- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- II-16-537/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00594-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Pareiškėjas
- V. M.
- Pažeidėjas
- V. M.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M.Deltuvienei, dalyvaujant pareiškėjai V. M., jos atstovui advokatui D. P., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovei A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundą dėl 2014-03-18 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TL-343
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-13 Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2013-12-10, apie 13.00 val., V. M., neturėdama nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminio globėjo t.y. VšĮ (duomenys neskelbtini) žodinio ar rašytinio sutikimo, nesuderinusi su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais, nepilnametei E. J. teikė socialines ir psichologines paslaugas. Protokole nurodyta, jog V. M. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė kito asmens ginčijamą teisę, nepadarydama žymios žalos nepilnametei E. J..
2014-03-18 Administracinė komisija prie Marijampolės savivaldybės tarybos išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė nutarimą Nr. TL-343, kuriuo pripažino V. M. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str., ir už tai paskyrė administracinę nuobaudą- įspėjimą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. M. skundu prašo panaikinti 2014-03-18 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimą. Nurodo, jog administracinės komisijos nutarimas yra visiškai nepagrįstas ir padarytas grubiai pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. V. M. nurodo, jog dirba (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, teikia krizinę psichologinę pagalbą asmenims nukentėjusiems nuo smurto. Nuo 2013-09-27 į organizaciją (duomenys neskelbtini) pagalbos kreipėsi nepilnametė E. J., kurią į šią organizaciją nukreipė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo to laiko su mergaite bendravo, esant reikalui teikė pagalbą. Apie tai informavo nepilnametės įstatyminio globėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorių. Mano, kad jokių savavališkų veiksmų nenaudojo ir mergaitės prieš institucijas nenuteikinėjo, nei prieš Vaikų apsaugos teisių skyriaus specialistes, nei prieš Vaikų globos namus, atvirkščiai, mergaitę įkalbinėjo, pokalbių metu aiškino, kad negalima bėgti iš globos namų, kad ten jos globėjai ir ji ten turi gyventi, jeigu kyla nesusipratimų globos namuose, kad kreiptųsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių. Tačiau mergaitė nenorėjo bendrauti su Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi. 2013-12-10 pačios E. J. paprašyta, lydėjo mergaitę į Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių bei į Marijampolės AVPK.
Pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad V. M. 2013-12-10, apie 13 val., būtų prisistačiusi save kaip įstatymine E. J. atstove ar būtų siekusi tapti įstatymine E. J. atstove. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad V. M. 2013-12-10 dieną. apie 13 valandą. būtų perėmusi nors kokias rūpintojo teises, trukdytų rūpintojams atlikti jo pareigas ar realizuoti jo teises E. J. atžvilgiu. LR Socialinių paslaugų įstatymų V. M. turėjo pilną teisę teikti socialines paslaugas E. J. ir tokių paslaugų teikimo teisėtumas yra numatytas ir įteisintas įstatymiškai. Pažymėjo, kad byloje yra nustatyta, kad V. M. yra teikusi E. J. socialines ir psichologines paslaugas ką patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 64P-7491144-14, kuris ir yra oficialus dokumentas fiksuojantis faktines įvykio aplinkybes. Taip pat byloje pažymėjo, jog nėra įrodymų, kad teikiant minėtas socialines ir psichologines paslaugas E. J. būtų buvę pažeistos E. J. rūpintojų teisės ir trukdyta jų realizavimui. Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas prašė skundą atmesti. Nurodė, jog, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo nustatytas faktas, kad 2013-12-10 E. J. į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir į Miesto policijos nuovadą buvo lydima (duomenys neskelbtini) darbuotojų- E. V. ir V. M.. Ši aplinkybė, kad nepilnametę visur lydėjo ir jai atstovavo (duomenys neskelbtini) atstovės, yra priešinga teisiniam reglamentavimui. Institucijai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateikti teisėtą (duomenys neskelbtini) atstovių nepilnamečio atstovavimo pagrindą pagrindžiantys dokumentai. Todėl faktas, kad (duomenys neskelbtini) atstovės perėmė rūpintojo teises, yra priešingas teisei. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra aiškiai apibrėžta, kas turi teisę užtikrinti vaikų teises, vadovaujantis 3.163 str. 4 d., jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Atitinkamai CK 3.247 str. 2 d. nurodyta, kad nepilnamečiui sulaukus keturiolikos metų, jo globa pasibaigia, jo globėjas tampa nepilnamečio rūpintoju be papildomo sprendimo. Nepilnametės E. J. globėjo pareigas buvo pavesti (duomenys neskelbtini) (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-04-08 sprendimas). Pažymėjo, kad faktą, jog mergaitė nuolat buvo atstovaujama ir įtakojama (duomenys neskelbtini)atstovių patvirtina byloje sutrinkta rašytinė medžiaga ir liudytojų N. P., G. P., O. Š. parodymai, kur nurodoma, kad į institucijas ji buvo lydima (duomenys neskelbtini) atstovių su jomis nuolat bendravo ir tarėsi telefonu. Nurodytų faktų bei aplinkybių visuma, leido administracinei komisijai prie Marijampolės savivaldybės tarybos daryti išvadą, kad V. M. vykdė tariamą teisę, kuri yra apibrėžta LR ATPK 188 str., kadangi pažeidžiant įstatymus, buvo perimtos rūpintojo teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., teisėti vaiko atstovai yra rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Konkrečioje situacijoje atsiradus/sužinojus apie bet kokios pagalbos būtinumą reikalinga vadovautis to paties įstatymo 43 str. 4 d., t.y., fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką kuriam būtina pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai, tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).
LR ATPK 188 str. numatyta, kad savavaldžiavimas tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
LR ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, jog savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pabrėžtina, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N-575-684-12). Pagal LR ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Pagal minėtą straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo savo interesais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas byloje Nr. N-575-741-12). Nustatyta, jog V. M. kurį laiką, komandinio darbo principu, veikdama kartu su VšĮ „(duomenys neskelbtini) darbuotojais bei Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, teikė reikiamą pagalbą nepilnametei E. J.. 2013-12-10 paprašyta nepilnametės, palydėjo ją į Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nepilnametės elgesio, jos gyvenamosios vietos. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Š. 2014-01-16 paaiškinimo seka, jog įstatyminis E. J. atstovas (rūpintojas) VšĮ „(duomenys neskelbtini) į Vaiko teisių apsaugos skyrių spręsti šios nepilnametės gyvenamosios vietos klausimą nebuvo kviestas, atvyko vėliau pasiimti nepilnametę iš Marijampolės AVPK patalpų. Teismas nenustatė, jog V. M. savavališkai teikė socialines psichologines paslaugas nepilnametei E. J., t.y. bandė įgyvendinti ar perimti nepilnametės įstatyminio atstovo (rūpintojo) teises, atstovauti šią nepilnametę ir jos interesus, minėtose institucijose. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, jog V. M. ne tik nesistengė pasisavinti rūpintojų teisių, bet Marijampolės AVPK pareigūnui pati nurodė, jog ji nėra lydėtos mergaitės nei globėja, nei rūpintoja.
LR Socialinių paslaugų įstatymas nustato, jog socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte (toliau Tarnyba) patvirtinta, jog „E. J. telefoninio pokalbio metu Tarnybos specialistei pranešė, kad patyrė globos namų darbuotojos smurtą ir kad ant jos kūno liko išorinių smurto žymių. E. J. teigė, kad nepasitiki Vaiko teisių apsaugos Marijampolės skyriumi, nes situacija globos namuose jiems yra žinoma ir po jų įsikišimo nesikeičia. Siekiant, kad būtų užfiksuoti fizinio smurto, kurį galimai panaudojo globos namų darbuotoja, požymiai ir kad vaikas būtų saugiai palydėtas į policiją, E. J. buvo pateikti nevyriausybinės organizacijos (duomenys neskelbtini), veikiančios toje savivaldybėje, socialinės darbuotojos kontaktiniai duomenys (prieš tai aptariant telefonu su socialine darbuotoja minėtos organizacijos veiklos sritį ir galimybes teikti mergaitei bendro pobūdžio pagalbą, esant jos sutikimui). Laikytina, jog V. M. jau kurį laiką teikė minėtai nepilnametei, jos pageidavimu, socialines bei psichologines paslaugas. Tačiau šios aplinkybės visiškai nesuponuoja situacijos, kad pareiškėja sau pasisavino mergaitės rūpintojo teises, taip pat, jog tai darė siekdama kokios nors asmeninės naudos ar siekdama pakenkti faktiniam mergaitės rūpintojui ir jo teisėtiems interesams ir tokiu būdu savavaldžiavo. Teismas konstatuoja, jog socialinių paslaugų suteikimas nepilnamečiui, veikiant išimtinai jo interesais ir jas teikiant neturint jokio asmeninio suinteresuotumo ir savanaudiškų tikslų, negali būti traktuojamas kaip savavaldžiavimas ATPK 188 str. prasme.
Teismas sprendžia, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti V. M. kaltę padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011).
Atsižvelgus išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena pagal LR ATPK 188 str., V. M. atžvilgiu nutraukiama, neesant administracinio pažeidimo sudėties. (LR ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. M. skundą patenkinti.
Panaikinti 2014-03-18 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimą V. M. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str. ir sprendimą skirti administracinė nuobaudą- įspėjimą ir V. M. atžvilgiu
Administracinės bylos teiseną pagal LR ATPK 188 str. nutraukti
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.