Kauno apygardos teismo nutartis

2024-01-09 · Civilinė byla Nr. 2A-62-896/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-09
Bylos Nr.
2A-62-896/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01239-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Pareiškėjas
J. M., S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-62-896/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01239-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1.; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir S. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. M. ir S. M. teismo prašė nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti 2023 m. birželio 5 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad augina nepilnametį vaiką G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, požiūrio į šeimą, pareiškėjai bendro ūkio neveda, abu veiksnūs, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Alytaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Teismas nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono savivaldybės Civilinės būklės aktų įrašų biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, paliko pareiškėjai J. M. po santuokos nutraukimo santuokinę pavardę – M., pareiškėjui S. M. jo prigimtinę pavardę – M. bei patvirtino pareiškėjų 2023 m. birželio 5 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėja J. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ginčo teisenos tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas tampa pareiškėjo asmenine nuosavybe, pareiškėjai už tai kompensuojant 5 000 Eur suma, o šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėju. Apeliantės teigimu, po santuokos nutraukimo šalių nepilnametė dukra pradėjo skųstis, kad pareiškėjo sugyventinė nuteikinėja ją prieš motiną, stengiasi išstumti ją iš namų, dėl to dukters interesai yra neapsaugoti. Pasak apeliantės, mediacijos metu ji nesuprato galimų susitarimo pasekmių, neturėjo teisininko, nebuvo aptartos aplinkybės dėl dukters išlaikymo, atsiradus force majeure aplinkybėms. Apeliantė nurodė, kad atsisakė jai priklausančios turto dalies dėl dukters interesų ir šiuo metu bijo, jog dukra gali negauti jai pagal įstatymą priklausančios turto dalies.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

6. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjai J. M. ir S. M. 2023 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutikimu ir patvirtinti 2023 m. birželio 5 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, be kita ko, susitarė, kad nepilnametės dukters G. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu S. M., o J. M. įsipareigojo dukters išlaikymui nuo 2023 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokėti po 120 Eur (sutarties 1.1., 1.2. punktai). Šalys taip pat susitarė, kad pareiškėjui S. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas (sutarties 2.2.2. punktas) bei tai, kad S. M. išmoka J. M. piniginę kompensaciją už santuokos metu sumokėtą kredito dalį, viso 5 000 Eur (sutarties 4 punktas).

8. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, iš esmės motyvuodama aplinkybėmis, kad po santuokos nutraukimo pasikeitė pareiškėjo elgesys su šalių nepilnamete dukra, pareiškėja nesuprato sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutartyje neaptartas dukters išlaikymas, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms.

9. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.51 straipsnis). Pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalį teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-823/2023 ir kt.). Be to, išreikšta sutuoktinių valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo padarinių yra viena iš esminių CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjų sudaryta rašytinė sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šių skundžiamame sprendime padarytų teismo išvadų nepaneigė.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja J. M. teismui pateikė tiek savo pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tiek sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 1–6). Į bylą pateikta 2023 m. gegužės 26 d. mediatorės pažyma patvirtina, kad tarp šalių vyko privalomoji mediacija, kurios metu šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių (b. l. 24). Šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl šalių nepilnametės dukters išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, taip pat išsprendė turto padalinimo klausimus (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai, kad, apeliantės teigimu, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, pasikeitė tam tikros aplinkybės (pareiškėjo elgesys su šalių nepilnamete dukra) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos sudarymo metu neatitiko pareiškėjos valios ar ji pažeidė pareiškėjos ir (ar) šalių nepilnametės dukters teises bei teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Vien tai, jog apeliantė po teismo sprendimo priėmimo pakeitė savo poziciją, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir dėl jos pakeitimo tėvas, ar šiuo atveju – motina (pareiškėja), gali kreiptis ateityje, taip pat pasikeitus aplinkybėms gali būti sprendžiamas ir išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

14. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Apeliacinės instancijos teisme patirta 18,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,62 Eur (aštuoniolika Eur 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika