Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį - 90 MGL (3389,4 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 MGL (2259,6 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 bei 5 dalimis, konfiskuota automobilio „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 1350 Eur valstybės naudai, baudą sumokėjęs 2020-04-27,

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. - 51 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 64-1 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 34 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta galutinė bausmė - 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,843 g kanapių (antžeminės dalys), kuriose 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,5 %, kurias laikė su savimi iki 2021 m. balandžio 06 d., apie 12 val. 50 min., kol adresu (duomenys neskelbtini), paviršutinės asmens apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir iš jo paėmė 2 popierinius lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 0,843 g, ( ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose – 16,5 %).

Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nuo 2021 m. balandžio 4 d., būdamas namuose, gėrė alkoholį tris dienas. Gėrė degtinę. 2021 m. balandžio 6 d. buvo namuose kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis gyvena kartu su mama. Jam geriant alkoholį, apie 7.00 val. ryto, mama tuo metu miegojo. Kas vyko toliau, jis nelabai prisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, tik kad tarp jo su mama kilo konfliktas, dėl ko ir kokiomis aplinkybėmis, neprisimena. Ar grasino savo mamai, taip pat neprisimena. Tačiau prisimena, kaip būdamas koridoriuje, kumščiu trenkė į sieną. Sienoje liko skylė. Sieną jis sutvarkys. Kai su kumščiu trenkė į sieną, nemano, kad galėjo pasakyti tokius žodžius, kaip „šitas smūgis turėjo būti skirtas tau“. Taip pat prisimena, kad buvo paėmęs mamos telefoną ir, mesdamas į grindis, jį sudaužė. Tada pasiėmė savo telefoną ir taip pat metė į grindis. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tuomet mama pasiėmė šunį ir išėjo iš buto. Jis liko namuose. Po maždaug 10 minučių mama grįžo namo kartu su policija ir greitosios pagalbos medikais. Jie jį išvežė į areštinę. Kuomet jį ir jo daiktus apžiūrinėjo policijos pareigūnas, striukės rankovės kišenėje rado jam priklausančias narkotines medžiagas. Jos buvo suvyniotos į popierių. Šios narkotinės medžiagos yra „žolė“, jas įsigijo savo naudojimui prieš maždaug savaitę laiko, tikslo jų platinti neturėjo. Tikslios datos, kada jas įsigijo, neprisimena. Jis nuvyko į stoties rajoną, esantį Vilniuje, paklausinėti praeivių žmonių, ar jie neturi parduoti narkotinių medžiagų. Klausdavo ten esančių prostitučių arba kitų praeivių, kurie būdavo tokie „neaiškūs“ ir keldavo įtarimą, kad jie gali turėti narkotinių medžiagų. Būdamas netoli restorano „(duomenys neskelbtini)“, gatvės pavadinimo nežino, priėjo prie nepažįstamo vaikinuko, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, apsirengęs tamsią striukę. Jo paklausė, ar žino, kur įsigyti žolės. Jis atsakė, kad jis turi ir gali parduoti. Jis jam toje pačioje vietoje už 10 eurų pardavė, kiek turėjo. Buvo vienas mažas rutuliukas „žolės“, tačiau koks tiksliai kiekis, negali pasakyti. Po to karto to vaikino nebematė. Grįžęs namo, tą „žolės“ rutuliuką padalino į kelias dalis. Prieš miegą parūkydavo tos žolės, todėl buvo likę du gabalėliai, kuriuos atskirai įvyniojo į popierių (b. l. 88). Papildomai apklaustas parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pilnai pripažįsta. Nori paminėti, kad laikosi pirminėje apklausoje duotų parodymų ir jų nekeis. Pabaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu sutinka, su viešųjų darbų bausme taip pat sutinka. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi (b. l. 101).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-04-06, dirbant savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), apie 12:45 val., buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus asmuo - J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam apie 12:50 val. atliko paviršutinę apžiūrą pristatytų asmenų patalpoje ,,C.72“. Tikrindamas asmenį, kairėje rankovėje esančioje kišenėje rado sulankstytą popierių, kurio viduje buvo žalios spalvos, augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga. Taip pat pas asmenį rado piniginę, kurioje buvo sulankstytas popierius su viduje žalios spalvos, augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga. Kai paklausė J. V., kokia tai medžiaga, jis atsakė, kad tai ,,žolė“. J. V. pripažino, kad pas jį rasta žalios spalvos medžiaga yra jo, paaiškino, kad turi savam naudojimui (b. l. 36-37).

Be J. V. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 3-6), įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, nuotraukomis (b. l. 7, 9-10), 2021 m. balandžio 6 d. Dalios Valentienės skundo duomenimis (b. l. 14), jos apklausos protokolo duomenimis (b. l. 17-18), papildomos apklausos duomenimis (b. l. 21), 2021 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis (b. l. 30), 2021 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 33), 2021 m. balandžio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados duomenimis (b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis J. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo ir laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jis kartais vartoja narkotines medžiagas – kanapes. Tą aplinkybę, kad J. V. neteisėtai disponuotos medžiagos yra narkotinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada (b. l. 51-52). Tai, kad asmuo pats vartoja narkotines medžiagas patvirtina jo paties paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados duomenys (b. l. 122).

Taigi įrodyta, kad J. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo, laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, J. V. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio šių medžiagų kiekio (disponavo 0,843 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių)). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, J. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat siūloma bausmės rūšis ir jos dydis jam suprantami (b. l. 129-130).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. V. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui. J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. V. anksčiau teistas (b. l. 114-116), administracine tvarka baustas (b. l. 117-119), nedirba (b. l. 113), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 112). Iš bylos duomenų matyti, kad J. V. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 58). 2021 m. birželio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2021 nurodoma, kad J. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 64).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, taip pat atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui.

Teismo manymu, ši bausmės rūšis ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

J. V. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 6 d. 12.10 val. iki 2021 m. balandžio 7 d. 12.51 val. (b. l. 70, 93). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti po objektų tyrimo likusius daiktus – narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys, 0,700 g) saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius) (b. l. 53) ir voką su tyrimo objektais, saugomą Vilniaus aps. VPK (2021 m. balandžio 29 d. kvito Nr. 1PK 004037 (b. l. 55).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktinis diskas, esantis byloje, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. V. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 6 d. 12.10 val. iki 2021 m. balandžio 7 d. 12.51 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms viešųjų darbų valandoms).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinius įrodymus – kanapes (antžeminės dalys, 0,700 g) saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius) ir voką su tyrimo objektais, saugomą Vilniaus aps. VPK (2021 m. balandžio 29 d. kvito Nr. 1PK 004037, sunaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktinį diską, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.