- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-497-524/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- R. M., Pagėgių
- Ieškovas
- Jolantos Kazlauskienės, Jolantos
- Trečiasis asmuo
- G. U., R. U., Šilutės rajono
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas E. Mockaitis Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 34.4.8;
NUTARTIS
2010 m. rugpjūčio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Eugenija Morkūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant atsakovei R. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jolantos Kazlauskienės ieškinį atsakovams R. M., Pagėgių savivaldybės administracijos Vilkyškių seniūnijai, tretieji asmenys G. U., R. U., R. U., Šilutės rajono notarės S. D. notaro biuras, Pagėgių savivaldybės notaro biuras, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, testamento panaikinimo ir paveldėjimų teisės liudijimų panaikinimo bei ieškovės Jolantos Kazlauskienės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po O. U. mirties, priimti, pripažinti negaliojančiu testamentą, O. U. išduotą atsakovei R. M., panaikinti R. M. išduotus: 2002-12-30 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą Šilutės rajono notarės S. D. notarų biuro, ir 2006-12-08 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą Pagėgių savivaldybės notarų biuro notaro A. G., priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2002-09-12 mirė jos močiutė O. U., su kuria paskutinį kartą matėsi 2002 m. kovo mėn., kai buvo atvykusi aplankyti brolio. 2006 m. gruodžio mėn. nuvykusi pas močiutę, iš kaimynės sužinojo, kad močiutė mirusi. 2007 m. vasario mėn. kreipėsi į notarę, iš kurios 2007-02-14 pranešimo sužinojo, kad močiutės palikimas priimtas pagal testamentą. Palikimą priėmė atsakovė, ji yra ne giminaitė, kaimynė, kuri paveldėjo pagal 2002-12-30 notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą 2,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pagal 2006-12-08 notaro išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo ten pat esančius ½ dalį namo, daržinę, tvartą bei piniginį indėlį ir atkurtas santaupas. Ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą, todėl turėjo būti informuota apie paveldėjimo bylos užvedimą, bet jos niekas apie tai neinformavo. Močiutė buvo aštuoniasdešimties metų ir sirgo širdies raumens ir vainikinių kraujagyslių skleroze, todėl, ieškovės manymu, ji negalėjo suvokti savo veiksmų, jų valdyti ir kontroliuoti, be to, testamentas buvo surašytas likus penkiems mėnesiams iki jos mirties. Dėl šios priežasties atsakovės vardu parašytas testamentas yra negaliojantis, o paveldėjimo teisės liudijimai naikintini.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-10-22 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 13,50 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 174,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad testamento surašymo metu testatorė jokių psichinės sveikatos sutrikimų neturėjo, nes jei gydytojas būtų pastebėjęs pakitusią pacientės psichinę būseną, jis būtų šiuos pakitimus aprašęs ambulatorinio ligonio lape ar pasiuntęs pacientę pas atitinkamos srities specialistą – psichiatrą. O. U. esant gyvai gydytojo konstatuota diagnozė pasitvirtino ir po mirties. Teismas konstatavo, kad tiek 2009 m. vasario 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-56, tiek liudytojų parodymai yra leistini ir reikšmingi bylai įrodymai, kurie patvirtina aplinkybę, kad 2002 m. balandžio 23 d. testamentą, registracijos Nr. 26, O. U. surašė atsakovės R. M. naudai suprasdama savo veiksmų reikšmę ir juos valdydama, todėl nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės: testatorės amžius, liga, laikotarpis nuo testamento surašymo iki jos mirties, savaime nėra laikytinos aplinkybėmis, preziumuojančiomis O. U. psichinės sveikatos sutrikimą. Sudarytas sandoris testatorei buvo naudingas, logiškas, protingas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad priėmus palikimą pagal testamentą ir nesant asmenų, kurie turi teisę į privalomąją palikimo dalį, notaras neprivalo informuoti kitų įpėdinių pagal įstatymą apie palikimo atsiradimą. Teismui konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti O. U. sudaryto testamento atsakovės R. M. naudai negaliojančiu, netenkino ir ieškovės prašymų panaikinti R. M. išduotus: 2002-12-30 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą Šilutės rajono notarės S. D. notarų biuro, registro Nr. 2SD-7505 ir 2006-12-08 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą Pagėgių savivaldybės notaro biuro notaro A. G., registro Nr. 6888.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-10-22 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės aktu nesutinka, nes šiame akte nebuvo atsakyta į ekspertui užduotus klausimus. Apeliantės nuomone, aplinkybės, kad O. U. pateiktoje medicininėje kortelėje nėra įrašų apie jos psichinę sveikatą, nereiškia, kad ji galėjo suprasti savo veiksmus testamento pasirašymo metu. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas pakartotinės ir papildomos ekspertizės, neatskleidė bylos esmės ir remiantis byloje surinktais duomenimis bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teismas neįvertino prieštaringų liudytojų parodymų.
Atsiliepimas
Atsakovas Pagėgių savivaldybės administracijos Vilyčių seniūnija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė nesirūpino savo močiute, nepalaikė glaudžių giminystės ryšių, todėl terminas palikimui priimti pagrįstai neatnaujintas. Testamento surašymo metu testatorė suvokė savo veiksmus, o jai diagnozuota liga neturėjo įtakos jos psichinei sveikatai.
Per teismo nustatytą terminą daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Paveldėjimo teisiniuose santykiuose galioja bendrasis civilinės apyvartos dalyvių autonomijos principas – asmuo gali laisvai nuspręsti, kam po mirties atiteks palikimą sudarantis jo turtas, šią jo laisvę varžo tik imperatyviosios įstatymo normos (CK 1.137 straipsnis). Fizinis asmuo gali išreikšti valią dėl paveldėjimo, sudarydamas testamentą, ir savo nuožiūra tvarkyti paveldėjimo santykius: palikti turtą savo nuožiūra pasirinktiems įpėdiniams, suteikti teisę paveldėti arba ją atimti (CK 5.19 straipsnis). Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Tai vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų pareiškiama testatoriaus valia ir jai yra būtini visi sandorio elemetai: subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys ir forma. Šie sandorio elementai turi atitikti įstatymo reikalavimus ir jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. CK 5.16 str. 1d. 1p. numatyta, kad testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja. Viena iš sandorio galiojimo sąlygų yra jį sudarančių asmenų veiksnumas ir tai reiškia, kad testamentą sudaręs asmuo turi būti veiksnus, jo valia turi būti išreikšta laisvai. Vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 185 str., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog testatorė O. U., sudarydama ginčo testamentą (t.1, b.l.112), jo sudarymo metu buvo veiksni ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Eksperto išvada paneigia apeliantės teiginį, kad testatorė buvo neveiksni, nes ekspertizės akte (t.1, b.l.110) nustatyta, kad nėra duomenų, jog O. U. dėl kokio nors psichinės veiklos sutrikimo 2002-04-23 būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo faktas, kad mirusio asmens psichinei būklei nustatyti reikalingos specialios medicinos mokslo žinios. Šiomis žiniomis ir buvo pagrįstas ekspertų ekspertizės aktas, kurio apeliantė liudytojų parodymais nenuginčijo. CPK 176-185 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Teismai, vertindami byloje pateiktus įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir tarpusavio sąsajumą, turi vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis taisyklėmis. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis), o vėliau papildomą ir pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.). Tačiau pakartotinės ir papildomos ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad tokios ekspertizės atlikimas yra tikslingas, be to, CPK 219 str. nustato, kad papildoma ekspertizė skiriama tik tada, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir neišsami , o pakartotinė ekspertizė skiriama, kai yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti papildomą ir pakartotinę ekspertizes, nes nenurodė motyvuotų pagrindų jų skyrimui. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad ekspertizės akte buvo tiriama kita testatorės diagnozė, negu nurodyta jos mirties liudijime. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies nustatyta, kad jame užfiksuoti mirusiosios gydymosi dokumentuose buvę įrašai dėl jos diagnozuotų ligų ir jie buvo tirti eksperto. Apeliantė nepateikė įrodymų dėl papildomų testatorės gydymosi dokumentų, nenurodė jų buvimo vietos, todėl teismas skirti papildomą ekspertizę neturėjo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje buvo atliekama pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir jos metu buvo tiriami mirusiosios medicininiuose dokumentuose esantys įrašai testamento sudarymo momentu, todėl nepagrįstas apeliantės motyvas, jog mirties liudijime nurodyta diagnozė galėjo turėti įtakos testatorės veiksnumui sudarant testamentą. Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojos A. D. parodymai neprieštarauja eksperto išvadai, nes iš jos parodymų nustatyta, kad testatorė visą laiką buvo sąmoninga, o tik paskutines dvi savaites prieš mirtį nebuvo sąmoninga ( t.1, b.l.187), nes šioje byloje pagal CPK 178 str. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovė privalėjo įrodyti, jog testatorė testamento sudarymo metu -2002-04-23 - buvo neveiksni. Papildomos ekspertizės skyrimui apeliantė nenurodė CPK 219 str. nustatytų pagrindų. Dėl to teisėjų kolegija mano, kad teismas, vertindamas atsakovo pateiktą eksperto išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Kitų sandorio negaliojimo pagrindų, nurodytų CK 5.16 str., kuriais būtų galima pripažinti testamentą negaliojančiu, apeliantė nenurodė. Apeliantės motyvas dėl liudytojo V. T. nedalyvavimo testamento sudaryme nėra pagrindas naikinti testamentą. CK 5.28 str. įtvirtinti reikalavimai oficialaus testamento sudarymui ir patvirtinimui. Šiuo atveju ginčo testamentas buvo patvirtintas testatorės gyvenamosios vietos seniūno ir CK 5.28 str. 6 d. nenustatyta, kad šiuo atveju jis tvirtinamas liudytojų akivaizdoje, todėl šis motyvas yra teisiškai nereikšmingas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė paaiškino, kad nurodydama šį asmenį ji suklydo.
Paminėtais argumentais darytina išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.