Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Skalderus“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ridma“ ieškinį dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Ieškovas UAB „Ridma“ Marijampolės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Skalderus“, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 3 674 Lt delspinigių, 6 % metinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 222,24 Lt bylinėjimosi išlaidų (teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimą sumažino, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000 Lt delspinigių (b.l.94)).

Teismas, vadovaudamasis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovas Sutartyje ir įstatyme nustatytus reikalavimus įvykdė tinkamai: laiku surašė PVM sąskaitą-faktūrą, rūpindamasis jos apmokėjimu, išsiuntė ją atsakovui registruotu paštu (b.l.43), vėliau išsiuntė atsakovui raštišką pretenziją (b.l.8), ragindamas vykdyti savo prievolę, dėl nenustatytų priežasčių atsakovui negavus PVM sąskaitos-faktūros originalo, ieškovas ją atsiuntė faksu. Tuo tarpu atsakovas jokių priemonių atsiskaityti su ieškovu nesiėmė, netgi nesidomėjo, dėl kokių priežasčių daugiau kaip tris mėnesius ieškovas nepateikia apmokėjimui PVM sąskaitos-faktūros, atsakovo įmonės direktorius A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonės skolomis nesidomėjo, pripažino, kad pasinaudojo ieškovo parduotais degalais, tačiau už juos apmokėti nesirūpino (b.l.105), o sąskaitą apmokėjo tik tuomet, kai ją gavo faksu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, sprendė, kad atsakovas pažeidė ne tik šalių pareigą, vykdant prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi, tačiau ir sutarties sąlygą laiku atsiskaityti už degalus (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.), dėl ko pripažino, jog atsakovas pagrįstai turi sumokėti ieškovui šalių susitartas netesybas (baudą, delspinigius). Teismas atsakovo argumentą, kad ieškovas neįrodė savo patirtų nuostolių, atmetė, kadangi teismo vertinimu, neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio, o aplinkybė, kad ieškovas priteistinų delspinigių sumą teismo posėdžio metu sumažino nuo 3 674 Lt iki 3 000 Lt negali būti vertinama kaip delspinigių skaičiavimo taisyklių nesilaikymas, kadangi priteistinos delspinigių sumos sumažinimas yra ieškovo teisė, jo geros valios išraiška atsakovo atžvilgiu. Be to, pirminis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas pateikta delspinigių skaičiuote (b.l.6), kurios atsakovas neginčijo.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 6 % metinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, kadangi, vadovaudamasis CK 37 str. 2 d., nurodė, jog procesinės palūkanos atlieka kompensavimo, bet ne mokėjimo funkciją, ir yra skolininko atsakomybės forma, pagrindinė skola sumokėta, todėl palūkanų priteisimas už 3 000 Lt delspinigių būtų nepagrįstas, nes reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą (LAT c.b. Nr.3K-3-364/2005).

Atsakovo nuomone, jis savo prievolę apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą įvykdė laiku. 2006-09-25 Sutartyje nėra nurodyta prekės kaina, kurią turėtų apmokėti atsakovas, o Sutarties 2.2 p. nustatyta, kad atsakovas, gavęs už sunaudotą degalų kiekį PVM sąskaitą-faktūrą, per penkias dienas turi pervesti pinigus į ieškovo sąskaitą. Todėl akivaizdu, kad mokėtiną pinigų sumą atsakovas gali sužinoti tik gavęs PVM sąskaitą-faktūrą. Tai, kad atsakovas PVM sąskaitą-faktūrą gavo faksu tik 2007-01-31, patvirtina visa eilė byloje esančių įrodymų: VĮ „Lietuvos paštas" raštas (b.l.43), nurodantis, kad laiškas įteiktas A. M. , VSDFV duomenys, kad A. M. nėra atsakovo darbuotojas (b.l.72-73), atsakovo PVM sąskaitų-faktūrų registro išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovo PVM sąskaita-faktūra Nr.000645 gauta 2007-01-31 (b.l.90). Todėl akivaizdu, kad atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sąskaita gauta buvo 2007-01-31 ir apmokėta per sutartyje nustatytą penkių dienų terminą, t.y. 2007-02-05. Pagal Sutartį ieškovas privalėjo pateikti atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, kad atsakovas ją gautų, o ne tik įvykdyti pateikimo veiksmą ir, neatsižvelgiant į jokius atsakovo paaiškinimus, jog sąskaita negauta, reikalauti ją apmokėti. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo siųstą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas gavo iki 2006-11-10. Kadangi sutartyje nustatyta tik atsakovo pareiga sumokėti pagal gautą PVM sąskaitą-faktūrą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas savo prievoles vykdė nesąžiningai. Sutarties tekstas ir forma sudaryta ieškovo, todėl teismas, sutarties nuostatas aiškindamas ją pasiūliusios šalies naudai, pažeidė CK 6.193 str. 4 d.

Atsakovo nuomone, ieškovas, prašydamas priteisti delspinigius už praleistą prievolės įvykdymo terminą, nepateikė jokių įrodymų, kad rūpinosi PVM sąskaitos-faktūros įteikimu, todėl nėra aišku, nuo kada ir kuo vadovaujantis skaičiuojamas prievolės praleidimo terminas, kodėl, ieškovo nuomone, atsakovas praleido 82 dienas nuo 2006-11-10 iki 2007-01-30. Atsakovo nuomone, teismo motyvas, kad atsakovas delspinigių skaičiuotės neginčijo, yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovo apskaičiuotu prievolės neįvykdymo terminu, todėl ginčijo ir praleistų dienų skaičių, ir Sutartyje numatytą 0.3% už praleistą kiekvieną dieną delspinigių dydį. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalaujami delspinigiai yra aiškiai per dideli, jie sudarytų apie 109 % metinių palūkanų, 3 674 Lt delspinigių už 80 dienų sudaro ketvirtadalį pačios piniginės prievolės, todėl teismas, nemažindamas neprotingai didelių netesybų, pažeidė CK 6.37 str. 3 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas, nukrypo nuo LAT praktikos (2005-06-06 nutartis c.b. Nr.3K-3-316 2005; 2005-12-21 nutartis c.b. Nr.3K-3-552/2005). Atsakovo nuomone, delspinigių paskaičiavimas neteisėtas dar ir dėl to, kad ieškovas delspinigių sumą skaičiuoja nuo galutinės sąskaitoje nurodytos sumos, nors į galutinę sumą buvo įskaičiuotos ir kitos prekės (antifrizas, langų valiklis ir kt.), už kurias laiku neapmokėjus, 0.3 % delspinigiai sutarti nebuvo. Atsakovo nuomone, ieškovas sutiko su tokiais jo argumentais, ir tik todėl atsisakė dalies savo reikalavimo kaip nepagrįsto, o ne sumažino savo reikalavimą gera valia, kaip vertina teismas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą, kodėl būtent tokios dalies reikalavimo ieškovas atsisako, tačiau ieškovas to paaiškinti arba pagrįsti skaičiavimais negalėjo.

Ieškovo nuomone, atsakovo pateikti LAT praktikos pavyzdžiai savo turiniu skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, o LAT šiuo klausymu yra pasisakęs visiškai priešingai, nei teigia atsakovas. LAT 2006-09-12 nutartyje c.b. Nr.3K-7-367/2006 pasisakė, jog jei skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t.y., iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 str.). Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme. LAT 2005-06-27 nutartyje c.b. Nr.3K-3-358/2005, nurodė, jog pripažintina, kad, ieškovui siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, sutarties sąlygų atsakovo griežtas laikymasis yra svarbus ieškovui, dėl to šalių susitartas didesnis nei įprastas delspinigių dydis laikytinas normalu ir pateisinamu.

Ieškovo vertinimu, atsakovo argumentai dėl bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo pažeidimo grįsti tik emocijomis, bylą išsprendus priešingai, nei jis tikėjosi. Be to, pat atsakovas pripažino, kad neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama naujo teisėjo ir nuo tuo veiksmo, kurį atlikus buvo atidėta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Jeigu skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, pavyzdžiui, nesumoka skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi šio piniginėmis lėšomis. Šios bylos šalių ginčas yra kilęs iš 2006 m. rugsėjo 25 d. sutarties dėl degalų pirkimo – pardavimo vykdymo (b.l.4). Šios sutarties 2.2. punktu šalys susitarė, kad pirkėjas (šiuo atveju atsakovas), gavęs sąskaitą – faktūrą už sunaudotą degalų kiekį, ne vėliau, kaip per 5 kalendorines dienas perveda pinigus į ieškovo sąskaitą. Iš esmės šalys ginčijasi dėl esminės faktinės aplinkybės – kada atsakovas gavo sąskaitą faktūrą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje pakanka įrodymų, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku atsiskaityti. Kolegija pažymi, kad teismas savo sprendimu nenustatė, kad atsakovas ieškovo išrašytą sąskaitą būtų gavęs 2007 m. lapkričio mėnesį ir konkrečios sąskaitos gavimo datos nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma neduoda pagrindo išvadai, jog atsakovas sąskaitą būtų gavęs ieškovo nurodytu laiku (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovas reikalavimą grindžia PVM sąskaita – faktūra Nr.000645, kuri buvo išrašyta 2006-10-31 (b.l.7). Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų jog ši sąskaita – faktūra atsakovui buvo išsiųsta ieškovo nurodytu laiku. Byloje yra Marijampolės apskrities centrinio pašto pažyma apie tai, kad 2006-11-14 UAB „Skalderus“ pateiktas siųsti laiškas buvo įteiktas personalo administratorei A. M. (b.l.43). Iš šios pažymos turinio nėra galimybės konstatuoti, kad registruotu laišku buvo išsiųsta minėta PVM sąskaita – faktūra, be to, VSDFV Vilniaus skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad tokios darbuotojos A. M. pas atsakovą nėra (b.l.71-73). Kolegija laiko įrodytu, kad PVM sąskaita – faktūra atsakovui buvo įteikta faksu, t.y. 2007-01-31 (b.l.90, 101). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Kadangi atsakovas šią sąskaitą apmokėjo 2007-02-05 (b.l.20), sutartimi numatytų terminų nepažeidė.

Kolegija sutinka, kad skundo argumentai dėl per didelių netesybų priteisimo taip pat pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį 0,2 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-400/2005 ir kt.). tačiau konstatavus, kad atsakovas prievolės įvykdymo terminų nepažeidė, platesnė teismo sprendimo analizė šiuo aspektu tampa neprasminga.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimamas naujas sprendimas, ieškinys kaip nepagrįstas, atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priėmus naują sprendimą atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93,98 straipsniai). Atsakovui priteistinų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis nustatytinas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ginčijamos sumos dydį bei advokato laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Skalderus“, įmonės kodas 126222062, iš ieškovo UAB „Ridma“, įmonės kodas 151061465, 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ridma“, įmonės kodas 151061465, 43,50 (keturiasdešimt tris litus 50 centų) pašto išlaidų valstybei.