Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-306-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
AN2-306-795/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01203-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
M. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-306-795/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01203-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.11.10; 21.13.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Baškienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio (duomenys neskelbtini) K. V. 2019 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7962-2019 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. birželio 9 d. 3.47 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti. Tokiu būdu M. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. liepos 19 d. buvo gautas M. Č. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7962-2019 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su padarytu nusižengimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko pagal policijos pareigūno išaiškinimą ir jam paskirtą baudą sumokėjo. Tačiau, nuvykęs į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo, kad jam buvo pritaikytas netinkamas įstatymo straipsnis, kadangi vairuotojo pažymėjimą jis turi ir teisę vairuoti yra įgijęs 2017 m. gegužės 10 d., tik yra pasibaigęs pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimas, todėl reikėjo išklausyti papildomus vairuotojų mokymo kursus iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. Dėl nurodytų priežasčių M. Č. su priimtu nutarimu nesutiko, kadangi administracinio nusižengimo nepadarė, ir prašė panaikinti nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Č. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-7962-2019 paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nusprendė, kad nors M. Č. 2018 m. rugpjūčio 7 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, dėl kurio jam buvo privaloma išklausyti papildomus kursus per vienerius metus (t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d.), bet, atsižvelgdamas į tai, kad pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas baigėsi 2019 m. gegužės 10 d., o iki to laiko M. Č. neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 5 dalies reikalavimų, dėl to prarado teisę vairuoti, padarė išvadą, kad nusižengimo padarymo metu – 2019 m. birželio 9 d. M. Č. vairavo transporto priemonę „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl asmens, turinčio teisę vairuoti, sąvokos

Sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas, apie teisės vairuoti turėjimą sprendžiama ne tik pagal tai, kas įrašyta vairuotojo pažymėjime, bet ir pagal tai, kokie įrašai yra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę, neprivalo turėti su savimi vairuotojo pažymėjimo, nes apie tokios teisės turėjimą eismo kontrolę vykdantys pareigūnai sprendžia pagal įrašus Kelių transporto priemonių vairuotojų registre. Įvertinus aplinkybę, kad vairuotojas neprivalo turėti su savimi vairuotojo pažymėjimo, yra galimos situacijos, kai vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jam tokia teisė yra atimta ir apie tai padarytas įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre, arba vairuotojas neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo, nes jį pametė, tačiau teisės vairuoti nėra praradęs. Dėl tokio teisinio reglamentavimo pagrindinis įrodymų šaltinis, iš kurio sprendžiama apie teisės vairuoti turėjimą, yra įrašai Kelių transporto priemonių vairuotojų registre. Nagrinėjamu atveju Kelių transporto priemonių vairuotojų registre yra užfiksuoti duomenys apie tai, kad M. Č. pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė, taip pat yra užfiksuoti duomenys apie tai, kad M. Č. per 2 metų stažą padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl to turi per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos baigti papildomus mokymus ir tik po jų baigimo gali gauti naują vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų. Šias aplinkybes M. Č. sužinojo, apsilankęs registrą tvarkančioje VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 52 dalies nuostatą pradedančio vairuotojo pažymėjime padarytas įrašas apie dvejų metų vairuotojo pažymėjimo galiojimą yra sietinas ne su teisės vairuoti turėjimu, bet su vairavimo stažo patvirtinimu. Šis 2 metų stažas yra vertinimo laikotarpis, per kurį, padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuotojui atsiranda pareiga baigti papildomus vairuotojų mokymus tam, kad būtų išduotas naujos formos vairuotojo pažymėjimas, kuris galioja 10 metų. Teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas ir vertindami viešosios teisės reguliuojamus santykius, ne sykį yra pažymėję, kad vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis, bet ne nustatantis asmens teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, nors nekvestionuotina, jog asmuo, pasibaigus jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, turi pareigą atlikti aktyvius veiksmus ir jį pasikeisti, viešojoje teisėje sąvokos „turi teisę vairuoti“ ir „turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą“ nėra besąlygiškai tapatinamos. Apeliaciniame skunde yra padaryta išvada, jog, sistemiškai aiškinant teisės normų turinį, įstatyme nėra įtvirtintas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui. Vairavimas pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui įstatyme neprilyginamas vairavimui, kai teisė vairuoti atimta arba prarasta. Vairavimas pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui yra įstatymo spraga, kuri tiesiogiai įstatymu nereglamentuota.

Dėl įstatymo, panaikinančio atsakomybę ar kitaip lengvinančio traukiamo atsakomybėn asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. Č. skundą, vadovavosi pažeidimo padarymo metu nebegaliojančios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) 22 straipsnio 5 dalimi, todėl nepagrįstai nustatė, kad M. Č. atsakomybėn patrauktas pagrįstai, nes nuo 2019 m. gegužės 10 d. buvo praradęs teisę vairuoti. ANK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pratęsė pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimą nuo 2 iki 3 metų, tačiau vairavimo stažo ir papildomų vairavimo mokymų terminų skaičiavimo nekeitė. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pasisakydamas dėl įstatymo spragos užpildymo, pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. išvadą Nr. 102-P-36, kurioje užfiksuota: ,,<…> Siūlomi pakeitimai iš esmės skirti palengvinti vairuotojų pažymėjimų administravimą ir vairuotojų kontrolę, kartu sudaryti vienodas reikalavimų taikymo sąlygas visiems pradedančiojo vairuotojo statusą turintiems asmenims: tiek, tiems, kurie pagal šiandieninį teisinį reguliavimą pažeidimus padaro likus dienai ar kelioms dienoms iki vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos, tiek tiems, kurie pažeidimus padaro esant ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, metams iki vairuotojo pažymėjimo galiojimo, sutampančio su bandomojo laikotarpio terminu, pabaigos <…>.“

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato atsakomybės už transporto priemonės vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui. Tokia veika nepatenka į ANK 424 straipsnio 2 dalies dispoziciją. M. Č. 2019 m. birželio 9 d. vairavo transporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, tačiau teisė vairuoti iš jo nebuvo atimta ar panaikinta. M. Č. dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. padaryto pažeidimo per 1 metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos buvo atsiradusi pareiga baigti papildomus vairuotojų mokymus (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 15 dalis ir 22 straipsnio 5 dalis). M. Č. šį reikalavimą įvykdė ir kursus baigė, laikydamasis įstatymu nustatyto termino, iki 2019 m. rugpjūčio 7 d., todėl įgijo teisę į vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo trukmė 10 metų. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalį M. Č. iki 2019 m. birželio 9 d. neprivalėjo būti baigęs papildomo vairuotojų mokymo ir 2019 m. birželio 9 d. nebuvo praradęs teisės vairuoti, nors formaliai ir buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą daroma išvada, kad, įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, yra akivaizdu, jog M. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs nagrinėjamai situacijai taikomo aktualiuose teisės aktuose įtvirtinto reguliavimo prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju M. Č. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir ar įvykio dieną administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, duomenis įvertino, nesilaikydamas administracinių nusižengimų teisenos nuostatų.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 424 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) 22 straipsnio 5 dalis numatė, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos. Įstatymo 24 straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numato, kad pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Būtina pažymėti, kad Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d., numato, jog pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nors M. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvykį, kuris vyko 2019 m. birželio 9 d., tačiau nagrinėjamu atveju aktuali Įstatymo normos redakcija negali būti taikoma, kadangi, vadovaujantis 2018 m. spalio 18 d. įstatymu Nr. XIII-1539 (TAR, 2018, Nr. 2018-16597), nustatyta, kad 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (iki 2019 m. balandžio 1 d.), netaikomos. M. Č., kaip pradedančiajam vairuotojui, vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2017 m. gegužės 10 d., t. y. iki 2019 m. balandžio 1 d. (b. l. 5–6).

Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje teisingai nurodė, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad M. Č. 2017 m. gegužės 10 d. buvo išduotas dvejus metus, t. y. iki 2019 m. gegužės 10 d., galiojantis vairuotojo pažymėjimas (b. l. 5–6). Administracinio nusižengimo protokolas M. Č. buvo surašytas už neva 2019 m. birželio 9 d. padarytą administracinį nusižengimą, t. y. jau pasibaigus pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimui. Vis dėlto vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos negalima tapatinti su teisės vairuoti transporto priemones pabaiga, t. y. vien ta aplinkybė, kad asmuo neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, savaime neįrodo, kad jis neturi ir teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas, apie teisės vairuoti turėjimą sprendžiama ne tik pagal tai, kas įrašyta vairuotojo pažymėjime, bet ir pagal tai, kokie įrašai yra Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių vairuotojų registre. Įvertinus aplinkybę, kad vairuotojas neprivalo turėti su savimi vairuotojo pažymėjimo, yra galimos situacijos, kai vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jam tokia teisė yra atimta ir apie tai padarytas įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre, arba vairuotojas neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo, nes jį pametė, tačiau teisės vairuoti nėra praradęs. Dėl tokio teisinio reglamentavimo pagrindinis įrodymų šaltinis, iš kurio sprendžiama apie teisės vairuoti turėjimą, yra įrašai Kelių transporto priemonių vairuotojų registre. Kelių transporto priemonių vairuotojų registre yra užfiksuoti duomenys, kad M. Č. pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė, taip pat yra užfiksuoti duomenys apie tai, kad M. Č. per 2 metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl to turi per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos baigti papildomus mokymus ir tik po jų baigimo gali gauti naują vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų.

Būtina pažymėti, jog M. Č. 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (b. l. 11–17), už kurio padarymą numatytas papildomas vairuotojų mokymas. Taigi M. Č. 2019 m. birželio 9 d. nusižengimo padarymo metu teisę vairuoti transporto priemones turėjo, nes papildomus vairuotojų kursus, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostata, išklausyti, kad galėtų pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, turėjo iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. Apygardos teismas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad nors M. Č. 2018 m. rugpjūčio 7 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, dėl kurio jam buvo privaloma išklausyti papildomus kursus per vienerius metus (t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d.), nepaisant to, kad pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas baigėsi 2019 m. gegužės 10 d., nors jis iki to laiko ir neįvykdė Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tačiau teisės vairuoti transporto priemones neprarado. Nepriklausomai nuo to, kad 2019 m. birželio 9 d. M. Č. dar nebuvo kreipęsis nei dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nei dėl papildomų vairuotojų kursų baigimo, darytina išvada, atsižvelgiant į tai, kad kursus jis privalėjo baigti iki 2019 m. rugpjūčio 7 d., kad įvykio metu, t. y. 2019 m. birželio 9 d., M. Č. vairavo transporto priemonę „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę ją vairuoti. Vien nustatytos abstrakčios aplinkybės, kad įvykio dieną M. Č. buvo pasibaigęs pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo, išduoto 2017 m. gegužės 10 d., galiojimo terminas, nepakanka konstatuoti faktui, kad M. Č. apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, ir nustatyti jo kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ANK 666 straipsnyje numatyta, kad sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių išlaidų atlyginimo mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, prasmei bei tikslams. Svarbu įvertinti tai, kad BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikos, o tik itin siauram jų ratui, numatytam BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tai yra ne bendra taisyklė visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie būtų pradedami ir vykdomi tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui, t. y. nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebent egzistuoja pagrindai, dėl kurių ši teisena negali būti pradėta. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad dėl valstybės institucijos inicijuoto ir valstybinio kaltintojo palaikyto kaltinimo išteisintas asmuo turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą BPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – nustatė administracinio nusižengimo požymius, surašė administracinį kaltinimą – administracinio nusižengimo protokolą, ir priėmė skundžiamą nutarimą. Dėl to akivaizdu, jog šiuo atveju asmeniui, kurio veiksmuose dėl valstybės institucijos inkriminuoto kaltinimo administracinio nusižengimo požymių nenustatyta, nėra pagrindo mutatis mutandis vadovaujantis BPK nuostatomis priteisti bylinėjimosi išlaidas. Beje, tokių išlaidų buvimo ir jų dydžio apeliantas jokiais duomenimis nepagrindė.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis) ir tinkamai bei teisingai nepritaikė aktualaus teisinio reguliavimo. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra pagrindas ją panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Č. apeliacinį skundą:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio (duomenys neskelbtini) K. V. 2019 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Baškienė