Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorei Aušrai Gylytei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. D., institucijos teikiančios išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., nedalyvaujant atsakovei E. K., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams E. K. ir M. K.,, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. D., institucijai teikiančiai išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimas apriboti tėvų valdžią buvo reikštas ir M. K., kuris buvo įrašytas kaip vaiko tėvas, tačiau Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustačius, jog M. K. nėra A. K. tėvas, ieškinio šio atsakovo atžvilgiu atsisakyta.

Prokurorė, prašydama ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovė yra kalta dėl vaiko nepriežiūros, nes nuo 2007 m. vaiku nuolatinai tinkamai dėl jos pasirinkto gyvenimo būdo, nesuderinamo su tėvų pareigų vykdymu, nebesirūpino, nesudarė vaikui tinkamų sąlygų gyventi, neteikė reikiamo išlaikymo, nesirūpino vaiko auklėjimu ir lavinimu. Mano, kad motinos valdžią tikslinga apriboti neterminuotai, nes po laikinosios globos vaikui nustatymo bei po ieškinio pareiškimo pastangos pasikeisti ir sudaryti sąlygas vaikui kartu gyventi, jį auklėti ir išlaikyti nesudarytos.

Atsakovė nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nes tėvai vaiko neaugina, neauklėja, vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas ir nesistengia, kad situacija pasikeistų. Vaiko globėja siūlo skirti V. D., kuri tinkamai prižiūri vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės E. K. dukra (17, 18, 119 b.l.). 2007-03-27 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AV-238 A. K. kaip likusiam be tėvų globos vaikui nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja skiriant V. D. (21 b.l.). 2007-05-23 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AĮ-467 perimta ir tęsiama Utenos rajono savivaldybėje (19, 20 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės dukra kaip likęs be tėvų globos vaikas nuo 2007 m. yra globojamas trečiojo asmens V. D.. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2010-06-15 prašymas (6 b.l.), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-06-11 raštas, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2010-08-06 išvada bei 2011-12-09 papildoma išvada (59, 60,144, 145 b.l.), trečiojo asmens teikti paaiškinimai (148 b.l.), 2007-03-27 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.AV-238, 2007-05-23 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.AĮ-467 (19, 21 b.l.) institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė praktiškai nuo vaiko gimimo (Adrijanai esant 9 mėn. amžiaus nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiama iki šiol) tinkamai nesirūpino vaiku ir nesiėmė jokių priemonių, kad vaikas gyventų kartu ir būtų grąžintas į šeimą. Iš institucijos teikiančios išvadą atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovė nededa jokių pastangų dėl esamos situacijos pakeitimo.

Kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau įvertinant įrodymų byloje visetą, laikytina nustatyta, jog atsakovų vaiko teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, atsakovams tiek gyvenant kartu su vaiku, tiek skyrium nuo vaiko nebuvo užtikrintos. Nors atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti pagrįstos išvados, kad ji savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdė dėl objektyvių priežasčių, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiomis priežastimis, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, nuosavo būsto neturėjimas, motyvacijos stoka ir panašiai.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Įrodymų, kad atsakovė dėl pagrįstų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios neturi galimybės dirbti, priimti jai teikiamą socialinę pagalbą, auginti ir rūpintis vaiku, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančio 2006-09-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad atsakovei apribotos motinystės teisės ir jos dukrų K. D., K. K. bei M. K. atžvilgiu (9-13 b.l.), kas tik patvirtina atsakovės abejingumą savo vaikams.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes nesirūpino vaiku laikotarpiu iki ieškinio padavimo, nesudarė tinkamų sąlygų vaikui gyventi kartu, su juo nebendravo, neteikė pakankamo materialinio išlaikymo, tinkamai neaugino ir neauklėjo. Duomenų, kad atsakovės elgesys pasikeitė po ieškinio padavimo byloje nėra pateikta, atsakovė atsiliepimo byloje neteikė, posėdžiuose nedalyvavo, tai tik patvirtina jos abejingumą savo kaip motinos pareigoms.

Įvertinant nurodytas aplinkybes, laikytina, kad yra pakankamas pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaiko A. K. atžvilgiu.

Atsakovei jos vaiko A. K. atžvilgiu sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (LR CK 3.180 str. 3 d.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovė negali būti atleisti nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

Atsakovės vaikas yra mažametis, savo turto neturi (29 b.l.), gyvenamuoju būstu aprūpina globėja (32, 33 b.l.), taigi darytina išvada, kad labiausiai atsakovės mažamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad savo vaikui teikia išlaikymą bei įrodymų, kad buvo ar galėtų būti atleista nuo pareigos išlaikyti savo vaiką vykdymo.

Atsakovė turto neturi (30, 138 b.l.), nedirba (136 b.l.), šiuo metu pati augina vaiką iki trejų metų (113, 136 b.l.), Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-09-19 sprendimu iš atsakovės priteistas išlaikymas kitiems dviems vaikams po 125 Lt kas mėnesį (9-13 b.l.), taigi galima daryti išvadą, kad į sunkią materialinę padėtį atsakovai pateko iš dalies dėl savo kaltės, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, amžių, darbingumą, iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas A. K. po 130 Lt, bet ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka (BSI) kas mėnesį mokamomis išmokomis išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ar dydis gali būti keičiami (LR CK 3.201 str.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, kad A. K. nuo 2007 m. gyvena su globėja V. D., kuri sutinka nuolatinai globoti A. savo šeimoje, todėl vaikui jau gyvenant jos šeimoje, teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais ir A. globėja bei turto administratore skirtina V. D., kartu su ja nustatant A. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis, remiantis bylos duomenimis, šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus (LR CK 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d. 1 p., 3.268 str., 3.269 str., 3.275 str.). Byloje nėra duomenų, kad V. D. negalėtų būti vaiko globėja (LR CK 3.269 str.), ji nuo 2007-03-27 globoja A. (21 b.l.), pagal jos sveikatos būklę gali globoti mažametį vaiką, dirba (135 b.l.), turi tinkamas buities - gyvenimo sąlygas globojamam vaikui gyventi (59, 60 b.l.), nėra teista ar bausta administracine tvarka (22 b.l.), kartu gyvenantys vaikai sutinka, kad V. D. nuolatinai globotų A. (141-143 b.l.).

2011-11-25 teismui pateiktas prašymas dėl civilinio ieškinio atsisakymo atsakovo M. K. atžvilgiu, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos (115 b.l.). Atsisakymas priimtas, nes iš įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimu nustatyta, kad M. K. nėra A. K., gim. 2006 m. gegužės 8 d. tėvas, o A. K. nėra M. K. dukra (109-111 b.l.). Iš 2011-11-15 išduoto gimimo liudijimo matyti, kad M. K. neįrašytas kaip A. K. tėvas (119 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms byla dalyje dėl M. K. tėvystės teisių apribojimo nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.).

Tenkinant ieškinį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 64,04 Lt, žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą apriboti motinos valdžią, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista – 132 Lt, o už reikalavimą priteisti išlaikymą – 47 Lt (130 Lt x 12 mėn. x 3 proc. = 46,80 Lt, suapvalinus 47 Lt) (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.), iš viso 179 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.), atsakovas M. K. nuo bylinėjimosi išlaidų taip pat buvo atleistas (70 b.l.), todėl jo atžvilgiu patirto bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 96 str. 4 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jos globėja ir turto administratore paskirti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su ja nustatyti A. K. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 130 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka (BSI) iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Civilinę bylą dalyje dėl neterminuoto tėvystės teisių apribojimo M. K. nutraukti.

Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 179 Lt žyminio mokesčio ir 64,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nuo sprendimo priėmimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.