Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde paaiškina, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 22 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją; 2) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 12 mėn.; 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 12 mėn.

Nesutinka su Sprendimu, nes šis priimtas nesant teisinio pagrindo. Nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kartu pažymi, kad ši nuostata susijusi su tais atvejais, kai užsienietis nevykdo įpareigojimo išvykti ar sprendimo grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos atžvilgiu įpareigojimas išvykti ar sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę nebuvo priimti, tad pareiškėja niekaip negalėjo pažeisti išvykimo iš Lietuvos Respublikos terminų.

Akcentuoja, kad ginčijamame Sprendime nėra nurodoma nei vienos būtinos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja būtų pažeidusi išvykimo iš Lietuvos Respublikos terminą. Nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą iš esmės grindžia vien tuo, kad 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėją telefonu informavus apie jos pasikeitusią teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje po Migracijos departamento sprendimo įsigaliojimo ir inicijuojamą grąžinimo procedūrą, pareiškėja išreiškė nesutikimą savanoriškai grįžti į Rusijos Federaciją, kurio pagrindu Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėja laikytina nebendradarbiaujančia ir galinčia pasislėpti. Pareiškėja mano, kad toks vertinimas nėra niekaip susijęs su UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, yra neatitinkantis tikrovės ir melagingas.

Teigia, jog pareiškėja Migracijos departamentui 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip užsienietei, kuri negali būti grąžinta ar išsiųsta į kilmės valstybę, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Prašymą pareiškėja pateikė per MIGRIS sistemą, prašymui suteiktas numeris 2311-LLG-7758 (toliau – ir Prašymas), taip pat buvo suteiktas rezervacijos laikas 2023 m. gruodžio 20 d. 8 val. 55 min. Migracijos departamento padalinyje esančiame Vytenio g. 18, Vilniuje. Pareiškėja su Prašymu pateikė visus privalomus pateikti dokumentus bei pasirengė pateikti jų originalus rezervuoto vizito metu.

Mano, kad toks pareiškėjos elgesys akivaizdžiai paneigia Migracijos departamento poziciją, kad pareiškėja nebendradarbiauja su Migracijos departamentu ir yra pagrindas manyti, kad pareiškėja gali pasislėpti. Pareiškėja pateikė Prašymą prieš Migracijos departamento nurodomą 2023 m. gruodžio 4 d. telefono skambutį. Prašyme aiškiai nurodoma, kad pareiškėja neturi nei kilmės šalies išduotų asmens tapatybės, nei kelionės dokumento, todėl telefoninio pokalbio metu negalėjo net teoriškai būti kalbama apie savanorišką grįžimą į kilmės valstybę. Nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėja neturi asmens dokumentų, Migracijos departamentui buvo žinoma jau Sprendime minimos prieglobsčio procedūros metu, kurią vykdė pats Migracijos departamentas. Vienintelio telefoninio pokalbio metu pareiškėjai buvo pasakyta, kad ji gali neiti į priėmimą 2023 m. gruodžio 20 d. rezervuotu laiku, nes jos Prašymas vis tiek bus atmestas.

Pabrėžia, kad pareiškėjos bendradarbiavimą ir neketinimą slėptis patvirtina tai, kad 2023 m. gruodžio 20 d. 8 val. 55 min., t. y., jai rezervuotu laiku, pareiškėja nuvyko į Migracijos departamento padalinį esantį Vytenio g. 18, Vilniuje, siekdama pateikti sutikrinimui pateiktų dokumentų originalus ir sumokėti mokestį už Prašymo nagrinėjimą ir buvo priimta 48 langelyje aptarnaujančio specialisto A. M. Priimantis specialistas paprašė pateikti kelionės dokumentą, Specialistui buvo paaiškinta, kad pareiškėja neturi kelionės dokumento, o priežastys, dėl kurių jo neturi, yra išdėstytos pateiktame Prašyme, kaip to ir reikalaujama. Priimantis specialistas nesutikrino pateiktų dokumentų su originalais, o paprašė palaukti ir pasišalino nuo langelio, grįžo po 40-45 minučių ir pasakė pareiškėjai, kad jos dokumentas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu yra panaikintas ir ji Lietuvos Respublikoje yra nelegaliai. Nurodo, kad priimančiajam specialistui buvo paaiškinta, kad pateikiant Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nėra reikalavimo užsieniečiui teisėtai būti Lietuvoje. Priimantis specialistas vėl išėjo, o grįžęs pasakė, kad Prašymas yra nepriimamas. Paprašius pateikti tai patvirtinantį dokumentą, priimantis specialistas bandė jį suformuoti sistemoje, vėl pasišalino, o grįžęs atspausdino lapą ir jame, nesant dokumentų nepriėmimo pagrindo, neatžymėjo priežasties, o ranka įrašė: „Asmuo nepriimamas pasirinktu pagrindu, nes neturi legalumą Lietuvoje patvirtinančio dokumento“.

Akcentuoja, kad nurodytos apsilankymo Migracijos departamente aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ne pareiškėja nebendradarbiauja ir gali pasislėpti, o tai, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, neatlieka įstatymų nustatytų pareigų, neteisėtai riboja pareiškėjos teises bei neteisėtais veiksmais trukdo pareiškėjai įgyvendinti teisėtus interesus.

Tvirtina, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nevertino absoliučiai visų Įstatymo 128 straipsnyje nurodytų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Priimant ginčijamą Sprendimą neatsižvelgta, kad pareiškėja gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 1998 metų, ką patvirtina pareiškėjos pridėti Lietuvos Respublikos piliečių pareiškimai. Per ilgą 25 metų laikotarpį visi pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra tik Lietuvos Respublikoje.

Pažymi ir tai, kad priimant Sprendimą neatsižvelgta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje visą laiką gyveno su sutuoktiniu, kuris 2023 m. balandžio 25 d. mirė ir yra palaidotas Lietuvos Respublikoje, Vilniaus miesto Liepynės kapinėse. Vyras buvo artimiausias pareiškėjos žmogus ir ji yra vienintelė palaidotojo artimoji Lietuvos Respublikoje.

Teigia, jog priimant ginčijamą Sprendimą neatsižvelgta, kad per 25 gyvenimo Lietuvoje metus pareiškėja bendravo ir visomis paslaugomis naudojosi tik Lietuvos Respublikoje, tik čia turi socialinius ir ekonominius ryšius, o grąžinta į kilmės šalį neturėtų su kuo bendrauti, į ką kreiptis pagalbos ir nesugebėtų adaptuotis. Taip pat, kad pareiškėja turi darbą Lietuvos Respublikoje ir moka mokesčius. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko viena, nebeturi artimųjų ir bendrauja tik su asmenimis, su kuriais sukūrė artimus ryšius per 25 metus Lietuvos Respublikoje.

Taip pat nurodo, jog neatsižvelgta, kad jos neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką prieš 25 metus nelaikytinas pavojingu pažeidimu, dėl kurio būtų proporcinga nutraukti visus pareiškėjos per 25 metus susiformavusius socialinius ryšius ir priversti ją kardinaliai keisti gyvenimo aplinką, taip sukeliant pareiškėjai didelį neigiamą poveikį, o taip pat ir didelį neigiamą poveikį psichinei sveikatai.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja neturi kelionės dokumento, kuris išsiuntimo procedūrą daro negalimą ir yra jos sustabdymo pagrindas.

Tvirtina, kad Migracijos departamento teiginys, kad nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, neatitinka tikrovės. Pareiškėja Migracijos departamentui 2023 lapkričio 27 d. per MIGRIS sistemą pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip užsienietei, kuri negali būti grąžinta ar išsiųsta į kilmės valstybę. Teigia, kad Prašyme išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja negali būti grąžinta į Rusijos Federaciją, nes joje bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ir žeminamas jos orumas ir ji bus baudžiama už savo įsitikimus, negalės laisvai reikšti savo pažiūrų, o jei reikš, jai grės ilgi metai įkalinimo ir galimai net mirtis. Akcentuoja, kad smerkia visus Rusijos karo veiksmus prieš Ukrainą, baisisi tuo, kad Rusijos armija vykdo karo nusikaltimus, žudo taikius gyventojus, ir teigia, kad Rusijoje išsakius tokius savo įsitikinimus gresia įkalinimas iki 15 metų. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai būtų nepriimtina mokėti mokesčius valstybei agresorei, kuri jos mokesčius panaudotų nekaltų civilių žudymui. Kadangi visi šie duomenys buvo pateikti Migracijos departamentui, tai patvirtina, kad Migracijos departamentas žinojo apie draudimą išsiųsti pareiškėją iš šalies ir jų neįvertino, tiek ir pačių aplinkybių, draudžiančių išsiųsti pareiškėją, buvimą. Nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 20 d. neteisėtai, neturint įstatyminio pagrindo, nutraukė pareiškėjos Prašymo nagrinėjimą.

Teigia, kad kiti Sprendimo rezoliucinės dalies punktai dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 12 mėn. bei perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjai taikytino draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 12 mėn., yra paremti vien pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindu ir nėra ginčytini atskirais argumentais. Ginčijamo Sprendimo daliai išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos esant naikintinai, šie punktai netenka savo teisinio pagrindo, todėl taip pat yra naikintini.