Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. K., jo atstovui advokatei Daivai Gadliauskienei, nukentėjusiajai J. A., išnagrinėjęs G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 26 d., apie 11.00 val. G. K. adresu (duomenys neskelbtini) trenkė kumščiu į sieną ir taip sukėlė įtampą, girdint mažamečiui anūkui T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais G. K. sukėlė vaikui stresą, todėl pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 p., 43 str. 2 d. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181 ³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Nukentėjusioji J. A. teisme patvirtino ATP bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškime (b.l. 4) išdėstytus teiginius, papildomai paaiškindama, kad ji 2014-01-26, apie 11 val. buvo namuose su sūnumi T.. Išgirdusi durų skambutį, pasižiūrėjo pro „akutę“, pamatė stovintį vieną sūnaus tėvą O. K., ir pravėrė duris. Ji buvo lengvame šoke, kai už durų pamatė stovinčius dar ir O. tėvus. Ji net neprisimena, ar pasisveikino, ar pakvietė užeiti, nes buvo labai netikėtas vizitas. Nebuvo susitarę, kad sūnus atvyks pas tėvą, tačiau ji neprieštaraudavo, jeigu kada tėvas aplankydavo sūnų. Iš karto vaiko senelis ir močiutė pradėjo ant jos šaukti, kam ji neduoda vaiko, „kur vaiko drabužiai, duok greičiau, mes važiuojame į kaimą, nebijok, atvešim!“. Ji prašė kalbėti tyliau, nes gyvena vieno kambario bute, vaikas žiūrėjo televizorių, kai jie atėjo. Vaikas atėjo, pasisveikino ir nuėjo su močiute atsisėsti ant sofos. Jeigu nebūtų rėkę, baręsi, tai nieko tokio ir nebūtų. Būtų vaiką išsivežę ir viskas. Vaiko senelis ir močiutė pradėjo ją įžeidinėti, kalbėti visokius dalykus apie ją, o senelis (G. K.) besibardamas, kumščiu trenkė į sieną. G. K. ją vadino kale. Vaikas viską girdėjo ir matė, nes buvo šalia, nenustygo vietoje, tai ateidavo prie jų pasiklausyti, tai nueidavo pas močiutę. G. K. susinervinęs sudavė jai su žiemine kepure per nosį, o vaikas viską tuo metu metė ir išsigandęs pasakė: „Mama!“ Ji paskambino savo draugui G. K., kad šis parvyktų į namus. Jam atvykus, jis nesikišo į konfliktą, o seneliai bei O. pasiėmė sūnų T. ir išsivežė. Atvežė apie 21 val. Vakare kalbantis su sūnumi, sūnus paklausė: -Mamyte, kaip tavo nosis? Grįžęs žiūrėjo į kampus, tik naktį per miegus kūkčiojo. Paklausus, kas yra, atsakė, kad buvo „cirkas“. Ji mano, kad tie žodžiai buvo išgirsti iš senelių. Mano, kad vaikui buvo padarytas neigiamas psichologinis poveikis.

Baigiamųjų kalbų metu J. A. papildomai paaiškino, kad per tuos kelis mėnesius vaikas iš esmės pasikeitė, tą patį pastebėjo ir aplinkiniai. Jis pasidarė labai jautrus, pradėjo patirti gėdą dėl įvykio. Ji mano, kad jis pats save kaltina dėl to įvykio, kas atsitiko. Į jos klausimus apie kaimą, senelius, jis nebeatsako atvirai, kaip anksčiau, sako, kad neatsimena, nežino. Matyti, kad jis ėmė vengti kalbėti apie senelius, tėvą. Taip elgiasi, matyt, nenorėdamas dar kartą mus supykdyti.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad sausio mėnesį, dienos neatsimena, buvo šeštadieni, jis buvo išvykęs darbo reikalais, kai paskambino telefonu draugė J. A., su kuria jau kuris laikas gyvena, ir paprašė parvykti į namus. Pasakė, kad vaiko seneliai įsiveržė į butą, rėkė, koliojosi, įeinant į butą, senelis kumščiu trenkė į sieną. Grįžęs namo, veiksmą rado vykstantį koridoriuje ir kambaryje. Visi šnekėjo, rėkavo. G. K. paklausė, kas vyksta, vaiko tėvas O. K. atsakė, kad nieko neįvyko. O vaiko senelis jam sakė, kad jam niekas nepriklauso, jis yra niekas ir tegul nesikiša. Po kiek laiko senelis pasikvietė jį pasišnekėti į virtuvę apie vaiką.

Kai jis grįžo namo, vaikas buvo kambaryje su močiute, tačiau jis viską matė ir girdėjo, nes butas vieno kambario, tai vaikas vis lakstė nuo vieno žmogaus pas kitą. Būdamas kambaryje, matė senelio padarytą judesį prieš J. su kepure, matė netiesiogiai, tačiau tik pakeltą ranką. Paskui pusę valandos kalbėjosi su vaiko tėvu O., kartu sutarė, kad yra vaiku manipuliuojama. O.buvo ramiausias, ramino savo tėvus, kaip taip nesielgtų. Viskas turėjo tęstis apie valandą laiko. Paskui vaikas išvažiavo su tėvu ir seneliais. Vaikų teisių apsaugos tarnyboje kalbantis su vaiku, jis kalbėjo, kad senelis mamai trenkė su kepure per veidą, su kumščiu į sieną. Keliems artimiems žmonėms vaikas kalbėjo, kad nebenori važiuoti su tėčiu.

Liudytojas O. K. teisme parodė, kad sausio 26 d., apie 11 val. atvažiavo aplankyti sūnaus, nes buvo ilgą laiką nesimatęs. Nebuvo susitikimas iš anksto suderintas, jis rašė SMS žinutę, klausdamas kur vaikas, ką daro. Važiuojant, prie jo prisijungė ir tėvai. Nes ilgą laiką buvo nematę anūko, norėjo aplankyti. Jiems buvo atidarytos durys, vaikas pribėgo prie jų, apsidžiaugė. Klausė, ar bus galima vaikui vykti su jais kartu, pabūti. Paprašė vaiko rūbelių, pažadėjo parvežti vakare. Prasidėjo ginčas. Paskui parvyko Jurgitos draugas. Buvo abipusis konfliktas. Žodis po žodžio, ir prasidėjo. J. draugas jame nedalyvavo. Jis matė, kaip ginčo metu tėvas G. K. kumščiu sudavė į sieną. Vaikas galėjo viską matyt ir girdėti, juk vieno kambario butas, nepasislėpsi, o viskas vyko apie pusvalandį – 45 minutes.

Liudytoja R. D. K. teisme parodė, kad sausio 26 d. visi kartu nuvažiavo pas T., nes buvo baisu – visą savaitę niekas neatsako į SMS žinutes. Sūnus važiavo su savo mašina, ji su vyru G. K. – su savo. Nuėjo į butą kartu. Jurgita įleido, pakvietė, visi kartu užėjo. Vaikas apsidžiaugė, nes juos labai myli. Paprašė leistį Titą kartu su jais pabūti iki vakaro. Jurgita pradėjo „šakotis“, sakydama kad yra vaiko mama, turi teisę neleisti. Klausė, kodėl vaiką nuteikinėja prieš tėvą. Susiginčijo. Senelis sakė: „duok vaiką!“. Ji nuėjo su anūku T. į kambarį ant sofos, džiaugėsi vienas kitu. Kiek vėliau atėjo G., J. draugas. Konfliktas truko gal 10 min. Veiksmas vyko praėjime iš virtuvės į koridorių, o ji tuo metu buvo apsikabinusi vaiką. Jos vyras buvo supykęs, tačiau ji nematė, kad jis trenktų kumščiu į sieną. Ji turi klausos negalią, todėl jai neatrodė, kad viskas vyko labai triukšmingai.

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos specialiste. Ji surašė administracinį teisės protokolą, išanalizavusi surinktą medžiagą. Ji pati paskui pataisė, kad neįrodytas kaltinimas pagal ATPK 174 str., todėl pati pataisė, šį straipsnį išbraukdama. Ji prisimena situaciją, kai uošviai su buvusiu sugyventiniu iš J. A. norėjo paimti vaiką, iškilo konfliktas, ji buvo iškoliota necenzūriniais žodžiais, nes nenorėjo atiduoti vaiko. Savo išvadą ji tada surašė tarnybiniame pranešime. Ji iš visos medžiagos susidarė nuomonę, kad vaikas turėjo išsigąsti, pajusti stresą. Ji kalbėjosi telefonu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste V. K., kuri tiesiogiai bendravo su vaiku, tai jai buvo pasakyta, kad bendraujant su vaiku, vaikui ta buvusi situacija nepatiko, jis jautė stresą, įtampą.

Teismas buvo nutaręs pakviesti ir kaip liudytoją apklausti V. K., tačiau iš Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto (b.l. 46) matyti, kad V. K. serga, ir bus nedarbinga dar visą balandžio mėn., negalės dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismas būdamas šioje byloje aktyvus renkant duomenis, galinčius tapti įrodymais, vertinant, jog ATP protokolas su medžiaga teisme gauti 2014-02-06 (b.l. 1), baigė nagrinėti bylą (LR ATPK 282 str. 1 d.).

LR ATPK 181 ³ str. 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė, nes pagrindines vaiko teises ir laisves apibrėžia 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Nr. I-1234, aktuali redakcija nuo 2006-06-08. Šio įstatymo 8 straipsnyje „Vaiko teisė būti sveikam“ nurodyta, jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama:

1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;

2) vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra;

3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;

4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;

5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.);

6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2) nurodyta, jog G. K. savo veiksmais pažeidė LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str., nenurodant, kokį šio straipsnio punktą pažeidė, tačiau iš traukiamo atsakomybėn asmens G. K. pozicijos teisme, jo parodymų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo, nurodyto protokole, sudėties elementus jis visiškai suprato, tik nepripažino kaltės, todėl teismas siekdamas proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo, negrąžino bylos medžiagos papildyti ATP protokolą surašiusiai institucijai, o pasivadovavo LR ATPK 284 str. 2 d. nurodyta teise pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Taigi teismas patikslina ATP protokole nurodytą specialiąją teisės normą, kaltinime G. K. įrašydamas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pirmąjį punktą, atitinkantį įrodytą veiką.

Taip pat teismas šalina iš kaltinimo tokią veikos aprašymo dalį, kuri teismo įsitikinimu nesudaro LR ATPK 181³ str. 1 d. sudėties, tai yra, kad G. K. 2014 m. sausio 26 d., apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) įžeidė ir pažemino J. A.. Teismas netvirtina tokios kaltinimo dalies, kuri nesudaro nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl kaltinimo apimtis siaurinama.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio „Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos“ 2 dalyje nurodyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24.)

Nors G. K. savo kaltę neigia, tačiau teismas daro išvadą, kad G. K. pažeidė LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pirmąjį punktą, to paties įstatymo 43 straipsnio antrąją dalį, atitinkamai padarė LR ATPK 181³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teisme G. K. pripažino, jog atvykstant pas nukentėjusiąją J. A. su tikslu pasimatyti su anūku Titu, nebuvo vizitas iš anksto suderintas su vaiko motina, jog kartu su vaiko tėvu O. K. atvyks ir seneliai. Jis pripažino, kad kilus ginčui dėl vaiko lankymo, dėl pasiėmimo, kilo didelis triukšmas, jis išvadino J. A. „kale“, tik mano, jog vaikas to negirdėjo, taip pat susinervinęs trenkė kumščiu į sieną, taip pat žiemine kepure mojavo prieš J.veidą, galėjo ir suduoti per nosį. Taip pat patvirtino, kad situacija buvo konfliktiška, jis pyksta ant J., kad ši sūnui išvykus dirbti į Angliją, susirado kitą vyrą, palikusi jiems vaiką, išvažiavo į kitą miestą, o jie vaiką prižiūrėjo. Nukentėjusiojo mažamečio T. motina (įstatyminė atstovė) J. A. teisme patvirtino, kad per durų „akutę“ pamačiusi sūnaus tėvą, atidarė duris, tačiau netikėtai į butą įsiveržė T. seneliai ir ėmė jai priekaištauti pakeltu balsu. T. senelis G. K. ją išvadino garsiai ir visiems girdint necenzūriniais žodžiai, kale ir t.t., paskui sudavė su kepure jai per nosį, o paskui prieš ją sudavė kumščiu į sieną. Sūnus T. viską girdėjo, pasikeitė jo elgesys, jis bėgiojo nuo vienų prie kitų, vėl pas močiutę ant sofos. Paskui vaikas vakare buvo neramus, nekalbus, klausė, ar skauda nosį, naktį kūkčiojo, pasakė, kad buvo įvykęs „cirkas“, akivaizdžiai tai buvo ne vaiko žodžiai. Ir šiuo metu vaikas visiškai pasikeitęs, pasidarė labai jautrus, pradėjo pats save kaltinti, kad dėl jo tėveliai pykstasi. Liudytojas G. K. taip pat patvirtino, kad parvykus į namus, matė pavojingą situaciją, net buvo pasiruošęs su raktų ryšuliu gintis, jeigu iškiltų jam pavojus. Jurgita jam sakė, kad ją G. K. išvadino necenzūriniais žodžiais, sudavė su kepure per nosį, trenkė jai prieš veidą kumščiu į sieną. Jis pats matė G. K. pakeltą ranką, po ko jis sudavė su kepure Jurgitai per nosį, nors to jau nebematė. Vaikas buvo su visais kartu, todėl turėjo viską girdėti ir matyti. Butas vieno kambario, durys atidarytos. Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui vaikas kalbėjo, kad matė, kaip mamai senelis sudavė kepure per veidą, kad sudavė kumščiu į sieną. Liudytojas O. K. taip pat patvirtino, kad su J. nebuvo susitarta, jog atvyks su vaiku pasimatyti ir seneliai. Tarp jo tėvo ir J. kilo ginčas, tėvas G. K. trenkė kumščiu į sieną. Galvoja, kad vaikas turėjo situaciją matyti ir suprasti, nes konfliktas tęsėsi apie pusvalandį – 45 minutes. Buvusią konfliktinę situaciją taip pat paliudija ir liudytoja R. D. K., nors ji teigė, kad dėl sveikatos sutrikimo (turi klausos negalią) girdėjo tik bendrą triukšmo foną, G. K. smūgių su kepure per veidą J. ir kumščiu į sieną nematė. Kad vaikas galėjo esant tokioms aplinkybėms justi stresą, baimę, paliudijo ir specialistė R. G., kuri patvirtino savo išvadą, surašytą tarnybiniame pranešime. Ji iš visos medžiagos susidarė nuomonę, kad vaikas turėjo išsigąsti, pajusti stresą. Ji kalbėjosi telefonu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste V. K., kuri tiesiogiai bendravo su vaiku, tai jai buvo pasakyta, kad bendraujant su vaiku, vaikui ta buvusi situacija nepatiko, jis jautė stresą, įtampą, žinojo, kas atsitiko.

Iš vaiko elgesio įvykio metu ir po įvykio teismas daro išvadą, jog T. K. girdėjo ir matė konfliktą, to pasėkoje pasikeitė vaiko elgesys, jis tapo uždaresnis, jautresnis, labiau pažeidžiamas.

Teismas gretindamas pareigūnės R. G. surinktą rašytinę medžiagą (asmenų parodymus) su teisme jų duotais parodymais, esminių neatitikimų nenustatė, todėl ATP bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytinė medžiaga taip pat vertinama, kaip įrodymai byloje. Tai - 2014-02-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-6955944-14, J. A. pareiškimas, paaiškinimai, R. G. tarnybinis pranešimas.

Taigi buvusi situacija, kada mažamečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), seneliai G. K. ir R. D. K. be susitarimo su J. A. atvykę į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini), ėmė jai priekaištauti dėl to, kad neleidžia matytis tėvui su vaiku, o G. K. elgdamasis akivaizdžiai neadekvačiai esamai situacijai, vaiko akivaizdoje ir jam girdint, garsiai, bardamasis, jo motiną J. A. išvadino nepagarbiais išsireiškimais, paskui panaudojo net fizinį bei psichologinį smurtą prieš J. A., suduodamas su žiemine kepure jai per nosį ir suduodamas pykčio metu prieš ją kumščiu į sieną, ir visa ši konfliktinė situacija tęsėsi apie 30-45 min., teismo vertinama kaip pavojinga vaiko psichikai, normaliam vystymuisi, todėl toks elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 p., 43 str. 2 d. reikalavimų. G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 181³ str. 1 d.

Nors teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. K. atliko ir kitus veiksmus, nenurodytus ATP protokole, kurie galėjo vaikui sukelti psichologinę įtampą, tačiau teismas negali sunkinti, išplėsti pateikto ATP protokole kaltinimo, iš anksto apie tai neinformavęs G. K., teismui tektų dar kartą padaryti pertrauką byloje, todėl smūgio kepure sudavimas J. A. per nosį netrauktinas į kaltinimo sudėtį.

G. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas G. K. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, į jo asmenybę. Jis yra neteistas, administracine tvarka baustas. Teismas daro išvadą, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti G. K. paskiriant LR ATPK 181³ str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą įstatyme numatytam minimaliam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 50 Lt dydžio baudą.

Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.