Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-146/2011

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6., 2.4.7.

2011 m. sausio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Virginijos Švedienės, Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui, gynėjui adv. Anatolijui Svilai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 180 str. 2 d., ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal LR BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės, paskirtos pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 180 str. 2 d., bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme, ir M. Z. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

M. Z. iš kaltinimo pagal LR BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iš nuteistųjų M. Z. ir R. S. solidariai nukentėjusiojo G. B. naudai priteista 4000 Lt žalos atlyginimo. M. Z. neturint uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nurodyta išieškoti po 1000 Lt iš jo tėvų J. Z. ir J. Z..

Iš nuteistųjų M. Z. ir R. S. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 55,09 Lt už nukentėjusiojo G. B. gydymą. M. Z. neturint uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nurodyta išieškoti po 13,77 Lt iš jo tėvų J. Z. ir J. Z..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2009 m. spalio 10 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. 38 penktame aukšte esančioje virtuvėje, kitų asmenų akivaizdoje, M. Z. ir R. S., veikdami bendrai, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be priežasties prikibo prie virtuvėje sėdėjusio G. B., kuriam M. Z. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, o R. S. sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų ant stiklo šukių, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. Z. ir R. S. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. B., t.y. be priežasties prikibę prie G. B. ir suduodami jam smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų ant stiklo šukių, padarė nukentėjusiajam G. B. kūno sužalojimus - odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešinio antakio srityje, pjautines žaizdas pakaušio vidurinėje dalyje, dešiniajame skruoste, kairės plaštakos delniniame paviršiuje, pereinant į nugarinį paviršių, dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, pereinant į vidinį paviršių, dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, M. Z. tuo pat metu ir toje pačioje vietoje vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia koja spyrė į virtuvėje stovėjusį G. P. priklausantį langą su stiklu, 32,76 Lt vertės, ir jį sudaužė, bei tęsdamas nusikalstamą veiką be priežasties koja spyrė į Gardino g. namo Nr. 38 laiptinės langus pirmame - ketvirtame aukštuose ir juos sudaužė, tuo sunaikindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - keturis dvigubus langų stiklus, kurių bendra vertė 56,96 Lt, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat M. Z. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudojęs peilį, o būtent: 2010 m. sausio 1 d., apie 05.30 val., R. Ž. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, t.y. sudavęs rankos kumščiais V. B. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, po to sudavęs L. Š. rankų kumščiais ir stikliniu buteliu ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir kitų kambaryje buvusių asmenų atžvilgiu, t.y. panaudodamas virtuvėje rastą peilį, įrėmė jį L. Š. į kaklo sritį, tuo visais išvardintais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam L. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, visiems kambaryje buvusiems asmenims – V. B., L. Š., K. Ž., E. G., M. S. pareiškė „žiedus, pinigines, telefonus padėti ant stalo“, po ko nukentėjusiesiems L. Š. padėjus mobilųjį telefoną Nokia 5030, o E. G. padėjus mobilųjį telefoną Sony Ericsson S312, pagrobė svetimą turtą - L. Š. priklausantį 150 Lt vertės telefoną Nokia 5030 ir E. G. priklausančius daiktus - 399 Lt vertės telefoną Sony Ericsson, 45 Lt vertės rankinę, 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais pinigais - 5,02 Lt, 15 vnt. raktų 75 Lt vertės, pypkę, tuo padarė nukentėjusiesiems L. Š. 150 Lt turtinę žalą, E. G. - 544,02 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

M. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad pagrobė E. G. asmens dokumentus - bibliotekos skaitytojo ir mokinio bei neįgaliojo pažymėjimus, taip pat dvi banko mokėjimo korteles, ir juos nenustatytą laiką laikė, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Z. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54, 91 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei nuostatų dėl bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės rūšį ir formą, M. Z. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Tuo tarpu LR BK 138 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. LR BK 91 str. 3 d. numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą teismas nepilnamečiui gali skirti kai nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistajam M. Z. bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino tai, jog M. Z. padarė 3 tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3, 4, 5 d.), nusikaltimai įžūlūs, susiję su fizinio smurto panaudojimu, žmonių sveikatai padaryta žala. Taip pat tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė: nors M. Z. nepilnametis, nusikalto būdamas 16 metų amžiaus, tačiau tai ne pirmi jo padaryti nusikaltimai – M. Z. teistas jau 2 kartus, ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas vien už nusikalstamas veikas nuosavybei, už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu, ne kartą baustas administracine tvarka. Svarbu ir tai, kad vadovaujantis LR BK 92 str., du kartus bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo M. Z. nepateisino ir buvo pasiųstas atlikti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jo nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kaltininkas bus paveiktas tokios bausmės, laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, tik tokia bausme bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (LR BK 41 str.).

Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į skunde minimą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad M. Z. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vadovaujantis LR BK 91 str. 2 d., teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui be LR BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Po nusikalstamų veikų, už kuriuos M. Z. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jis toliau nevykdė įstatymų reikalavimų bei nusikalsdavo, nesimokė, nedirbo.

Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, M. Z. už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 180 str. 2 d., padarymą paskyrė tinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmes, atkreipiant dėmesį į tai, kad paskirtų bausmių trukmė nesiekia minėtų straipsnių sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, o atvirkščiai yra aiškiai už jį žemesnė. Už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., padarymą taip pat pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kas leis įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, tokios bausmės paskyrimas pateisinamas visapusiškai įvertinus nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiu apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat palankesniu būdu, jas iš dalies sudedant, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 180 str. 2 d., ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal LR BK 92 str. 1 d. nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vienas bausmės tikslų, numatytų LR BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas kaltininko asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų kiekį ir trukmę, per kurią jie padaryti, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad M. Z. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė.

Nuteistojo skundo argumentai, jog jis pradėjo mokytis, nori atlyginti padarytą žalą, susirasti darbą šiuo metu gali būti vertinami tik kaip beprasidedantis nuteistojo asmenybės keitimąsis pasitaisymo link, tačiau retrospektyviai, t. y. veikų padarymo momentu, nors M. Z. ir turėjo galimybę mokytis, dirbti, tačiau to nepadarė, o atvirkščiai - vėl nusikalto. Tokiu būdu, pagrindo švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra.

Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.