Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-213-849/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
1-213-849/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
I. P.
Kaltinamasis
M. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-213-849/2011Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.2.4.8.1., 1.2.5.4.; 1.1.7.2.7.; 2.3.6.4;
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 22 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. A.,sekretoriaujant R. N.,dalyvaujant prokurorėms L. L., R. U.,nukentėjusiosios I. P. įstatyminei atstovei O. P.,Alytaus miesto VTAS atstovėms V. S. ir J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išsilavinimas – vidurinis, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 2d. ir 140 str. 2d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. laikotarpyje nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio 20 d. naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino savo mažametę dukrą I. P., gim. (duomenys neskelbtini), esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai padaryti pavojingą sveikatai veiką gali būti įvykdyti, o būtent, tiksliau teismo posėdyje nenustatytu laiku, neišskiriant savarankiškų jo ir mažametės dukros susitikimų, nuolat I. P. akivaizdoje motinos O. P. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ,,Kalė“, Kūrva“, grasino, sakydamas, kad O. P. papjaus, išmėsinės, sakydamas, kad „išrakinėsiu tavo mamą, kad net į grabą nesudės“, rankos ir peilio judesiu rodė imituojančius veiksmus, kaip jis tai ketina padaryti, be to 2010 m. spalio 20 d., 09:50 val. ir 09:56 val. siuntė grasinamo ir bauginančio pobūdžio sms trumpąsias žinutes: ,,Sveika aš tau taip padarysiu, kad meluoji. O dabar dėl visų nesąmonių aš taip padarysiu, kad kalė ir tas pedofilas maldaus gailesčio“, ,,Aš tau tik sakau, o ne gąsdinu, o nuo šiol verksi ir prašysi, kad persigalvočiau“, taip pat įpykęs grasindavo užmigdyti dukros I. P. mylimą šunį, kurį labai dukra mylėjo.

Be to, M. P. 2010 m. spalio 19 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), N. P. priklausančiame bute, koridoriuje, būdamas neblaivus, rankomis sugriebdamas mažametei dukrai I. P., gim. (duomenys neskelbtini), už striukės, už kaklo, ją sukeldamas ir pastumdamas prie sienos, jos galvą trenkdamas mažiausiai vieną kartą į sieną, sakydamas: ,,dabar, snargle, tave primušiu, kam meluoji, kad tavo namuose nėra pedofilų“, vėliau jėga ją nutempdamas koridoriumi, ko pasekoje plyšo dukros striukė, panaudojo fizinį smurtą mažametės dukros I. P. atžvilgiu ir sukėlė nukentėjusiajai mažametei I. P. galvos ir kaklo fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. P. dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, pripažino tik kad vartojo necenzūrinius žodžius, kad rašė sms žinutes telefonu, tačiau jomis nebaugino dukros, kad buvo suėmęs dukrą už krūtų ir taip ją krestelėjo, tačiau tokių savo veiksmų nelaikė nusikalstamais, laikė, kad visi pareikšti jam kaltinimai yra šmeižtas, kad nukentėjusiosios motina nuteikinėja prieš jį dukrą. Paaiškino, kad jo santykiai su dukra normalūs – ji ateidavo pas jį pabendrauti, pasiimti išlaikymo, važiuodavo su ja kartu į kaimą pas močiutę N. P.. Taip pat dukra ateidavo pas jį pavedžioti šuns, kurį jis jai buvo nupirkęs, tačiau šunį laikė pas save. Jis sergantis cukralige, todėl dėl savo sveiktos būklės negalėdavo kiekvieną dieną pavedžioti šuns, todėl skambindavo dukrai. Kai ji neateidavo pavedžioti jo prašymu šuns, jis supykęs jai pasakydavo, kad užmigdysiąs šunį. Šunį laikė tik dėl dukros, nes jai namuose neleido šuns laikyti. Necenzūrinius žodžius sakydavo dukrai, kai ji kaltinamąjį ,įprastai dėl šuns, sunervuodavo, tačiau jokių judesių rankomis juos sakydamas nerodė.

Dėl dukros nežymaus sveikatos sutrikdymo paaiškino, kad tą dieną jis parvedė namo šunį ir pametė raktus, todėl negalėjo įeiti į savo butą. Paskambino dukrai, kad ateitų atrakinti duris. Kai skambino, jis girdėjo vyrų balsus. Kai dukra atėjo ir atrakino jo butą, paklausė, kas jo skambinimo dukrai metu jai sakė, kad ji niekur neis. Dukra nieko neatsakė, todėl galvojo, kad ji meluoja, dėl ko jis puolė ją, sakydamas, kodėl ji jam meluojanti, ir krestelėjo. SMS žinutes rašė po to krestelėjimo.

Visi su dukra nesusipratimai vykdavo dėl šuns. Nori, kad dukra gera užaugtų, todėl tenka ją auklėti, sudrausminti, o dukrai jo pakeltas balsas nepatinka.

Peilio jis niekada su savimi nesinešiodavo ir nedemonstruodavo, mano, kad dukra dėl grasinimo peilio neteisybę sako. Su peiliuku jį policijoje sulaikė, kai atėjo į apklausą, nes prieš tai jis rūsyje juo izoliacijos laidus pjaustė, o ateidamas laikė prie krūtinės kišenėje.

Paaiškino, kad dukros jis nesiekė įbauginti, jos motinos nepersekiojo. Mano, kad duoti ikiteisminio tyrimo metus tokius parodymus nuteikinėja dukros motina.

Nukentėjusiosios I. P. įstatyminė atstovė O. P. parodė, kad parėjusi iš tėvo dukra pasakodavo, kaip ją tėvas vadindavo „kurva“. Su kaltinamuoju ji išsiskyrė 2010-03-23 jos iniciatyva dėl reiškiamos jai nepagarbos, o kartu nebegyveno jau nuo 2007m. Grįžusi iš tėvo namo dukra dažnai sakydavo, kad neis pas jį daugiau, nes nieko daugiau nešneka, tik vartoja necenzūrinius žodžius. Ji dukrai sakydavo neiti, bet dukra vis tiek paskui eidavo, nes kai tėvui pasakydavo, kad neateisianti, tėvas grasindavo padarysiantis cirkus. Pas tėvą eidavo iš baimės, kad tėvas neužmigdytų šuns, kurį buvo nupirkęs dukrai dar gyvenant santuokoje, taip pat iš reikalo – pasiimti išlaikymą. Būnant pas tėvą, dukra visą laiką jautė baimę, tėvo dukra bijojo, sakydavo, kad nueis pas jį, tai vėl ant jos rėks. Ji girdėdavo, kaip dukra po pokalbiu su tėvu telefonu, verkdavo, nes jautė grėsmę, kad tėvas užmigdys šunį, kurį dukra labai mylėjo. Kaltinamasis dukrai liepė perduoti jai, kad į gabalus išrūšiuos, šunims išdalins, į grabą sudės, rodė tai judesiais. Jai taip pat kaltinamasis siuntė baisias sms žinutes, telefonu neskambindavo.

Paaiškino, kad kaltinamasis su ja taip elgėsi ir kai gyveno kartu – tokius žodžius išsakydavo tiesiai jai, o kai pradėjo gyventi atskirai, tai perdavinėjo per mergaitę. Taip ją keikė sistemingai nuo 2007 metų.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo paaiškino, kad jai dukra pasakojo, kad 2010-10-19 dukrai paskambino tėvas liepė dukrai atnešti nuo jo buto raktus, nes pasakė, kad jis savo raktus pametęs ir kai tik dukra atrakino duris, jis dukrą iš karto įtempė į butą, suėmė dukrai už krūtinės, pasuko ir trenkė į sieną, smūgio metu plyšo striukės pažastys; kad tėvas buvo girtas, o dukra tokio tėvo elgesio išsigando ir pabėgo. Paaiškino, kad kai kaltinamasis skambino dukrai, pas ją namuose buvo sugedę radiatoriai, todėl buvo atėjęs santechnikas su kaimynu. Girdint jų balsus, kaltinamajam atrodė, kad pas ją namie yra pedofilai. Kaltinamasis po šio įvykio atsiuntė žinutę, grasinant kažką padaryti jai ir pedofilams. Kaltinamasis yra nesveikai pavydus.

Liudytoja N. P. parodė, kad Indrė apie savo tėvo netinkamą elgesį motinos atžvilgiu jai nepasakojo, mano, kad Indrė tėvo nebijojo ir jokios grėsmės nejautė. Ji pati necenzūrinių žodžių iš kaltinamojo negirdėjo. Nurodo, kad kaltinamasis dėl savo ligos ir netekus darbo yra nervuotas, greitai supykta, stresuoja, kai krenta cukraus kiekis kraujuje, jis nesugeba savęs kontroliuoti, yra agresyvus, piktas.

Peilį pradėjo su savimi nešiotis tik paskutiniuoju metu, nes jam atrodo, kad jį nori užpulti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti mažametės nukentėjusiosios I. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 37-39). Ji parodė, kad tėtis gyvena atskirai nuo jos. Ji su broliu ir mama gyvena kartu. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Parodė, kad su tėčiu negyvena apie 3 metus. Nueina pas tėtį, pabūna apie pusvalandį ir išeina. Kai ji nueina pas tėtį, tai jis mamą vadina ,,kūrva“, ,,kale“, sako, kad ,,papjausiu, išmėsinėsiu“, kartais paėmęs peilį parodo kaip išmėsinės. Ranka rodo judesius kaip pjaus mamą, sako: ,,taip pjausiu, taip pjausiu“. Ji pati tėčiui nieko nesako, nes ją tai gąsdina. Taip tėtis rodydavo beveik kas antrą dieną. Peilį paimdavo iš virtuvės ir rodydavo. Mano, kad supykęs galėtų taip padaryti. Parodė, kad tėtis peilį nešiodavosi su savimi, kišenėje. Jei kur eidavo, tai jis peilį visada nešdavosi su savimi. Jis sakydavo, kad, jei kokie gaidžiai jam pasimaišys kelyje, tai jis išėmęs peilį durs. 2010-10-18 d. tėtis pasikvietė ją, sakė, kad neturi raktų, nuėjo pas tėtį atrakinti durų. Nuėjusi atrakino duris, jis pakvietė mergaitę į vidų. Tada tėtis griebė ją už gerklės ir nutempė į kambarį, jis sakė: ,,dabar snargle Tave primušiu kam meluoji“. Ji paaiškino, kad meluoja tame, kad jos namuose nėra pedofilų, kurie jo manymu ateina į jos namus. Jis pasodiną pačią ant lovos ir nuėjo į spintelę kažko paimti. Ji pasikvietė šunį, kad ją apgintų nuo tėvo. Kai koridoriuje ją paėmė už gerklės, tai trenkė į sieną, galva atsitrenkė į sieną ir skaudėjo galvą, po to pasodino ant sofos. Kai jis nuėjo prie spintelės, ji pabėgo su šunimi. Modestas mergaitę vijosi laiptais ir šaukė: ,,kai snargle, pagausiu, bus Tau viskas“. Mano, kad, jei būtų pagavęs, būtų nutempęs namo, gal dar būtų ir sudavęs. Tėtis tuo metu buvo girtas, matėsi iš kalbos ir judesių. Kai tėtis jai paskambina ir girdi jos namuose triukšmą, tai jis sako, kad ten yra pedofilai, tačiau būna įjungtas televizorius. Tėtis jai sako, kad pas ją į namus ateina pedofilai. Taip pat parodė, kad pabėgusi iš laiptinės pasislėpė už namo, ji pabėgo prie kelio, kur daug žmonių ir jis nerado. Grįžusi viską papasakojo mamai, buvo labai išsigandusi. Kol buvo pas tėtį namuose, jis jai liepė paskambinti mamai O. P. ir liepė pasakyti: ,,skambink tai kūrvai, kalei, tegul kviečia mentus, o jei ne, tai Tau bus viskas“. Tą dieną, kai tėtė ją griebė už gerklės ir trenkė į sieną, tai iširo striukės siūlė per pažastį, iširo, kai ją tempė. Po šio įvykio pati mažiau lankosi pas tėtį. Kai nueina, tėtis visada jai apie pedofilus kalba. Po įvykio mergaitės neatsiprašė. Parodė, kad tėtis ant mamos stipriai pyksta. Tėtis ir blaivus ir neblaivus elgiasi taip pačiai. Kai kartu gyveno, ji parodė, kad tėtis mamą nusitempdavo už gerklės, mušdavo. Dėl to mama negalėjo su juo gyvent. Kai mergaitė pas jį nueina, jis kiekvieną kartą jai sako: ,,taip išrakinėsiu Tavo mamą, kad net į grabą nesudės“. Tėtis grasina, kad užmigdys šunį. Kartais jai duoda šunį, bet liepia greitai parvesti. Tėtis žino, kad ji myli šunį ir ją taip skaudina. Parodė, kad jai neramu dėl tokio tėčio elgesio. Su tėčiu nebendrautų, bet pas tėtį yra šuo. Taip pat parodė, kad, jei tėtis būna su treningu, tai jis nešiojasi peilį prie širdies kišenėje su užtrauktuku, jis nesimato, bet ji mato, kaip jį uždeda, o kai būna su džinsiniu švarku, tai nešioja kišenėje. Tėtis jai yra parašęs grasinančių žinučių, kad ,,kūrvą“, kalę nudės. Tėtis mažą peiliuką rodo jos broliukui, aiškina, kad, kai ateis pedofilai, tai juos nudurti. Broliui 4 metai. Ji parodė, kad kiekvieną kartą, pastoviai, kai tik nueina pas tėtę, jis visą laiką elgiasi taip pat, t. y. tėtis kalba tik apie pedofilus, apie nieką daugiau jie nepasikalba (b. l. 37-39).

Iš Asmens kratos protokolo matyti, kad 2011-01-25 asmens kratos metu pas M. P. rastas ir paimtas peilis (b.l. 6), kuris buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas (b.l. 7-10)

Iš Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš nukentėjusiosios įstatyminės atstovės O. P. paimtas mobilaus ryšio telefonas, kuriuo naudojasi nukentėjusioji I. P. (b.l.13). Jį apžiūrint buvo nustatytos ir apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuotos kaltinamojo dukrai adresuotos žinutės „Sveika, as tau taip padarysiu, kad meluoji. O dabar del visu nesamoniu as tai padarysiu kad kale ir tas pedofilas maldaus gailescio“, kuri buvo išsiųsta 2010-10-20 09:50:02, bei „As tik sakau o negasdinu, o nuo siol verksi ir prasysi kad persigalvociau, išsiųsta 2010-10-20 9:56:09 (b. l. 14-15, 16-20).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmę bylai teisingai išspręsti, laikytini įrodymais ir vertintini (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Nors kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl jo padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, pripažino tik vartojęs necenzūrinius žodžius, rašęs sms žinutes telefonu, tačiau jomis nebauginęs dukros, suėmęs dukrą už krūtų ir taip ją krestelėjo, ir tokių savo veiksmų nelaikė nusikalstamais, tačiau ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, kaltinimai M. P. dėl sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą ir dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei, yra pagrįsti ir pilnai įrodyti.

Dėl sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą.

Kaltinamasis M. P. neigė padaręs šią nusikalstamą, t.y. neigė, kad grasino, sakydamas, kad O. P. papjaus, išmėsinės, sakydamas, kad „išrakinėsiu tavo mamą, kad net į grabą nesudės“, kad taip grasindamas rankos ir peilio judesiu rodė imituojančius veiksmus, kaip jis tai ketina padaryti; teigė, kad jo siųstos sms trumpąsias žinutes: ,,Sveika aš tau taip padarysiu, kad meluoji O dabar dėl visų nesąmonių aš taip padarysiu, kad kalė ir tas pedofilas maldaus gailesčio“, ,,Aš tau tik sakau, o ne gąsdinu, o nuo šiol verksi ir prašysi, kad persigalvočiau“, nėra grasinamo ir bauginančio pobūdžio.

Tačiau nukentėjusiosios I. P. ir jos įstatyminės atstovės parodymai paneigia kaltinamojo paaiškinimus.

Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad kaltinamasis nuo 2007 metų dukrai I. P. nuolat sakė, kad O. P. papjaus, išmėsinės, sakydamas, kad „išrakinėsiu tavo mamą, kad net į grabą nesudės“, ir rodant jo žodžius imituojančius gestus, psichiškai traumavo mažametę dukrą I. P., nes, kaip ji parodė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tokie tėvo veiksmai ją gąsdino, kad jai neramu dėl tokio tėčio elgesio, kad su tėčiu nebendrautų, bet pas tėtį yra šuo, kurį ji labai myli, kad tėtis žino, kad ji myli šunį ir ją skaudina nuolatiniai jo grasinimai užmigdyti šunį. Tokius kaltinamojo žodžius ir elgesį teismas vertina kaipo aktyvius, nuolat pasikartojančius, t.y. sistemingais.

Nukentėjusios įstatyminė atstovė O. P. patvirtino savo dukros žodžius, paaiškindama, kad grįžusi iš tėvo namo dukra dažnai sakydavo, kad neis pas jį daugiau, bet vis tiek paskui eidavo, nes tėvas jai grasindavo padarysiantis cirkus, kad dukra pas tėvą lankydavosi tik iš baimės, kad tėvas neužmigdytų šuns, ir iš reikalo – pasiimti išlaikymą, kad būnant pas tėvą, dukra visą laiką jautė baimę, jo bijojo, kad dukra po pokalbio telefonu su kaltinamuoju dažnai verkdavo, jausdama grėsmę, kad tėvas užmigdys šunį, kurį dukra labai mylėjo.

Šiuos parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – kaltinamojo siųstos sms žinutės nukentėjusiajai, kurios pagal savo turinį vertintinos kaip bauginančios ir grasinančios.

Pažymėtina, kad ir kaltinamasis pripažino sakęs necenzūrinius žodžius ir grasinęs užmigdyti šunį.

Nors kaltinamasis teigia, kad jo žodžiai ar žinutės nėra grasinamo pobūdžio, tačiau įvertinus mažametės nukentėjusios ir jos įstatyminės atstovės parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus (sms žinučių turinį), teismas daro išvadą, kad mažametė nukentėjusioji ir jos įstatyminės atstovė kaltinamojo žodžius suprato kaip realų grasinimą, kuris gali būti realizuotas, nes tie žodžiai, sistemingai vartojami nuo 2007 metų, nukentėjusiąją baugino. Kaip parodė I. P., tokie tėvo veiksmai ją gąsdino ir jai buvo neramu dėl tokio tėčio elgesio, nes jis paimdavo peilį iš virtuvės ir rodydavo grasinimą atitinkančius judesius, kad peilį jis nuolat nešiodavosi su savimi kišenėje, todėl ji mano, kad supykęs galėtų taip padaryti; kad ji su tėčiu nebendrautų, bet pas tėtį yra šuo, kurį ji labai myli, todėl bijo, kad tėvas neįvykdytų savo nuolatinio grasinimo užmigdyti šunį. Be to, I. P. parodė, kad tėtis ant mamos stipriai pyksta, o kai tėvai kartu gyveno, tėtis mamą nusitempdavo už gerklės, mušdavo, dėl ko mama negalėjo su juo gyventi. O. P. taip pat patvirtino, kad dukra pas tėvą lankėsi tik iš baimės, kad būdama pas jį, jo bijojo, jautė nuolatinę grėsmę. Liudytoja N. P. patvirtino, kad kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės gali būti labai piktas, nervuotas ir agresyvus.

Nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės parodymais yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinti kitais byloje rašytiniais įrodymais, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau aptarus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo dėl sistemingo bauginimo žmogaus panaudojant psichinę prievartą pagal LR BK 145 str. 2d. kvalifikuota tinkamai: kaltinamasis M. P., sistemingai reiškiamais aktyviais pasikartojančiais veiksmais –nuolat sakydamas grasinančius ir bauginančius žodžius nukentėjusiajai mažametei, rankų ir peilio judesiais imituodamas grasinimo turinį atitinkančius veiksmus, grasindamas užmygti mylimą dukters šunį, sistemingai baugino nukentėjusiąją panaudojant psichinę prievartą; be to, grasindamas kaltinamasis suvokė, kad baugina nukentėjusiąją, kad garsinimas bus įvykdytas, siekė sukelti stresą, nerimą, baimę nukentėjusiajai ir sudaryti įspūdį, jog grasinimas bus realizuotas, o to pakanka grasinimo sudėčiai su kvalifikuojančiu požymiu nustatyti.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Kaltinamasis M. P. faktiškai nepripažino savo kaltės dėl šios veikos padarymo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę I. P., dėl kurio ji jautė fizinį smurtą. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji I. P. parodė, jai kad įėjus į tėvo butą, kaltinamasis griebė ją už gerklės ir trenkė ją į sieną, tuomet galva atsitrenkė į sieną ir jai skaudėjo galvą, vėliau ją jėga tempė koridoriumi, dėl ko iširo striukės siūlė per pažastį.

N. O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją jos dukra I. P. pasakė, kad ji nejautė jokio skausmo dėl kaltinamojo jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, o apklausos metu nurodė jautusi skausmą dėl to, kad buvo labai susijaudinusi, tačiau netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi pagrindo, nes pagal kaltinamojo panaudoto jos atžvilgiu fizinio smurto pobūdį ir pasekmes mažametis asmuo negalėjo nejausti fizinio skausmo. Be to, nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais. Jos įstatyminė atstovė O. P. patvirtino nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kurias ji girdėjo iš dukros, pati matė po įvykio suplyšusią striukę ir ją susiuvo. Striukės suplyšimą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: iš Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O. P. 2011-01-24 pateikė striukę, kurią nusikalstamos veikos padarymo metu dėvėjo dukra I. P. (b.l.22). Apžiūrėjus striukę, buvo nustatyta ir apžiūros protokole bei fotolentelėse užfiksuota, kad striukė, priklausanti I. P., yra susiūta kairės rankovės pažastinėje dalyje (b. l. 23-24, 25-26).

Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis pripažino, kad jis buvo suėmęs dukrą už krūtų ir taip ją krestelėjo.

Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis M. P., siekdamas sukelti, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant, paėmęs mažametę nukentėjusiąją už krūtinės ir trenkdamas jos galva į sieną, o vėliau jėga tempdamas ją koridoriumi, ko pasekoje plyšo striukė, sukėlė fizinį skausmą mažametei nukentėjusiajai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2d.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinis ieškinį tenkinti pilnai.

Alytaus rajono apylinkės prokuratūrą, gindama viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo mažametės I. P. naudai 1000 Lt, neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 41-42).

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamais kaltinamojo veiksmais buvo psichiškai traumuojama mažametė nukentėjusioji, ko pasekoje ji patyrė stresą, nerimą, baimę, taigi, yra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusiajai nusikaltimais buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo. Prašomas priteisti 1.000 Lt. neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Bausmės skyrimas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

M. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie sudaro nusikaltimų sutaptį. Iki jų teistas nebuvo. Tačiau kaltinamojo atžvilgiu Kauno apygardos teisme 2011-06-17 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamasis pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1d., 135 str. 2d., vienas iš kurių priskiriamas prie sunkų nusikaltimų, ir nors nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau tai rodo kaltinamojo asmenybės ir jo daromų veikų pavojingumą visuomenei. Be to, kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka (b.l. 144-149), kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus.

Įvertintus tai, teismas sprendžia, kad M. P. paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar bausmės vykdymą atidėjimu, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai- sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti jam galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Nustatant bausmės dydžius, atsižvelgiama į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad kaltinamojo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, be to, jis neatsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamasis įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą - Psichikos sveikatos centre gydosi nuo 2003-11-13, buvo gydytas Alytaus apskrities S. K. ligoninėje, psichiatrijos skyriuje nuo 2003-11-13 iki 2003-12-10. Diagnozė: vidutinio sunkumo depresijos epizodas; Cukrinis diabetas I-tipo, sunki forma. Pakartotinai apsilankė 2010-06-01, buvo nukreiptas ir gydytas VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje nuo 2010-06-07 iki 2010-06-28, diagnozuota: organinis nerimo sutrikimas; Suicido grėsmė; Organinis asmenybės sutrikimas; Cukrinis diabetas I-tipo (b. l. 151). Teismo psichiatrijos akte nurodyta, kad M. P. veikos vykdymo metu ir šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo ir neserga, jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas. Šiuo metu M. P. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų priemonių taikymas nereikalingas. M. P. nusikaltimo padarymo metu galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. P. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, gali atlikti laisvės atėmimo bausmę (b. l. 131-135). Įvertinus byloje esančius medicininius duomenis, teismas laiko, kad nusikalstamų veikų darymui iš dalies įtakos turėjo ir kaltinamajam diagnozuotos ligos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių, numatančių atsakomybę už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, vidurkiui, jas subendrinant dalinio sudėjimo būdu.

M. P. 2011-01-25 buvo sulaikytas (b.l. 91-92). 2011-01-27 Alytaus rajono apylinkės teismas paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui (b. l. 99-100). 2011-02-23 Alytaus rajono apylinkės teismas pratęsė suėmimo terminą 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011-02-27 d. (b. l. 105-106), 2011-05-23 – 1 mėnesiui, skaičiuojant nuo 2011-05-27 (b.l. 193-194). Kadangi kaltinamasis yra suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-348 pagal 2011-06-127 Kauno apygardos teismo nuosprendį, šioje byloje netikslinga spręsti kardomosios priemonės klausimą.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo daiktinis įrodymas – peilis, išimtas 2011-01-25 M. P. asmens kratos metu ir saugomas Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (b. l. 12); sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 1-2 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297-307 str.,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 145 str. 2d. ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 2d. ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1d., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-06-22.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo daiktinį įrodymą – peilį, išimtą 2011-01-25 M. P. asmens kratos metu ir saugomą Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (b. l. 12); sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1-2 p.)

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš kaltinamojo M. P. mažametės I. P. , a/k (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt. neturtinės žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja D. A.