- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-512-134/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kaltinant A. L. pagal BK 170 str. 1 d., nutraukta, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. išteisintas kaltinant jį tuo , kad jis 2006-11-11, 17 val. 52 min., Panevėžio r., Smilgių k., Rozalimo g. 22, savo namuose, viešu pareiškimu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę, t.y. iš jam priklausančio kompiuterio, kurio IP adresas 82.140.133.132, į internetinio naujienų tinklapio www.delfi.lt 2006-11-10 publikuoto straipsnio “M. M. ir jo bendražygiams – tūkstantinės baudos” komentarų skiltį, pasirašydamas slapyvardžiu „2 žydai”, parašė komentarą: „beje žydai nemaža dalį turto prieškario laikotarpiu sukaupė butent atkato forma už uolu pasiaukojanti darbą nkvd, jie net rengdavo varžybas, kas daugiau isves ar bent išsudys lietuviu ir ne tik. Na o dabar aisku jie nepraleidžia progos pasukauti kaip gi jie kentėjo per holokausta, nors nemaza“, taip tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žydų tautybės žmonių grupę dėl jų tautybės.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-24 nutartimi baudžiamasis procesas prieš A. L. nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui vienam iš BPK 420 str. 1 d. 1 p. ar 2 p. numatytų sprendimų priėmimui. Skunde nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes procesas nutraukimo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir baudžiamosios teisės teorinių nuostatų. Prokuroras teigia, kad teismas aptarė tik vieną iš BK 170 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veikų – kurstymą, nurodydamas, kad A. L. neturėjo tikslo kurstyti prieš žydų tautybės žmonių grupę, tačiau nepateikė argumentų, kodėl A. L. savo teiginiais neturėjo tyčios tyčiotis, niekinti ar skatinti neapykantą žydų tautybės žmonių grupei. Prokuroro nuomone, teismas teisingai nurodė, jog BK 170 str. 1 d. numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, tačiau ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o esant formaliajai sudėčiai, priešingai nei rašoma skundžiamojoje nutartyje, nebūtina pagrįstai numatyti ar norėti veikos padarinių. Todėl teismo argumentas, kad A. L. nesiekė sukelti BK 170 str. 1 d. numatytų padarinių, yra netinkamas tiesioginės tyčios pagrindimui.
Prokuroras teigia, kad iš A. L. parodymų matyti, kad jis suvokia, jog negalima kaltinti visos žydų tautos lietuvių žudymu, taip pat suvokia, kad nuomonę išreiškus per visuomenės informavimo priemonę, ji tapo prieinama daugeliui žmonių, jis visiškai pripažino savo kaltę, ir daro išvadą, kad A. L. suvokė daromos veikos pavojingumą. Teismo išvada, kad išteisintasis to nesuvokė, yra nepagrįsta. Prokuroras nurodo, A. L. teiginius rašė laisva valia, todėl teismas nepagrįstai nepagrindė tiesioginės tyčios valinio elemento – norėjimo veikti - nebuvimo išteisintojo veikoje.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė procesą dėl A. L. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 170 str. 1 d. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, motyvuodamas tuo, kad A. L. veikoje nėra šios nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės. Tačiau BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu procesas nutraukiamas tik tada, kai yra visiškai aišku, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L., panaudodamas visuomenės informavimo priemonę – savo kompiuterį, parašė komentarą, skatinantį neapykantą žmonių grupei dėl jų tautybės, ir padarė išvadą, kad A. L. veikoje yra BK 170 str. 1 d. dispozicijoje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L., apklaustas įtariamuoju dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 170 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (47-48; 53 b.l.). Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodė, kad A. L. veikoje nėra tiesioginės tyčios, nes jo parašyto komentaro tikslas buvo išsakyti savo nuomonę komentuojamo straipsnio tema, tačiau jis nesiekė sukelti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarinių – kurstymo prieš žmonių grupę – žydus, nesuvokė savo veikos pavojingumo ir nenorėjo taip veikti. Teismas, darydamas išvadą dėl subjektyviosios pusės A. L. veikoje nebuvimo, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau teismui kilus abejonių dėl A. L. kaltės, šias abejones jis galėjo pašalinti tik teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 423 str. 1 d., turėjo bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Neatlikus teisminio įrodymų tyrimo, teismo nutartis, kurioje padarytos išvados dėl BK 170 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties nebuvimo A. L. veiksmuose, negali būti laikoma pagrįsta, todėl ji naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d.. nutartį ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.
Nutartis neskundžiama.