Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje M. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d. ir 2 d. (dėl sukčiavimo) bei pagal LR BK 202 str. 1 d. (dėl neteisėto vertimosi komercine veikla), perduota Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismui 2013-05-14 perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 202 str. 1 d.

M. L. pagal LR BK 182 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku 2011 m. sausio mėnesį R. K. išnuomojo metams laiko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausantį pažįstamam D. K., už nuomą mokant po 300 Lt per mėnesį, prieš tai įtikinęs R. K. pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jog R. K. įsipareigoja jam sumokėti 5400 Lt neva kaip garantą už nuomą. R. K. sužinojus, kad jis nuomojasi svetimą, areštuotą butą, ir šiam išsikrausčius ankščiau sutarto buto nuomos pabaigos laiko, M. L. kreipėsi į Kauno m. 28-ąjį notaro biurą dėl 2700 Lt išieškojimo iš R. K. pagal 2011 m. gegužės 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį M. L. naudai, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę išieškoti iš R. K. 2700 Lt.

Be to, M. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaulę įgyti svetimą turtą, 2011-05-11 prie prekybos centro „Molas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perduodamas I. Z. Ž. kaip paskolą 2800 Lt, apgaulės būdu įtikindamas I. Z. Ž., jos vyrą V. Ž. ir jų sūnų V. Ž., kad kitaip paskolos suteikti negalėtų, jiems pateikė pasirašyti po šešis 2011-05-11 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais Ž. įsipareigojo 2011-06-12 be sąlygų sumokėti M. L. po 60000 Lt, po ko jis vengė susitikimo su Ž., vis atidėliodamas susitikimo laiką, o vėliau dėl neva jam negrąžintos skolos – 60000 litų, kreipėsi į Kauno 5-ąjį notarų biurą, pateikdamas I. Z. Ž. pasirašytą vekselį, ko pasėkoje 2011-06-13 buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos – 60000 Lt iš I. Z. Ž. išieškojimo, po to jis kreipėsi į Kauno 18-ąjį notarų biurą, pateikdamas V. Ž. pasirašytą vekselį, ko pasėkoje 2011-07-07 buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos – 60000 litų iš V. Ž. išieškojimo, po ko šiuos vykdomuosius dokumentus pateikė Mažeikių miesto antstolės E. M. kontorai, dėl ko buvo pradėti išieškojimai iš Ž. gaunamų pajamų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę išieškoti iš I. Z. Ž. ir V. Ž. po 60000 Lt.

Be to, M. L. pagal LR BK 202 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laikotarpiu 2010-2012 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (Žin., 2005, Nr. 46-1537; Žin., 2007, 81-3356) nustatyta tvarka neįregistravęs individualios kredito teikimo arba piniginio tarpininkavimo veiklos ir jai neįgijęs leidimo, versliškai stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu, turėdamas tikslą skolinti pinigus ir taip gauti pajamas, fiziniams asmenims skolindavo įvairias pinigų sumas už procentus, iš ko gaudavo atlygį už skolintas lėšas.

Kauno apylinkės teismas 2013-11-29 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje M. L. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d., 2 d., 202 str. 1 d. dėl sukčiavimo ir neteisėto vertimosi komercine veikla, perdavė Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatydamas tam vieno mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas pažymėjo, jog prokuroras, pareikšdamas kaltinimą pagal LR BK 202 str. 1 d., nenurodė, kuo kaltinamojo veikoje pasireiškė straipsnio dispozicijoje išvardinti veikos požymiai – versliškumas ir stambus mastas. M. L. teigė, kad pinigus skolino tik artimiems draugams ir pažįstamiems ir iš to jokio pelno neturėjo. Prokuroras kaltinamajame akte nenurodė, kokie sandoriai ir dėl kokių sumų sudaro nusikalstamos veikos sudėtį, kokio dydžio atlygį gavo M. L., todėl teismas sprendė, jog prokuroras M. L. surašė LR BPK 219 str. 3 p. ir 5 p. iš esmės neatitinkantį kaltinamąjį aktą, tuo pažeidė kaltinamojo (įtariamojo) teisę žinoti, kuo yra įtariamas ir duoti parodymus (LR BPK 21 str. 4 d.), žinoti, kuo yra kaltinamas (LR BPK 22 str. 3 d.), teisę pasirengti gynybai (LR BPK 44 str. 7 d.), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma paminėto asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Teismo vertinimu, prokuroras, pareikšdamas kaltinimą pagal LR BK 182 str. 1 d., nenurodė, kuo M. L. veiksmuose pasireiškė apgaulė, iš kaltinamojo akto neaišku, kodėl M. L. kreipimasis į notarą dėl 2700 Lt išieškojimo yra laikomas turtinės teisės įgijimu apgaule. Teismas pažymėjo, jog apsimestinių sandorių pasekmės yra numatytos įstatyme, o ginčai dėl sumų, kurias turi mokėti ar gauti civilinių santykių dalyviai, sprendžiami civiline tvarka.

Dėl M. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. pareikšto kaltinimo teismas pažymėjo, jog nei nukentėjusieji, nei kaltinamasis neneigė, kad vekseliai buvo surašyti, siekiant užtikrinti kaltinamojo nukentėjusiems suteiktos paskolos grąžinimą. Ginčas kilo tik dėl sumos, kuri buvo paskolinta ir kokia turi būti grąžinta. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčai dėl sumų, kurias turi mokėti ar gauti civilinių santykių dalyviai, sprendžiami civiline tvarka.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė skundžia Kauno apylinkės teismo 2013-11-29 nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Skunde nurodoma, jog kaltinamasis aktas atitinka visus LR BPK 219 str. reikalavimus, t. y. formuluojant kaltinimus dėl sukčiavimo, nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai, nurodyta, kad turtinės teisės buvo užvaldytos apgaule, kuri pasireiškė nukentėjusiųjų įtikinimu pasirašyti kaip tariamą garantą vekselius sumoms, kurios yra ženkliai didesnės nei reali skola. Formuluojant kaltinimą dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis, būdas, kuo pasireiškė vykdomos veiklos neteisėtumas, t. y. koks teisės aktų reikalavimas buvo pažeistas, nurodyta, kad veikla buvo vykdoma versliškai ir stambiu mastu. Prokurorė sutinka, kad stambaus masto požymis, neapibrėžus jo konkrečia pinigine išraiška, šiuo atveju yra perteklinis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto nusikaltimo sudėtyje numatyti versliškumo ir stambaus masto požymiai yra alternatyvūs, mano, jog stambaus masto požymis galėjo iš kaltinimo būti eliminuotas paties teismo iniciatyva, paliekant tik versliškumo požymį. Skunde pažymima, jog LR BK 202 str. numatyta nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio – šioje byloje inkriminuojamas dvejų metų laikotarpis, kurio metu kaltinamasis galimai vertėsi neteisėta veikla (kad tai yra paskolų teikimo veikla, kaltinime yra nurodyta), todėl, anot prokurorės, teismo reikalavimas aprašyti kaltinime kiekvieną kaltinamojo veiksmą dviejų metų intervale yra perteklinis. Prokurorės nuomone, kaltinamojo veikos versliškumas yra išimtinai įrodinėjimo dalykas, įgyvendinamas teisminio nagrinėjimo metu (byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinime nurodyta veikla kaltinamasis užsiėmė sistemingai ir kad tai buvo jo pajamų šaltinis). Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog nutartyje nurodyti kaltinamojo akto pažeidimai netrukdė teismui perduoti bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį ir ją iš esmės išnagrinėti, kadangi skundžiama nutartis iš esmės priimta tuomet, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinio sprendimo byloje. Teisminio nagrinėjimo metu pats kaltinamasis taip pat nenurodė, kad kaltinimas jam yra neaiškus, priešingai, davė išsamius parodymus apie kiekvieną iš jam inkriminuojamų nusikalstamos veikos epizodų atskirai, kas leidžia manyti, kad kaltinimą jis suprato ir jo teisės į gynybą suvaržytos nebuvo.

Skunde nurodoma, jog 2013-11-15 LR Konstitucinis teismas priėmėm nutarimą (byla Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013), kuris įpareigoja formuoti visiškai naują teisminę praktiką kaltinimo keitimo bylos nagrinėjimo teisme metu klausimu, įpareigoja teismą būti aktyviu baudžiamajame procese ir įgalina koreguoti kaltinimą, jeigu teismas mano tai esant būtinu, o teisminio nagrinėjimo dalyviai to neprašo.

Skunde akcentuojama, jog teismas grąžino bylą prokurorui baigiamojoje proceso stadijoje, kuomet tokia galimybė LR BPK jau nėra numatyta, tuo grubiai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą. Be to, teismas nurodė aiškiai netinkamą juridinį bylos grąžinimo pagrindą – byla grąžinta vadovaujantis straipsniu, reglamentuojančiu bylos parengimo nagrinėti teisme priimamas nutartis. Prokurorė atkreipia dėmesį, jog teismas nutartyje grąžinti bylą prokurorui ne tik nurodė, kokie, teismo manymu, yra kaltinamojo akto neatitikimai įstatymo reikalavimams, tačiau kartu detaliai įvertino situaciją, konstatuodamas, jog kaltinamojo veiksmuose nėra apgaulės, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str., sudėties. Prokurorės įsitikinimu, tokiu būdu teismas nurodė, koks procesinis sprendimas ateityje byloje turėtų būti priimtas, tačiau nuosprendžio nepriėmė, o bylą grąžino į ikiteisminio tyrimo stadiją, tuo grubiai pažeisdamas baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės principus, t. y. objektyvumo, nešališkumo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros skundas tenkinamas.

LR BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Pagal LR BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal LR BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

LR BK 202 str. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Pagal LR BK 202 str. 1 d. atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Šioje byloje apylinkės teismas baudžiamąją bylą, kurioje M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 202 str. 1 d., perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti dėl to, kad prokuroras M. L. surašė LR BPK 219 str. 3 p. ir 5 p. iš esmės neatitinkantį kaltinamąjį aktą, t. y. nenurodė, kuo kaltinamojo veikoje pasireiškė LR BK 202 str. 1 d. dispozicijoje išvardinti veikos požymiai – versliškumas ir stambus mastas, taip pat kuo M. L. veiksmuose pasireiškė apgaulė, kaltinant jį pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 2 d., ir tuo pažeidė įstatyme numatytas kaltinamojo teises.

Kaltinamojo akto turinys reglamentuojamas LR BPK 219 str. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka minėto punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti LR BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. LR BPK 219 str. 5 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamojo akto turinys laikomas iš esmės neatitinkančiu įstatymo reikalavimų tuomet, jei jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti LR BPK 219 str., ir dėl to yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, byla gali būti perduodama prokurorui tik tuomet, kai kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK reikalavimų, kai kaltinamajame akte nenurodyti LR BPK 219 str. numatyti pagrindiniai duomenys.

Įvertinęs M. L. surašyto kaltinamojo akto turinį, aukštesnysis teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, joje nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, jog nėra pagrindo vertinti, kad M. L. surašytas kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. 3 p. ir 5 p. reikalavimų. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, jame yra nurodytos visos svarbios M. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamų veikų sudėties požymiai, kurie grindžiami ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Iš M. L. suformuoto kaltinimo dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla pagal LR BK 202 str. 1 d. matyti, jog kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis, būdas, kuo pasireiškė vykdomos veiklos neteisėtumas, taip pat nurodytas kaltinamojo pažeistas teisės aktas, aplinkybė, jog veikla buvo vykdoma versliškai ir stambiu mastu. Nors kaltinamajame akte nurodytas stambaus masto požymis neapibrėžtas konkrečia pinigine išraiška ir, tikėtina, kaip ir pačiame prokurorės skunde nurodoma, yra perteklinis, tačiau vien tai nesudaro pagrindo bylą grąžinti prokurorui, kadangi minėtą stambaus masto požymį, kaip alternatyvų, išnagrinėjęs bylą ir jo nenustatęs, iš kaltinimo galėjo pašalinti pats teismas savo iniciatyva, esant pagrindui, palikdamas tik kitą alternatyvų – versliškumo požymį. Iš kaltinamojo akto matyti, jog siekiant pagrįsti, kad kaltinime nurodyta veikla M. L. užsiėmė versliškai ­– sistemingai, pastoviai, kad tai buvo jo pajamų šaltinis, kaltinamajame akte yra išsamiai aprašyti keliolikos iš M. L. pinigus 2010-2012 m. laikotarpiu pasiskolinusių liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kokiomis aplinkybėmis jie skolinosi pinigus iš M. L. (skolinimosi laikas, sumos, M. L. gautos pajamos iš paskolų teikimo ir pan.) (b. l. 93–96, t. 5). Todėl nustatyti, ar M. L. veikloje, teikiant paskolas, yra versliškumo, kaip LR BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, sudėties požymis, galima tik ištyrus byloje esančius įrodymus bei išnagrinėjus bylą iš esmės.

Iš M. L. suformuotų kaltinimų dėl sukčiavimo tiek pagal LR BK 182 str. 1 d., tiek pagal LR BK 182 str. 2 d. matyti, jog abejuose kaltinimuose nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai, duomenys apie nukentėjusiuosius, tai, jog įtariamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinimuose aiškiai nurodyta, jog sukčiavimo būtinas požymis – apgaulė pasireiškė nukentėjusiųjų įtikinimu pasirašyti kaip tariamą garantą vekselius sumoms, kurios yra ženkliai didesnės nei reali nukentėjusiųjų įsipareigojimų (skolos) kaltinamajam suma. Taigi, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kuo M. L. veiksmuose pasireiškė apgaulė. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje argumentuodamas, jog prokuroras kaltinamajame akte nenurodė, kuo M. L. veiksmuose pasireiškė apgaulė, teismas remiasi ne paties kaltinamojo akto trūkumais, bet bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais, vertindamas teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymus bei jų pagrindu konstatuodamas, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo ginčas dėl sumų, kurias turi mokėti ar gauti civilinių santykių dalyviai, o tokie ginčai yra sprendžiami civiline tvarka. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, jog tokiu būdu, išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas nurodė, koks procesinis sprendimas ateityje byloje turėtų būti priimtas, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių nuosprendžio nepriėmė, o bylą grąžino į ikiteisminio tyrimo stadiją, tuo grubiai pažeisdamas baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės principus, t. y. objektyvumo, nešališkumo, proceso ekonomiškumo, operatyvumo.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas kaltinamojo M. L. teisių nepažeidė. Kaip nustatyta, M. L. surašytas kaltinamasis aktas atitinka LR BPK 219 str. reikalavimus, teisminio nagrinėjimo metu M. L. taip pat nenurodė, kad kaltinimas jam yra neaiškus, priešingai, davė išsamius parodymus dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad jam pareikštą kaltinimą M. L. visiškai suprato, o jo teisės į gynybą suvaržytos nebuvo.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog procesinį sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti teismas priėmė vadovaudamasis LR BPK 231 str. 1 d., 232 str. 1 d., 233 str., t. y. teisės normomis, reglamentuojančiomis bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog minėtą sprendimą teismas motyvavo LR BPK 254 str. 3 d., numatančia, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas bylos perdavimą prokurorui argumentavo kaltinamojo akto neatitikimu LR BPK 219 str. reikalavimams, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog bylą perduoda prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tokiu būdu teismas nepagrįstai į vieną sujungė du skirtingus bylos perdavimo prokurorui pagrindus.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pažymi, jog tokia praktika, kai išnagrinėjus bylą iš esmės, nuosprendis nėra priimamas ir įrodymų tyrimas LR BPK 300 str. pagrindu neatnaujinamas, o byla perduodama prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti net nesant prokuroro prašymo, yra ydinga ir tokiai praktikai aukštesnysis teismas nepritaria.

Nustatęs, jog baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti be pagrindo, aukštesnysis teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis naikintina ir byla gražintina nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.