Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sprendime1 nurodyta, kad VSD išvadoje pateiktas vertinimas dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikai ir jos valdžiai apima pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje laikotarpį. Šis VSD vertimas yra retrospektyvus, apima tik 2008-2013 m. laikotarpį. Atsakovas laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu dėl pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas tarnybos santykius su Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyba nutraukė prieš 10 metų ir su šia tarnyba bei buvusiais bendrakursiais jokių ryšių nepalaiko. Atsakydamas į Klausimyno klausimą 5: „Ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba, ar praeityje NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose? Jeigu taip, pateikite informaciją apie šiuos asmenis, jų veiklą ir jūsų ryšių pobūdį“, pareiškėjas sąžiningai atsakė „Ne“. VSD išvadoje nėra duomenų, kad VSD nustatė, jog yra priešingai nei pareiškėjas nurodė Klausimyne. Iš Sprendimo1 pateikto vertinimo neaišku, kokiu pagrindu Migracijos departamentas samprotauja, esą pareiškėjas „gali ir toliau palaikyti ryšius su Rusijos Federacijoje <...> dirbančiais lojaliais asmenimis“, nes pareiškėjas Rusijos Federacijoje niekada nedirbo ir su šios šalies institucijomis ar tarnybomis jokių ryšių neturėjo ir neturi.

Dėl VSD išvadoje pateikto retrospektyvaus pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai vertinimo, pareiškėjas pažymi, kad žodžių derinys „privalėjo būti“ panaudotas teisingai. Pareiškėjas nurodo, kad nei studijų BRKA Aviacijos fakultete (2003-2008 m.), nei tarnybos BR pasienio tarnyboje laikotarpiu, jis nebuvo ir šiuo metu nėra lojalus Baltarusijos valdžiai (Lukashenko režimui). Mokydamasis Baltarusijos Respublikos Karo Akademijos (toliau – BRKA) Aviacijos fakultete pareiškėjas nusivylė šia mokymo įstaiga ir suprato, jog nenori savo ateities susieti su karo tarnyba. 2006 m., t. y. prieš Baltarusijos Prezidento rinkimus 2006-2010 m. kadencijai, BRKA Aviacijos fakulteto karininkai naudojo prieš pareiškėją psichologinį smurtą, siekdami, kad jis balsuotų už Lukashenką. Pareiškėjas šiam spaudimui nepasidavė, balsavo prieš Lukashenką. Paaiškinime Migracijos departamentui pareiškėjas nurodė faktinę aplinkybę, kad 2006 m. jis buvo sulaikytas OMON pareigūnų, kai Minske Kastrychnickaya aikštėje dalyvavo protesto mitinge prieš rinkimų į Baltarusijos Prezidentus rezultatus. Pareiškėjas nė vienuose Baltarusijos Prezidento rinkimuose nėra balsavęs už Lukashenką. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė balsavo už demokratinių pažiūrų kandidatus. Pareiškėjas nutarė išvykti iš Baltarusijos Respublikos. Svarstė išvykimo Lietuvą, Lenkiją ar Ispaniją variantus. Lietuvą pasirinko, nes su šia šalimi buvo susipažinęs keliaudamas su šeima. Žinojo, kad Lietuvos valdžia yra geranoriška emigrantams iš Baltarusijos ir kviečia dirbti aukštos kvalifikacijos specialistus. Pareiškėjo pozicija, kad jis nepalaikė ir nepalaiko Lukashenkos režimo, yra vieša ir atsispindi socialiniuose tinkluose. Pareiškėjas yra atitinkamų fondų, skirtų remti taikių protesto mitingų dalyvius, nukentėjusius nuo Lukashenkos režimo, politinius kalinius finansinis rėmėjas. Baltarusijos Respublikoje tokių fondų rėmimas laikomas ekstremistine veikla. Už šią veiklą ir už dalyvavimą protesto prieš Lukashenkos režimą akcijose, pareiškėjui kilmės šalyje gresia laisvės atėmimas iki 7 metų. Pareiškėjas Klausimyno 10 klausime nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų prieš Ukrainą, pervedė lėšų į fondą Ukrainai remti per Lietuvoje veikiančią VšĮ „Mėlyna ir geltona“.

Pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje laikotarpis nereiškia jo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje ištarnavo 5 metus saistomas sutarties. Studijuodamas pirmame kurse, pareiškėjas pasirašė sutartį su Baltarusijos Respublikos valstybiniu pasienio komitetu (toliau – Valstybinis komitetas), kuris ieškojo kursanto, studijuojančio pagal Skrydžių valdymo specializacijos programą, darbui Valstybiniam komitetui pavaldžiuose pasienio tarnybos padaliniuose. Pagal šią sutartį pareiškėjas, baigęs studijas, turėjo 5 metus tarnauti pagal įgytą skrydžių vadovo kvalifikaciją Valstybiniam komitetui pavaldžiame sienos apsaugos padalinyje. Studijų po šios sutarties pasirašymo nutraukimas, neatvykimas tarnauti, arba tarnybos nutraukimas anksčiau sutartyje nurodyti termino, pareiškėjui būtų sukėlęs itin sunkias ir faktiškai nepakeliamas materialines pasekmes – būtų tekę padengti mokymosi išlaidas (mažiausiai 50 000 JAV dolerių, nes aviacijos studijos brangios, kainuoja nuo 50 000 iki 80 000 JAV dolerių). Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė 2023 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime, tačiau atsakovas jų nevertino. Papildomai nurodo, kad tarnaudamas Vitebsko srities Postavy mieste dislokuotoje Baltarusijos Respublikos pasienio tarnybos Atskirojoje aviacijos eskadrilėje, pareiškėjas laukė sutarties pasibaigimo termino. Tarnybos sutartis baigėsi 2013 m. liepos mėnesį ir šios tarnybos santykiai buvo nutraukti pareiškėjo iniciatyva. Tarnaudamas Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje pareiškėjas buvo atsakingas už skrydžių saugą aerodromo teritorijoje. Žvalgybos funkcijų nevykdė. Pareiškėjas nusivylė tarnyba Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje. Pareiškėjas savarankiškai mokėsi programavimo, nes nuo pat tarnybos pradžios žinojo, kad tarnybos santykius nutrauks pasibaigus sutarties galiojimui. Nuo 2013 m. pareiškėjas dirbo įvairiose pareigose programavimo srityje civilinėse pagal darbo sutartis. Su buvusiais bendradarbiais ryšių nepalaiko.

Pažymi, kad 2008-2013 m. laikotarpiu, kai pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje, geopolitinė situacija buvo kitokia nei šiuo metu, kai Baltarusijos Respublikos režimas bendradarbiauja su Rusijos Federacijos režimu. Pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje laikotarpiu ir 2013 m., kai pareiškėjas nutraukė tarnybos santykius, Baltarusijos Respublika ir Lietuvos Respublika bendradarbiavo ir vystė geros kaimynystės santykius įvairiose srityse. Lietuva palaikė baltarusių tautą, kuri taikiuose mitinguose protestavo prieš suklastotus 2020 m. rugpjūčio 9 d. vykusių Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus ir prieš Lukashenkos režimą. Siekdami išvengti susidorojimo į Lietuvą teisėtai persikėlė dalis Lukashenkos režimo persekiojamų Baltarusijos Respublikos piliečių. Atsakovas į tai neatsižvelgė.

Pareiškėjas sąžiningai atsakė į Klausimyne pateiktus klausimus. Klausimyne nebuvo siūloma, ar prašoma pateikti paaiškinimus pagal atitinkamus Klausimyno klausimus ir Klausimyno blanke nepalikta tam vietos. Pareiškėjas, siekdamas bendradarbiauti su Migracijos departamentu, 2023 m. rugpjūčio 8 d. parengė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė papildomą informaciją, susijusias su pateiktais atsakymais į Klausimyno klausimus. Atsakovas į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino. Sprendime1 pareiškėjo paaiškinimas nepaminėtas. Tai pareiškėjui suteikia pakankamą pagrindą teigti, kad atsakovas pareiškėjo individualaus atvejo nenagrinėjo atidžiai, priėmė formalų sprendimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime1 yra tezių, kurios nesusijusios su pareiškėju ar nurodyta ne pareiškėjo, o kito asmens pavardė. Teigia, kad Sprendimo1 priėmimas buvo tik formalus techninio pobūdžio veiksmas, kurį atsakovas atliko koreguodamas kito užsieniečio atžvilgiu priimtą sprendimą. Faktas, kad pareiškėjas 2008-2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje, egzistavo ir tuo metu, kai pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikinai gyventi. Jei Migracijos departamentas 2021 m. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadinasi VSD buvo pateikęs išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas iki Sprendimo1 priėmimo Lietuvoje gyveno ir dirbo beveik dvejus metus. Sprendime1 nėra duomenų, kad VSD nustatė, jog per pareiškėjo gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, įvyko kokios nors su pareiškėju susijusios aplinkybės, kurios objektyviai galėjo lemti priešingos VSD išvados pateikimą. Iš Sprendimo1 nėra aišku, kodėl ta pati faktinė pareiškėjo tarnybos aplinkybė, kuri egzistavo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo metu, po dvejų metų pareiškėjo teisėto gyvenimo ir darbo Lietuvoje metų, VSD yra vertinama kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas mano, kad vien dėl tos faktinės aplinkybės, kad 2008-2013 m. laikotarpiu jis tarnavo Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje, jis negali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas, teisėtai gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje, stengėsi integruotis į Lietuvos visuomenę. 2023 m. gegužės 7 d. išlaikė valstybinės (lietuvių) kalbos mokėjimo egzaminą ir yra užsiregistravęs laikyti Lietuvos Respublikos konstitucijos pagrindų egzaminą, kuris turėtų vykti 2023 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjo sutuoktinė mokosi lietuvių kalbos ir yra užsiregistravusi laikyti valstybinės (lietuvių) kalbos mokėjimo egzaminą, kad galėtų įsidarbinti Lietuvoje. Pareiškėjas dalyvauja pensijų programos antroje pakopoje. Planavo kreiptis į banką dėl kredito būstui pirkti suteikimo, nes planavo prašyti, kad jam būtų išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo mažametė dukra lanko Vilniuje vaikų darželį ir šokių mokyklą.

Leidimo laikinai gyventi panaikinimas, įvertinus aplinkybių visumą, gali būti laikomas proporcinga priemone tik tuo atveju, kai laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu yra nustatomas grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas. Pareiškėjo atveju tai nebuvo nustatyta, todėl Sprendimas1 yra nepagrįstas, neteisėtas, neteisingas.

Pareiškėjas dėl Sprendimo2 nepagrįstumo ir neteisėtumo papildomų argumentų nepateikia, remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė dėl Sprendimo1 nepagrįstumo ir neteisėtumo, nes Sprendimas2 yra išvestinis iš Sprendimo1, Sprendimo2 priėmimo faktinis pagrindas yra ta pati VSD išvada. Atsakovas pareiškėjoms V. Z. ir D. Z. išduotus leidimai laikinai gyventi panaikino dėl tos priežasties, kad Sprendimu1 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Sprendimas3, Sprendimas4 yra išvestiniai iš Sprendimo1. Teismui nustačius, jog Sprendimas 1 yra nepagrįstas ir neteisėtas, analogiškos teismo išvados turėtų būti padarytos ir dėl išvestinio Sprendimo3, Sprendimo4.

Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą1, Sprendimą2, Sprendimą3, Sprendimą4.

Pažymi, kas Sprendimas1 buvo priimtas remiantis VSD išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimą1 Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, nes VSD išvada nėra nemotyvuota. Nesutinka su pareiškėjų skundu, kad Sprendimas1, Sprendimas2, Sprendimas3, Sprendimas4 priimti vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais. Pabrėžia, kad išvada yra pagrįsta tarnyba Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo tarnyba). Įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.

Nesutinkame, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Nesutinkame su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko (atlieka), kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės. Mano, kad Sprendime1 nebuvo apsiribota vien nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas1 atitinka VAĮ, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nesutinka su skundo argumentais, kad Sprendimas1 priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš Sprendimo1 turinio matyti, kad, nors Sprendimo1 pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas taip pat atliko pareiškėjo vertinimą (įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko savarankiško tyrimo. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turėjo Šengeno vizas galiojusią nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., nacionalinę vizą galiojusią nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. dirba Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio 18 d. su pareiškėju Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, sutuoktinė ir nepilnametis vaikas. Jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2024 m. lapkričio 18 d., iki galios pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Kadangi pareiškėjo šeimos nariams leidimai išduoti jo leidimo laikinai gyventi pagrindu, tai bus sprendžiamas klausimas dėl jų leidimų laikinai gyventi panaikinimo. Sutuoktinė D. Z. Lietuvoje nedirba. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Nors pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją. Be to, tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Įvertinus tai, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje D. Z. buvo išduotas jos sutuoktinio Y. Z. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiui, o V. Z. buvo išduotas jos tėvo Y. Z. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiui, Y. Z. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2023 m. spalio 5 d. bei tai, kad nenustatyta kito Įstatymo pagrindo, suteikiančio pareiškėjoms D. Z. ir V. Z. teisę likti Lietuvos Respublikoje, D. Z. ir V. Z. išduoti leidimai laikinai gyventi yra panaikinti Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Nurodo, kad Migracijos departamentas vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnavo 5 metus, įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė Baltarusijos karo akademijos Aviacijos fakultetą ir įgijo aukštąjį išsilavinimą ir specialybę – oro eismo valdymas), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas, kaip pats pareiškėjas nurodo, turėjo prieigą prie slaptos informacijos tarnybos metu. Pareiškėjo nurodomas darbas Lietuvos Respublikoje neįrodo, kad pareiškėjas būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai VSD konstatuotos galimos grėsmės nepaneigia. Nors pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 2008–2013 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje. Pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad jis, baigęs mokslus, negalėdamas už juos sumokėti, turėjo sudaryti kontraktą 5 metams, nepaneigia jo galimų ryšių su Baltarusijos tarnybomis ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas pažymi, jog skunde pareiškėjas siekia sudaryti įspūdį, kad 2013 m. Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje su nacionaline viza ar leidimu gyventi negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, leidimo laikinai gyventi panaikinimas bei draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Mano, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus.

VSD nuomone, Sprendimai priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Nurodo, kad VSD išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjas, 2008-2013 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos valstybės institucija. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjas jau nebetarnauja Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje, nepaneigia VSD padarytos išvados.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad pildydamas klausimyną išreiškė nepritarimą Rusijos vykdomiems karinės agresijos veiksmams Ukrainoje bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek VSD, atlikęs vertinimą, tiek Migracijos departamentas Sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

Nustatytos aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankama, kad pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, teisė laisvai judėti būtų apribota, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvą. Teisės aktais nenustata pareiga leisti pareiškėjui atvykti ir laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi neišdavimo, uždraudimo atvykti klausimą.

VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliotas atstovas paaiškino, kad priimant Sprendimą1 buvo atsižvelgta į VSD surinktą informaciją apie tai, kad pareiškėjas iki šiol gali būti lojalus Baltarusijos Respublikai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nėra lojalus Baltarusijos Respublikai. Tai, kad pareiškėjas buvo grįžęs į Baltarusijos Respubliką ir išvyko iš jos, nebuvo sulaikytas, patvirtina, kad pareiškėjas dėl jo nurodytos opozicinės veiklos nėra persekiojamas. Pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo pateikti prašymą dėl termino nustatyto Sprendime2 sutrumpinimo, tačiau toks prašymas nebuvo gautas.

Sprendimas1, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. lapkričio 18 d., nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2008–2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdamas į tai, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašo įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. Migracijos departamento duomenimis pareiškėjas turėjo Šengeno vizą galiojusią nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., nacionalinę vizą galiojusią nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., šiuo metu Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki dabar dirba Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio 18 d. su pareiškėju Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, sutuoktinė ir nepilnametis vaikas. Jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2024 m. lapkričio 18 d., iki galios pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais ir galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui galimybė. Vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijai valdžiai asmuo. Nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo santykių aukščiau minėtose įstaigose. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.

Sprendimas2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas turėjo Šengeno vizą galiojusią nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., nacionalinę vizą galiojusią nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., šiuo metu Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki dabar dirba Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio 18 d. su pareiškėju Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, sutuoktinė ir nepilnametis vaikas. Jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2024 m. lapkričio 18 d., iki galios pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais šeimos nariais, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Nors pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo tarnybos Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje. Remiantis surinktų duomenų visuma yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Sprendimas3, kuriuo nuspręsta panaikinti D. Z. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. lapkričio 18 d., nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagindu. Nurodyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2023 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą panaikinti jos sutuoktiniui Y. Z. išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietei 2023 m. spalio 5 d. per MIGRIS komunikaciją buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą sprendimą panaikinti Y. Z. leidimą laikinai gyventi, informuojant, kad, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostata, jos leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jei ji neturi kito Įstatyme nustatyto pagrindo likti Lietuvos Respublikoje, ir jei toks pagrindas egzistuoja, prašoma apie tai informuoti. Užsienietė informacijos nepateikė. Vertinant užsienietės ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad užsienietei buvo išduotos Šengeno vizos galiojusios nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir nacionalinė viza galiojusi nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., šiuo metu, ji turi šeimos susijungimo pagrindu, sutuoktinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, išduotą leidimą laikinai gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, užsienietė niekur nedirba. Įvertinus tai, kad leidimas laikinai gyventi D. Z. buvo išduotas jos sutuoktinio Y. Z. leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o Y. Z. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2023 m. spalio 5 d., bei tai, kad nenustatyta kito Įstatymo pagrindo, suteikiančio jai teisę likti Lietuvos Respublikoje, užsienietei išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

Sprendimas4, kuriuo nuspręsta panaikinti V. Z. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagindu. Nurodyta, kad užsienietės motinai D. Z. 2023 m. spalio 5 d. per MIGRIS komunikaciją buvo pranešta apie priimtą sprendimą panaikinti Y. Z. leidimą laikinai gyventi, informuojant, kad, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostata, jos ir vaikų leidimai laikinai gyventi bus panaikinti, jei ji ir jos vaikai neturi kito Įstatyme nustatyto pagrindo likti Lietuvos Respublikoje, ir jei toks pagrindas egzistuoja, prašoma apie tai informuoti. Užsienietė informacijos nepateikė. Įvertinus tai, kad leidimas laikinai gyventi V. Z. buvo išduotas jos tėvo Y. Z. leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o Y. Z. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2023 m. spalio 5 d. Migracijos departamento sprendimu, bei tai, kad nenustatyta kito Įstatymo pagrindo, suteikiančio jai teisę likti Lietuvos Respublikoje, V. Z. išduotas leidimas laikinai gyventi, yra panaikinamas Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas į bylą pateikė 2023 m. rugsėjo 28 d. Pažymėjimą Registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas edukacinėje įmonėje „Kalba“ lankė ir sėkmingai baigė 60 ak. val. trukmės bendrinės lietuvių kalbos A2.2 (pagal BEKM) lygio kursą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu Migracijos departamentas samprotauja, esą pareiškėjas „gali ir toliau palaikyti ryšius su Rusijos Federacijoje <...> dirbančiais lojaliais asmenimis“, nes pareiškėjas Rusijos Federacijoje niekada nedirbo ir su šios šalies institucijomis ar tarnybomis jokių ryšių neturėjo ir neturi. Teismas pareiškėjo nurodytus Sprendimo1 trūkumus vertina kaip rašymo apsirikimo klaidas, nes iš Sprendimo1 teksto turinio, surinktos medžiagos suprantama, kad Sprednime1 pasisakoma apie Baltarusijos Respubliką.

Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.