Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-10-18 · Administracinė byla Nr. eI2-3866-644/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
eI2-3866-644/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00462-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Audrius Grauželis (pirm.), Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-3866-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00462-2022-2Procesinio sprendimo kategorija: 36.;55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos 2022-01-14 priimtą sprendimą Nr. 22-IL-20-00155-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Sprendimas panaikinti neterminuotą leidimą nešiotis (laikyti) ginklą yra grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (kai policija turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui).

Išvada, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, padaryta remiantis aplinkybėmis, jog 2021-12-10 nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos LR BK 145 str. l d., nurodyta, kad 2021-11-30, 20.53 val. Kauno aps. VPK buvo užregistruotas pranešimas ROIK 0121000768981 apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui L. S. į duris šiuo metu beldžia kaimynas, kuris iš jo pavogė vaizdo kamerą ir ištepė duris, pareigūnai dėl to buvo jau atvykę. Prašo pareigūnų pagalbos, nes nenori kaimynui atidaryti durų. Atvykus pareigūnams, L. S. atidarė duris rankoje, laikydamas dujinį pistoletą, nukreiptą į pareigūnus, tik po kelių kartų išreikšto pareigūnų reikalavimo, ginklą padėjo į šoną. Pažymėta, kad pareigūnai nurodė, jog L. S., pranešdamas apie įvykį kaip nukentėjęs asmuo, kuriam reikalinga policijos pagalba, ir suvokdamas, kad į namus atvyks policijos pareigūnai, sukėlė grėsmę jų gyvybei ir sveikatai. Be to, laikotarpiu nuo 2001 iki 2021 m. pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka 8 kartus, iš jų 5 - už nustatyto greičio viršijimą (2021-07-12, 2021-03-23, 2021-02-25, 2020-08-01, 2002-03-11), 2 kartus - už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą (2009-09-21, 2001-01-27) ir 1 kartą už piliečio, kuris privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, gyvenimą be asmens tapatybės dokumento ar paso ar su negaliojančiais asmens tapatybės kortele arba pasu (2017-02-20).

Šalies argumentai

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, nes Sprendimas buvo priimtas nesilaikant imperatyvaus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimo - nurodyti leidimo galiojimo panaikinimo motyvus, taip pat netinkamai pritaikytas Įstatymo 18 straipsnis, nepakankamai įvertinta esama faktinė padėtis, laikotarpis, todėl sprendimas yra neobjektyvus, nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2021-11-11 Kauno apskrities VPK VTV licencijavimo skyriuje pareiškėjui buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registruotas pistoletas (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad šio neterminuoto leidimo išdavimo dienai pareiškėjas buvo įvertintas, kaip pilnai atitinkantis Įstatymo reikalavimus leidimui gauti, nors tuo metu aplinkybės, nurodytos sprendime dėl 2001-2021 metais taikytų administracinių nuobaudų per itin ilgą laikotarpį už KET pažeidimus, jau egzistavo. Taigi atsakovas iš esmės tik deklaratyviai išvardino buvusias ir jau įvertintas faktines aplinkybes, kurios akivaizdžiai negalėjo turėti įtakos priimant skundžiamą sprendimą tiek dėl jų atsiradimo laiko atžvilgiu, tiek dėl turinio. Pareiškėjo nuomone, atsakovas privalėjo pateikti motyvuotus argumentus, kuo remiantis padarė jau priešingą išvadą, neva pareiškėjas laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Dėl 2021-11-30 vakaro įvykių pareiškėjas paaiškino, kad kaimynas (santykiai su kaimynu nuo 2021 m. 09 mėn. yra įtempti, nes pareiškėjo turtas buvo niokojamas - durys tepamos dažais, durų spyna prišvirkšta silikono) agresyviai skambinėjo pareiškėjui į duris, kėlė triukšmą laiptinėje, dėl ko, nenorėdamas jokių incidentų, siekdamas užkirsti kelią galimai didesnei žalai, triukšmui, nenorėdamas be trečiųjų asmenų kalbėtis su konfliktuojančiu kaimynu, pareiškėjas iškvietė policijos pareigūnus. Po skambučio pagalbos telefonu buvo praėję 50 minučių, kai vėl pasigirdo skambutis į duris. Pareiškėjas nebuvo tikras kas stovi už durų, jautė įtampą. Siekdamas apsaugoti save ir savo turtą, esant reikalui apsiginti, prevenciškai atidarė duris rankoje, laikydamas teisėtai turimą, skirtą savigynai, dujinį pistoletą, kurio tikrai nebuvo nukreipęs į žmogų, policijos pareigūnus. Įsitikinęs, kad už durų tikrai policijos pareigūnai, paprašytas padėjo pistoletą ant spintelės. Pareiškėjas pažymi, kad policijos pareigūnė, gal dėl savo jauno amžiaus ar nepatyrimo, į situaciją sureagavo visiškai neadekvačiai, o policijos pareigūnas (vyras) paklausė ar užtaisytas ginklas, pasakius, kad ne, jis patikrino ir daugiau pastabų nebuvo. Šiuo atveju jokio pavojaus policijos pareigūnų gyvybei ar sveikatai nebuvo. Sprendime nėra nurodyta, kuo pasireiškė menamas pavojus sau ir aplinkiniams, kas nukentėjo ar galėjo nukentėti. Pareiškėjas suvokė, kad turi atvykti policijos pareigūnai, tačiau, kad praėjus 50 minučių už durų stovi jie, o ne kaimynas - jis numatyti negalėjo, akutė buvo užtepta dažais. Pareiškėjas, priešingai nei teigiama sprendime, elgėsi adekvačiai, jo elgesys nebuvo niekam pavojingas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, kad Administracinių nusižengimų registro duomenys, policijos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina išvadą apie L. S. keliamą grėsmę visuomenės saugumui. Kaip skunde teigia L. S., įtempti santykiai tarp jo ir kaimyno prasidėjo 2021 m. rugsėjo mėn. Tikėtina, kad po kelių mėnesių, t. y. 2021 m. lapkričio mėn. šaunamojo ginklo įsigijimas, tai yra neadekvatus L. S. požiūris į susidariusią situaciją tarp kaimynų.

Atsakovas akcentavo, kad lingvistinė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto analizė patvirtina, jog leidimų ginklams panaikinimas gali ir turi būti taikomas bet kuriuo momentu, jeigu policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. 2021-12-01 gavus naujų duomenų apie L. S. biografijos faktus, iš naujo įvertintas jo pavojingumas Įstatymo saugomoms vertybėms ir nuspręsta panaikinti išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsakovas pažymėjo, kad nei Įstatymo 40 straipsnis, nei Aprašo VIII skyrius, reglamentuojantis neterminuotų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimą ar panaikinimą, C kategorijos ginklų įsigijimą ir registravimą, nenumato, jog policija, esant Įstatymo 40 straipsnyje numatytiems pagrindams, privalo nagrinėti dėl asmens padarytų teisės pažeidimų priimtų įsigaliojusių sprendimų pagrįstumą. Paneigtinas ir skundo argumentas, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, vairuodami padidinto pavojaus šaltinį - automobilį ir pažeisdami Kelių eismo taisykles, akivaizdžiai kelia grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui. Taip pat paneigtinas L. S. skundo teiginys, jog 2021-12-01 pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) esantį butą atvykusiems policijos pareigūnams atidarydamas duris, laikant rankoje dujinį pistoletą, grėsmės nesukėlė, kadangi policijos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta priešingai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2022-01-14 Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22-IL-20-00155-e, kuriuo nusprendė panaikinti Kauno apskrities VPK pareiškėjui L. S. išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Faktiniu Sprendimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad 2021-12-10 nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos LR BK 145 str. l d., nurodyta, jog 2021-11-30, 20.53 val. Kauno aps. VPK buvo užregistruotas pranešimas ROIK 0121000768981 apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui L. S. į duris šiuo metu beldžia kaimynas, kuris iš jo pavogė vaizdo kamerą ir ištepė duris, pareigūnai dėl to buvo jau atvykę. Prašo pareigūnų pagalbos, nes nenori kaimynui atidaryti durų. Atvykus pareigūnams, L. S. atidarė duris rankoje laikydamas dujinį pistoletą, nukreiptą į pareigūnus, tik po kelių kartų išreikšto pareigūnų reikalavimo, ginklą padėjo į šoną. Pažymėta, kad pareigūnai, nurodė, jog L. S., pranešdamas apie įvykį kaip nukentėjęs asmuo, kuriam reikalinga policijos pagalba, ir suvokdamas, kad į namus atvyks policijos pareigūnai, sukėlė grėsmę jų gyvybei ir sveikatai. Be to, laikotarpiu nuo 2001 iki 2021 m. pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka 8 kartus, iš jų 5 - už nustatyto greičio viršijimą, 2 kartus - už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą ir 1 kartą už piliečio, kuris privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, gyvenimą be asmens tapatybės dokumento ar paso ar su negaliojančiais asmens tapatybės kortele arba pasu. Nurodyta, kad 2021-12-10 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą fiksuotos aplinkybės patvirtina išvadą, jog L. S. elgesys buvo neadekvatus, pavojingas sau ir aplinkiniams, o keliamą grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms patvirtina ir L. S. sistemingi nustatyto greičio viršijimai.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu, L. S. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui patvirtina į bylą pateikti „nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-64785-21 dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas dokumentai“ ir juose užfiksuoti duomenys. Iš 2021-12-10 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad pagal L. S. gautą pranešimą, dėl to, jog į jo duris beldžia kaimynas, kuris pavogė vaizdo kamerą ir ištepė duris, pas pareiškėją atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams kelis kartus pabeldus į duris, jas atidarė L. S. dešinėje rankoje laikydamas ginklą (dujinį pistoletą, kuriam 2021-11-11 buvo išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus). Pamačius, kad L. S. rankose laiko ginklą, policijos pareigūnas kelis kartus garsiai išreiškė reikalavimą padėti ginklą ir tik po ketvirtos komandos pareiškėjas padėjo ginklą ant spintelės. Taip pat matyti, kad L. S., vartodamas necenzūrinius žodžius, priekaištauja policijos pareigūnams dėl to, jog šie atvyko tik po keturiasdešimties minučių, dėl ko jį galėjo seniai užmušti. Šias nutarime užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jis yra sekamas, persekiojamas, tačiau nei kas jį seka (persekioja), nei dėl kokių priežasčių, L. S. nenurodė. Iš pareiškėjo paaiškinimų, kurie nepagrįsti kitais byloje esančiais duomenimis, matyti, kad tarp jo ir neįvardinto kaimyno nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio yra susiklostę įtempti santykiai, nes L. S. turtas buvo niokojamas - durys tepamos dažais, durų spyna prišvirkšta silikono, pavogta vaizdo kamera, kuri vėliau grąžinta.

Teismas išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, susipažinęs su bylos medžiaga bei peržiūrėjęs vaizdo įrašą, vertina, jog L. S. požiūris į tarp kaimynų susidariusią situaciją ir iš to sekantys veiksmai - spręsti konfliktą, pasinaudojant tik prieš mėnesį įsigytu ginklu, yra neadekvatūs, pavojingi savaime ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę savo bei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Aplinkybę, kad pareiškėjo elgesys su ginklu yra nesaugus ir pavojingas, patvirtina ir tai, jog, pagal jo iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus, jis pasitiko rankoje laikydamas ginklą, kurį padėjo tik keturis kartus pareigūnams garsiai pareikalavus.

Pažymėtina ir tai, kad pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra ir tai, kad laikotarpiu nuo 2001 iki 2021 m. pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka 8 kartus, iš jų 5 - už nustatyto greičio viršijimą (2021-07-12, 2021-03-23, 2021-02-25, 2020-08-01, 2002-03-11), 2 kartus - už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą (2009-09-21, 2001-01-27) ir 1 kartą už piliečio, kuris privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, gyvenimą be asmens tapatybės dokumento ar paso ar su negaliojančiais asmens tapatybės kortele arba pasu (2017-02-20). Teismas akcentuoja, kad transporto priemonių vairavimas, viršijant leistiną greitį, yra vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad bylos duomenys apie L. S. nesaugų ir pavojingą elgimąsi su ginklu, taip pat pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys apie kitus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra teisėtas, pagrįstas, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Daina Kukalienė Natalja Zelionkienė