Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis paskleidė apie A. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį ir pakirsti pasitikėjimą juo, tai yra tuo, kad 2014 m. liepos 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato įregistruotame pareiškime nurodydamas-„Paėmęs iš tų pačių obuoliukų norėjo pataikyti vaikams, bet pataikė į mano mašiną Audi A6 ir įlenkė dešinės pusės galinį sparną“, A. S. apšmeižė.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą būdamas namuose išgirdo didelį trenksmą ir išėjo į balkoną pažiūrėti, A. S. šūkavo ant kieme buvusių vaikų, tad jis išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. A. S. sakė, kad vaikai važinėjasi dviračiais ir mėto obuolius, vaikai sakė, kad A. S. mėtė obuolius į juos ir vos nepataikė jo vaikui į galvą, o S. S. apgailestavo dėl to, kad nepataikė vaikui.

Pasikalbėjęs jis nuėjo namo, o A. S. išsikvietė policiją, bet pareigūnai pas jį nebuvo atėję.

Išvažiavus policijai, jis buvo dar išėjęs į lauką pažiūrėti, bet jau buvo aptemę, A. S. nebebuvo. Siekdamas išsiaiškinti ir teisiškai įvertinti A. S. netinkamą elgesį su vaikais ir dėl galimo jo automobilio sugadinimo, kitos dienos vakare, nes dieną buvo darbe, jis parašė policijai pareiškimą, kadangi apžiūrėjęs savo automobilį, pamatė, kad yra įlenktas dešinės pusės galinis sparnas, o vaikų ir A. S. konfliktą matę liudytojai jam pasakė, kad mėtydamas obuolius į vaikus A. S. pataikė į jo automobilį. Šio automobilio įlenkimo anksčiau nebuvo. Ieškinio nepripažįsta ir prašo jį atmesti.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio dieną kaltinamojo vaikas ir dar keli kaimynų vaikai važinėjosi dviračiais ir mėtė obuolius į jo įmonės reklaminį stendą bei garažą. Jis vaikus perspėjo, kad taip nežaistų. L. Š., kuri išgirdusi, kad jis bara vaikus, išėjo į balkoną, papriekaištavo, kad neprižiūri vaikų. Paėmęs obuolį jis metė ir norėjo pataikyti kaltinamojo vaikui, bet nepataikė, o mestas obuolys kliuvo į automobilio galinį bamperį, bet ne į sparną, kaip nurodo kaltinamasis. Kaltinamasis buvo išėjęs į balkoną, jis A. Š. sakė, kad pastarasis turi prižiūrėti ir drausminti savo vaikus. Atvažiavus policijos pareigūnams jis nesakė, kad metė obuolį į automobilį.

Mesdamas mažą obuoliuką jis negalėjo sulankstyti A. Š. automobilio. Tas jį ir įžeidžia, kad A. Š. nurodo, jog obuoliu sulankstė automobilį, todėl mano, kad A. Š. tyčia jį apšmeižė dėl to, kad jo neišrinktų seniūnaičiu, nes tuo metu vyko rinkimai.

Jis patyrė stresą, sutriko miegas, praėjus dviem savaitėms po įvykio, kreipėsi į gydytoją, vartoja vaistus. Dėl vaikščiojimo į teismą praranda klientus, nes dirba pagal verslo liudijimą ir negali būti savo darbo vietoje. Prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidas.

Liudytoja D. A. parodė, kad birželio 30 d. apie 21 val. ji matė per langą kaip į A. S. kiemą ir reklaminį stendą vaikai mėtė nedidelius obuoliukus. Ji su A. S. išėjo į kiemą. A. S. vaikus perspėjo, vaikai pabėgo. Kad būtų A. S. metęs obuolius į vaikus ji nematė. Į balkoną buvo išėjęs vieno vaiko tėvas, jie pasakė, kad sudrausmintų vaikus. Paskui buvo išėjusi kita neblaivi kaimynė ir pradėjo koliotis, todėl A. S. iškvietė policiją. Pareigūnai apžiūrėjo jų kiemą, sakė rašyti pareiškimą. A. Š. matė policijos pareigūnus, bet dėl automobilio sugadinimo nieko nesakė, tik po paros kreipėsi į policiją. Pradėjo eiti negeros kalbos, kad A. S. daužo mašinas, dėl to net sumažėjo klientų, pakenkė A. S. rinkimų kampanijai į seniūnaičius. A. S. sveikata yra sutrikusi, vartoja vaistus dėl nervų ir didelio kraujo spaudimo, lankėsi pas gydytoją.

Liudytoja V. Š. parodė, kad įvykio vakarą vaikai lauke važinėjosi dviračiais ir tarp savęs mėtėsi obuoliais. Kaip viskas prasidėjo, ji nematė, bet gavosi incidentas. Jos vaikas sušuko, sakė, kad dideliu smūgiu A. S. metė į jį obuoliu, obuolys pralėkė pro pat ausį. Ji girdėjo mesto obuolio čežesį, bumbtelėjimą. Tada A. S. atėjo ir pradėjo sakyti, kad ji žiūrėtų vaikus. Tą vakarą ji nepastebėjo, kad automobilis būtų įlenktas, tik sūnus pasakė, kad obuolys pataikė į automobilį prie sparno, ryte pastebėjo duobutę. Atvažiavę policijos pareigūnai pas juos nebuvo užėję.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad rūkydamas balkone jis matė, kad vaikai važinėjosi ir mėtėsi obuoliais. Jis matė, kaip A. S. metė į vaiką obuoliu bet nepataikė, pataikė į automobilį, nes suskambėjo. Į kurią automobilio dalį pataikė jis nematė, tik girdėjo garsą. Apie tai jis niekam nepranešė. Kitą dieną su A. Š. automobilį apžiūrėjo, matėsi, kad yra mažas 2 cm pločio įlenkimas galinio sparno šone. Šio įlenkimo anksčiau nebuvo, automobilį buvo apžiūrėjęs prieš 4-5 mėn. A. Š. sakė, kad automobilis yra įlenktas dabar.

Liudytoja V. D. parodė, kad įvykio dieną su draugu buvo balkone ir matė, kaip vaikai važinėjosi dviračiais, A. S. ant jų rėkė, metė obuolį į vaiką ir pataikė į automobilį.

Liudytojas V. R. parodė, kad įvykio vietoje jis nebuvo, ištyręs gautus pareiškimus dėl konfliktų priėmė procesinius sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, pasiūlydamas pareiškėjams kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes jų nurodytos aplinkybės priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Liudytojas S. P. parodė, kad policijos komisariate buvo iškvietimas dėl to, kad vaikai išdykauja, mėtosi obuoliais. Nuvykus į įvykio vietą, jis kalbėjosi su A. S. ir su kažkurių vaiku motina. Iškvietimo esmė buvo vaikų išdykavimas, kalbos apie tai, kad A. S. būtų mėtęs į vaikus obuolius ir apie automobilio sugadinimą nebuvo.

Liudytoja B. B. V. parodė, kad jos vardu jos anūkas pirko automobilį Audi A. 6. Automobilį ji apžiūrėjo, jokių sugadinimų nematė. Kai apžiūrėjo automobilį parvažiavę namo, pamatė, kad yra įlenktos kažkurios durelės, bet dėl to įlenkimo pardavėjas nuolaidų netaikė.

2014-07-15 Klaipėdos apskrities VPK tyrėjo V. R. nutarimai Nr. 30-78-At-00329-14, Nr. 30-78-At-00330-14 ir pateikta medžiaga patvirtina, kad dėl 2014-06-30 apie 21 val. įvykusio konflikto Plungėje prie Vėjo gatvės (duomenys neskelbtini) namo tarp nuketėjusiojo A. S. ir kaltinamojo vaiko bei kitų kieme žaidusių vaikų Plungės r. policijos komisariate buvo gauti A. Š., L. Š., A. J. ir A. S. pareiškimai. Apsvarsčius pareiškimuose nurodytas aplinkybes tyrėjas priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, įspėjo A. S. dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, galimos atsakomybės už neteisėtus veiksmus, A. ir L. Š. bei A. J. įspėjo dėl jų vaikų elgesio kaimynų atžvilgiu, o A. Š. ir A. S. pasiūlė kreipti į teismą dėl žalos atlyginimo ir šmeižimo privataus kaltinimo tvarka. (b.l. 5, 22-28, Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK medžiaga Nr. 30-78-At-00329-14)

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, kad už šmeižimą baudžiamas tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas.

Šmeižimo – nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Tačiau pagal nuosekliai vystomą teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytas ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004). Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu ir BK 154 straipsnio taikymo prasme. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015)

Iš šioje byloje ištirtų duomenų matyti, kad A. Š. kreipimasis į policiją dėl galbūt jo ir jo vaiko pažeistų teisių gynimo – prašymo ištirti 2014 m. birželio 30 d. apie 21 val. įvykusio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kieme žaidusių vaikų aplinkybes, nelaikytinas šmeižiančios informacijos paskleidimu. A. Š. siekė ne paskleisti neigiamą informaciją apie A. S., o tik teisės aktų nustatyta tvarka norėjo, kad būtų ištirtos jo nurodytos aplinkybės apie neva galbūt prieš jį ir jo vaiką padarytas nusikalstamas veikas. Šią informaciją priėmė bei BPK numatyta tvarka ištyrė kompetentingi policijos pareigūnai, tik jiems ši informacija ir buvo skirta.

Nenustačius kaltinamojo A. Š. veikoje baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalies veikos sudėties elementų, jis išteisintinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1) punkto pagrindu nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išteisinus kaltinamąjį, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. (BPK 115 str. 3 d. 2) p.)

Iš nukentėjusiojo priteistinos visos kaltinamojo turėtos proceso išlaidos (BPK 105 str. 6 d.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį BPK 3 str. 1 d. 1) p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis BPK 105 str. 6 d., priteisti iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š. turėtas proceso išlaidas-86,89 eurų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.