- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-16366-984/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11364-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. po J. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
2. Nurodė, kad ji yra M. D., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. M. D. ir J. D. turėjo sūnų V. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), šeimos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo, todėl kitų asmenų suinteresuotų J. D. palikimu nėra. Po J. D. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Po M. D. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą, per įstatymu nustatytą terminą kreipėsi pareiškėja. Pareiškėjos tėvai M. D. ir J. D. iki mirties gyveno viename bute esančiu, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Buto namų knygoje yra nurodyta, kad butas yra įgytas 1992 m. birželio 15 d. t. y. santuokoje su J. D., nurodant, kad priklauso M. D.. Įregistravimo įrašuose yra nurodyta, kad bute gyvena abu pareiškėjos tėvai, o J. D. iš buto yra išregistruotas jo mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad abu pareiškėjos tėvai iki mirties buvo registruoti tame pačiame bute. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas yra įgytas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 1992 m. birželio 15 d., t. y. pareiškėjos tėvams gyvenat santuokoje, todėl yra laikomas bendrąją jungtine nuosavybe. Po J. D. mirties, jo sutuoktinė M. D. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. M. D. priėmė ir pradėjo valdyti, naudoti bei disponuoti po J. D. mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais, asmeniniais daiktais ir nekilnojamuoju turtu. M. D. buvo įsitikinusi, kad jeigu ji gyvena, bendrai su sutuoktiniu priklausančiame būste, jeigu būstas yra įregistruotas jos vardu, jeigu ji tą būstą išlaiko ir juo naudojasi kaip savu, dėl palikimo priėmimo jokių papildomų veiksmų, tokių kaip kreipimosi į notarą, atlikti nereikia. Po J. D. mirties pareiškėjos motina M. D., kaip asmenine nuosavybe, rūpindamasi visu likusiu kilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už vienintelį po sutuoktinio mirties likusį butą ir jame iki mirties gyveno. M. D. konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą po savo sutuoktinio J. D. mirties savo vardu ir tapti mirusio J. D. turto savininku. Pareiškėja negali kitokia, nei teismo tvarka, patvirtinti pareiškime prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Minėtas faktas turi juridinę reikšmę, pareiškėjai siekiant tapti teisėta po motinos M. D. mirties likusio turto savininke. Pareiškėja neturi kitų dokumentų, patvirtinančių minėtą faktą.
Atsiliepimas
3. Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštarauja prašymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
4. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
6. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. D. ir (duomenys neskelbtini) jos motina M. D.. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, kad 1992 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 16-1372, pagrindu įregistruota pareiškėjos motinos M. D. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto namų knygoje yra užfiksuota, kad butas yra įgytas 1992 m. birželio 15 d., t. y. santuokoje su J. D., nurodant, kad priklauso M. D. Įregistravimo įrašuose yra nurodyta, kad bute gyvena abu pareiškėjos tėvai, o J. D. iš buto yra išregistruotas jo mirties dieną, ((duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, kad abu pareiškėjos tėvai iki mirties buvo registruoti tame pačiame bute. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas yra įgytas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 1992 m. birželio 15 d., t. y. pareiškėjos tėvams gyvenat santuokoje, todėl yra laikomas bendrąją jungtine nuosavybe. Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą esančiais duomenis patvirtinama, kad M. D. nuo 1968 m. kovo 19 d. iki mirties gyvenamąją vietą deklaravo bute, t. y. ir po sutuoktinio J. D. mirties. Iš šių duomenų nustatyta, kad M. D. po sutuoktinio mirties liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute, naudojosi visu likusiu turtu. Aplinkybė, kad M. D. priėmė palikimą po sutuoktinio J. D. mirties, patvirtinama ir netiesioginiais įrodymais – UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ informacijoje apie komunalinių mokesčių mokėjimą M. D. yra nurodoma komunalinių mokesčių ir kitų įmokų mokėtoja už minėtą butą. Po sutuoktinio J. D. mirties, M. D. perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Iš VĮ Registrų centro rašto nustatyta, kad, mirus J. D., paveldėjimo byla neužvesta – J. D. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
7. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).
8. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus J. D., jo sutuoktinė M. D., nepraleisdama įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, liko gyventi minėtame bute, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi visais paliktais daiktais. Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po J. D. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas.
9. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.