, kad vagonėlis turėjo būti parduotas V. A. L.. G. S. paaiškino, kad pats atsakovas jam nurodė, jog vagonėlį jis pardavė ieškovo motinai. Liudytoja E. K. dar nurodė ir kainą apie 10 000 Lt. Taip pat nurodė, kad nors dėl pardavimo ir dėl kainos susitarta buvo V. A. L. kainos nesumokėjo, nors vagonėlį išsivežė 2009 pavasarį ar vasarą. Taigi esant tokioms aplinkybėms tikėtina, kad egzistavo dvi savarankiškos prievolės - atsakovo skola ieškovo motinai pagal paskolos raštą ir ieškovo motinos skola atsakovui sumokėti vagonėlio kainą. Nors abi prievolės yra finansinės ir šalims jos yra priešpriešinės, jos savaime be šalių valios neįskaitomos. Be to, nėra tapatūs ir prievolių dydžiai: 16 000 Lt ir kaip liudytoja nurodo apie 10 000 Lt. Taip pat svarbu ir tai, kad atsakovas ieškovo motiną ragino atsiskaityti už pasiimtą vagonėlį. Esant tokioms aplinkybėms, net ir konstatavus, jog S. K. V. A. L. galėjo perduoti minėtą vagonėlį, negalima padaryti išvados, kad vagonėlis buvo skirtas paskolos rašto prievolei padengti, o ieškovo motina vagonėlį priėmė ir sutiko su prievolės pabaiga. Teismas tokią išvadą daro ir vertindamas tai, kad paskolos rašto originalas buvo pas kreditorę, o skolininkas nei grąžinti šio rašto, nei pakvitavimo nereikalavo. Tuo atveju, jeigu atsakovas iš tiesų būtų atsiskaitęs su savo seserimi pagal, atsakovo vertinimu, nesąžiningai ir neteisėtai iš jo išgautą paskolos raštą, jis būtų užsitikrinęs tokios prievolės įrodymus – pareikalavęs rašto originalo, paprašęs pakvitavimo ar pan.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Teismas, vertindamas tai, kad paskolos rašto pasirašymo metu kitų santykių tarp paskolos gavėjo ir paskolos davėjos nebuvo; tai, kad paskolos davėja neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovui dovanotus pinigus; tai, kad iš atsakovo buvo reikalaujama pasirašyti paskolos raštą, o ne grąžinti pačius pinigus; tai, kad protingas ir apdairus žmogus minėtame kontekste tokio raštelio nebūtų pasirašęs, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad šalys sudarė paskolos sutartį. Taip pat teismas, vertindamas tai, kad atsakovas įrodinėjo paskolos grąžinimą, vertindamas tai, kad paskolos rašto originalas yra pas kreditorių, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas niekada nėra reikalavęs patvirtinti prievolės įvykdymo, vertindamas tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad piniginės prievolės vykdymas būtų pakeistas kitu jos įvykdymo būdu, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas gavęs paskolos dalyką (16 000 Lt) jų paskolos davėjai ar jos įpėdiniui nėra grąžinęs. Todėl teismas sprendžia ieškovo ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti 4633,92 Eur (16 000 Lt.).
Byloje nėra duomenų, kad minėtas vagonėlis būtų registruotas viešajame registre VĮ Regitra, kaip transporto priemonė. Todėl ta aplinkybė, kad jis niekada nebuvo registruotas ieškovo vardu nėra teisiškai reikšminga, nes vagonėlis šiame registre niekada nebuvo registruotas.
Atsakovo pateikti įrodymai apie vagonėlių vertes nėra teisiškai reikšmingi, nes byloje nėra ginčo dėl vagonėlio vertės. Be to, teismo vertinimu, pateikti vagonėliai yra esmingai skirtingi nuo byloje aptariamojo vagonėlio.
Dėl ieškinio senaties.
CK 1.124 straipsnis nurodo, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Byloje turėtų būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų. Ieškinio senatis savo esme yra laiko tarpas, per kurį reiškiant reikalavimą asmuo gali tikėtis prievartinio valstybės tokio reikalavimo įgyvendinimo. Todėl labai svarbus yra momentas, nuo kurio yra skaičiuojama ieškinio senaties pradžia. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad toks terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.
Atsakovas nurodo, kad paskolos raštas sudarytas 2008 m. lapkričio 30 d., nuo jo sudarymo yra praėję daugiau nei dešimt metų, todėl atsakovui reikalaujant turėtų būti taikoma ieškinio senatis.
Teismas su tokia pozicija nesutinka ir prašymo dėl ieškinio senaties taikymo netenkina. Kaip minėta, ieškinio senaties pradžia siejama ne su teisinio santykio atsiradimo momentu, o siejama su teisės į ieškinį atsiradimo momentu. Ieškinio senaties pradžia – ginamos teisės pažeidimo momentas. Atsakovas skolą įsipareigojo grąžinti pareikalavus. Civilinėje teisėje terminai gali būti nurodomi laiko tarpu, kalendorine data ir įvyksiančiu įvykiu. Šiuo atveju paskolos grąžinimo terminas – paskolos gavėjo pareikalavimas. Toks pareikalavimas per notarą atsakovui pateiktas 2017 m. lapkričio 28 d. Nuo šio momento skaičiuojant ieškinio senaties terminą ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis): 189 Eur - žyminio mokesčio; atstovavimo išlaidos – 1000 Eur ir kitos duomenų gavimo išlaidos – 9,42 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4633,92 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir 92 ct).
Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1198,42 (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.