Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo A. S. gynėjai advokatei Annai Grinevič, kaltinamojo R. G. gynėjui advokatui Arturui Šukevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., išsilavinimas vidurinis, dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)'“ pagalbiniu darbininku, vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį,

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav.; gyvenantis (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav.; deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje; dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, išsilavinimas aukštasis, vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. davė melagingus parodymus, apklausiamas kaip liudytojas teisme, o būtent:

jis 2015 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu nuo 13.30 val. Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-454-626/2015, paaiškino, kad jis 2014 m. vasario 17 d. laikotarpiu nuo 12.55 val. iki 17.00 val. dirbtuvėse, esančiose Pušų g. 25, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., remontavo mažą traktorių „TŽ-4“ kartu su V. G., o iš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. apkaltinamojo nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties atmesti apeliacinį skundą matyti, kad V. G. 2014 m. vasario 17 d. apie 15.30 val. Švenčionėlių r. sav., prie Šventelės upelio, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais: neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, viešoje vietoje kumščiu sudavė mažamečiui P. G. (gim. 2000 m.) ne mažiau nei tris kartus į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, vieną kartą į krūtinės sritį, nuo to P. G. nugriuvo bei gulinčiam spyrė ne mažiau nei tris kartus į įvairias kūno vietas: į tarpukojį, į šlaunį, tuo mažamečiui P. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to sudavė nepilnamečiui P. S. (gim. 1999) vieną smūgį kumščiu į nosį bei vieną kartą kumščiu į pilvą, tuo nepilnamečiui P. S. sukėlė fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „Agro.Zet TZ-4K-14“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia užvažiavo ant A. G. priklausančio 500 litų vertės vyriško dviračio su rėmu „TEXO“, sulankstė dviračio konstrukciją, tokiu būdu jį nepataisomai sugadino, bei koja sutrypė 30 litų vertės poledinės žūklės meškerę su rite TFI00 ir 10 litų vertės poledinės žūklės meškerę, priklausančias A. G.; tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

R. G. buvo kaltinamas tuo, kad davė melagingus parodymus, apklausiamas kaip liudytojas teisme, o būtent:

jis 2015 m. birželio 2 d. laikotarpiu nuo 11.30 val. Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-454-626/2015, paaiškino, kad jis 2014 m. vasario 17 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 16.00 val. žvejodamas prie Šventelės upelio, esančio Švenčionių r. sav., matė tik du vaikus su dviračiais, jokio incidento ir V. G. nematė, o iš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. apkaltinamojo nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties atmesti apeliacinį skundą matyti, kad V. G. 2014 m. vasario 17 d. apie 15.30 val. Švenčionėlių r. sav., prie Šventelės upelio, neturėdamas, jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais: neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, viešoje vietoje kumščiu sudavė mažamečiui P. G. (gim. 2000 m.) ne mažiau nei tris kartus į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, vieną kartą į krūtinės sritį, nuo to P. G. nugriuvo bei gulinčiam spyrė ne mažiau nei tris kartus į įvairias kūno vietas: į tarpukojį, į šlaunį, tuo mažamečiui P. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to sudavė nepilnamečiui P. S. (gim. 1999) vieną smūgį kumščiu į nosį bei vieną kartą kumščiu į pilvą, tuo nepilnamečiui P. S. sukėlė fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „Agro.Zet TZ-4K-14“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia užvažiavo ant A. G. priklausančio 500 litų vertės vyriško dviračio su rėmu „TEXO“, sulankstė dviračio konstrukciją, tokiu būdu jį nepataisomai sugadino, bei koja sutrypė 30 litų vertės poledinės žūklės meškerę su rite TFI00 ir 10 litų vertės poledinės žūklės meškerę, priklausančias A. G.; tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. R. G. kaltinamas nurodytais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisiekė apygardos teisme kaip liudytojas, suvokė, kad jam būtų taikoma atsakomybė už melagingus parodymus, ir teisme, duodamas parodymus, papasakojo visa taip, kaip buvo. Paaiškino, kad nurodytą dieną apie 12.55 val. atvažiavo V. G., traktorius, kurio numeris nurodytas kaltinamajame akte, buvo sugedęs, ir jie taisė jį iki 17 val. Parodė, kad V. G. jam davė darbą ir vaikščiojo, būdavo, kad jis (A. S.) likdavo vienas, gal V. G. nueidavo telefonu kalbėti, gal detalės, gal dar kur. V. G. turi daugiau traktorių, bet būtent tokį mažą tik vieną, jis buvo sulaužytas ir buvo visą laiką garaže. Nurodė, kad gal įvykis išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo prieš tai, gal po to, kai jie nuo 12.55 val. iki 17 val. taisė.

R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas papasakojo viską taip, kaip buvo. Parodė, kad tą dieną, apie kurią pasakojo apklausiamas kaip liudytojas, labai gerai atsiminė dėl mamos sveikatos būklės vasario 16 d., todėl kitą dieną, kai būklė pagerėjo, jis nuėjo pažvejoti prie užtvankos tam, kad atsipalaiduoti. Davė parodymus, kad nurodytoje vietoje žvejojo, matė vaikus berods su dviračiais, kadangi teisme prašė nurodyti laiką, pasakė kad nuo 13 iki 16 valandos, bet tiksliai jis į laikrodį nežiūrėjo. Kokie vaikai ten buvo, jis nežino, parodė, kad tą dieną jokio incidento nematė, teisme jo nebuvo klausiama apie V. G.. Vaikus su dviračiais matė, bet jie nebuvo prie pat jo, jis tik užmetė akį į juos.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi apeliacinis skundas dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, atmestas ir šis nuosprendis pripažintas teisėtu. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2014 m. vasario 17 d., apie 15.30 val., Švenčionėlių r. sav., prie Šventelės upelio, neturėdamas, jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais: neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, viešoje vietoje kumščiu sudavė mažamečiui P. G. (gim. 2000 m.) ne mažiau nei tris kartus į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, vieną kartą į krūtinės sritį, nuo to P. G. nugriuvo bei gulinčiam spyrė ne mažiau nei tris kartus į įvairias kūno vietas: į tarpukojį, į šlaunį, tuo mažamečiui P. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to sudavė nepilnamečiui P. S. (gim. 1999) vieną smūgį kumščiu į nosį bei vieną kartą kumščiu į pilvą, tuo nepilnamečiui P. S. sukėlė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „Agro.Zet TZ-4K-14“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia užvažiavo ant A. G. priklausančio 500 litų vertės vyriško dviračio su rėmu „TEXO“, sulankstė dviračio konstrukciją, tokiu būdu jį nepataisomai sugadino, bei koja sutrypė 30 litų vertės poledinės žūklės meškerę su rite TFI00 ir l0 litų vertės poledinės žūklės meškerę, priklausančias A. G.. Tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką (b. l. 2-9).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas R. G., kuris, be kita ko, parodė, kad jis 2014 m. vasario 17 d. atvažiavo prie upės ir rado B. U.. Jis pasisveikino, pažvejojo, buvo vaikai ant ledo, paaugliai buvo du su dviračiais, jų jis nepažinojo; žvejojo nuo 13 val. iki maždaug prieš 16 val.; vaikai buvo 15-20 minučių, jokio incidento jis nematė; nuteistojo (t. y. V. G.) jis nematė, visą dieną žvejojo palei užtvanką, kitų žmonių, priėjusių prie vaikų, nematė ir jokios technikos nebuvo privažiavę, buvo 17 diena, pirmadienis (b. l. 14-15).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas A. S., kuris, be kita ko, parodė, kad atsimena, kad 2014 m. pavasarį atvežė traktoriuką, jis mažas, TŽ-4, buvo pietų pabaiga, kažkur 12.55 val., traktoriuką atvežė su tralu, kartu atvažiavo G. ir jo sūnus, jie remontavo iki 17 val., nes darbas iki 17 val.; diena buvo vasario 17, ta diena buvo svarbi, nes traktoriukas sulūžo, ne kasdien atveža remontuoti, jis yra pasižymėjęs tą dieną kalendoriuje. Parodė, kad G. ir sūnus nebuvo niekur išvykęs, šefas (t. y. V. G.) medžius tampė prie Šventelės upelio ryte, o po to sulūžo traktoriukas ir atvežė remontuoti (b. l. 16-18).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje byloje Nr. 1A-454-656/2015 pateiktas toks A. S. ir R. G. parodymų įvertinimas:

„Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą apklausė liudytojus R. G. ir A. S., tačiau jų parodymais nesivadovauja ir juos vertina kritiškai. Apie liudytoją R. G. nurodė apklausiamas liudytoju teisme B. U.. Pažymėtina, kad R. G. duoti parodymai prieštarauja paties B. U. parodymams, kuris paaiškino, kad pradžioje važinėjo vaikai ant ledo, po to išvažiavo V. G., o R. G. buvo atvažiavęs pažiūrėti koks ledas. Tuo tarpu R. G. nurodė, kad jis žvejojo nuo 13 iki 16 val., jam atvažiavus prie upės rado B. U. ir matė du vaikus su dviračiais. Liudytojas A. S. dirba pas V. G., todėl kaip ir B. U. gali būti suinteresuotas padėti darbdaviui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad iš apelianto pateiktos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties matyti, kad šio liudytojo parodymus, duotus V. G. naudai administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje nagrinėtas KET pažeidimas iš dalies susijęs su nagrinėjama byla (policijos pareigūnams važiuojant su nukentėjusiaisiais G. po parodymų patikrinimo vietoje), taip pat vertino kritiškai“ (b. l. 6).

Vilniaus apygardos teismo teisiamųjų posėdžių 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. garso įrašai pateikti byloje esančiame diske (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas, be kita ko, davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Būtent nurodytos nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinami A. S. ir R. G..

Pažymėtina, kad melagingais nurodyto straipsnio prasme paprastai laikomi parodymai, kurie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, kuriais sąmoningai iškraipoma objektyvi tiesa, kai nuslepiami realūs ir egzistuojantys faktai ar pateikiami išgalvoti. Be to, tam, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, parodymai turi būti apie svarbias ir esminės reikšmės bylai tirti turinčias aplinkybes.

Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas (nagrinėjamu atveju – liudytojas, duodantis parodymus teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą) supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus, suvokia savo atsakomybę ir tai yra patvirtinęs savo parašu teisme. Taigi kaltininkas suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota atitinkamuose procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Atitinkamai parodymai negali būti pripažinti melagingais BK 235 str. prasme, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo, pateikė tam tikrus subjektyvius vertinimus, savo suvokimą ir pan.

Tiek, kiek aktualu šioje nagrinėjamoje byloje reiškiamų kaltinimų A. S. ir R. G. prasme, nurodytu įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu konstatuota, kad 2014 m. vasario 17 d., apie 15.30 val. V. G. buvo Švenčionėlių r. savivaldybėje, prie Šventelės upelio, kur atitinkamais veiksmais, be kita ko, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „Agro.Zet TZ-4K-14“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. A. S. ir R. G. pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir yra susiję su jų parodymais, duotais minėtą baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. Vilniaus apygardos teisme, apie aplinkybes, susijusias su įvykiu, dėl kurio nuteistas V. G..

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad abu kaltinamieji suvokė savo kaip liudytojų pareigą duoti teisingus parodymus. Apklausiami teisiamojo posėdžio metu A. S. ir R. G. patvirtino, kad suvokė šią savo pareigą. Tai, kad jiems buvo išaiškinta ši jų pareiga bei kad jie prisiekė, patvirtina ir byloje esantys Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo apklaustas R. G., protokolas (b. l. 14-15), 2016 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio, kurios metu buvo apklaustas A. S., protokolas (b. l. 16-17), taip pat nurodytų teismo posėdžių garso įrašai (b. l. 25).

Kaip išplaukia iš A. S. parodymų Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje, jis parodė, kad nurodytą dieną, t. y. 2014 m. vasario 17 d., apie 12.55 val. V. G. atvežė į dirbtuves sulūžusį mažą traktorių TŽ-4, kurį jie taisė iki 17 val., taip pat kad jis (V. G.) nebuvo išvykęs. Tačiau, kaip minėta, įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu konstatuota, kad nurodytą dieną apie 15.30 val. V. G. kitoje vietoje – t. y. prie Šventelės upelio, įvykdė nusikaltimą. Nepaisant to, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu kėlė abejones dėl to, kad galbūt V. G. prie Šventelės upelio buvo kitu metu – gal prieš 12.55 val., gal po 17.00 val., visgi pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiu nuosprendžiu, taigi ji nebegali būti kvestionuojama.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ir aplinkybių, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, jog A. S. sąžiningai klydo duodamas parodymus ar pan., kadangi, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio protokolo, jis gana kategoriškai nurodė V. G. buvimo vietą – dirbtuvėse (garaže), kur buvo taisomas minėtas traktorius, bei kad jis nebuvo niekur išvykęs. Pažymėtina ir tai, jog jo duoti parodymai buvo apie esmines aplinkybes nurodytoje baudžiamojoje byloje – t. y. apie V. G. buvimo vietą atitinkamo įvykio, dėl kurio jis buvo nuteistas, metu. Pasisakydamas dėl A. S. parodymų teisiamajame posėdyje dėl to, kad betarpiškai jis visą laiką V. G. nematė, t. y. V. G. kartais išeidavo ar telefonu pakalbėti, ar detalės, ar dar kur, būdavo, kad jis (A. S.) likdavo ir vienas, visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugpjūčio 4 d. duodamas parodymus, jis buvo gana kategoriškas, apie aplinkybes, kad kažkiek laiko V. G. buvo išėjęs ar išeidavo, jis nenurodė. Be to, šiuo atžvilgiu pažymėtina ir visuma reikšmingų aplinkybių, t. y. kad, kaip A. S. parodė, iki įvykio vietos yra atstumas nuo dirbtuvių, kad V. G. iki ten nueiti negalėjo, galėjo tik nuvažiuoti, taip pat tai, kad nurodytą dieną ir laiku buvo taisomas būtent tas traktorius, kuriuo, kaip konstatuota minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, buvo užvažiuota ant nukentėjusiojo dviračio.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio metu, laikotarpiu nuo 13.30 val., A. S., apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės bei prisiekęs, t. y. suvokdamas savo pareigą duoti teisingus parodymus, davė melagingus, t. y. neatitinkančius įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų faktų, parodymus, veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi pripažintina, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš R. G. parodymų, duotų nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu, jis parodė, kad 2014 m. vasario 17 d. buvo prie upės nuo 13 val. iki maždaug 16 val., ten rado B. U., jis matė du vaikus su dviračiais, jokio incidento nematė, taip pat nematė V. G., jokios technikos. Šie parodymai taip pat yra susiję su nuteistojo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-454-626/2015 buvimo vieta atitinkamo įvykio metu. Kita vertus, šių parodymų pobūdis yra visai kitoks – tai yra jais nurodoma, kad liudytojas (t. y. R. G.), būdamas atitinkamoje vietoje, kažką matė (t. y. du vaikus su dviračiais, pabrėžtina, jis nurodė, kad jų nepažino), taip pat kad atitinkamų aplinkybių, apie kurias buvo klausiamas (incidento, technikos, V. G.) jis nematė. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad R. G. parodymai yra susiję su jo suvokta ir stebėta (pastebėta) atitinkama aplinka, kurioje jis buvo, taip pat nėra paneigta jo nurodyta teisiamojo posėdžio metu aplinkybė, kad vietos prasme nurodyti vaikai buvo tokioje vietoje, kad galbūt jei kažkas būtų atsitikę, jis galėjo ir nepamatyti (iš jo duotų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-454-626/2015 nematyti, kad jis būtų teigęs priešingai ar jo būtų prašoma patikslinti tai). Pastebėtina ir tai, kad duodamas parodymus, jis parodė, kad atitinkamų faktų jis nematė, tačiau kategoriškai neparodė, kad atitinkamo fakto kaip tokio nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį ir į R. G. nurodytas aplinkybes dėl jo savijautos nurodytą dieną, t. y. kad jo mamos sveikatos būklė buvo itin kritiška, jis buvo pavargęs slaugydamas ją (budėdamas) ir atitinkamai nurodytą dieną ir laiku nuėjo žvejoti būtent tam, kad atsipalaiduotų, vienoje vietoje nesėdėjo. Akcentuotina ir aplinkybė dėl konkretaus R. G. nurodyto laiko: R. G. nurodė, kad minėtoje vietoje buvo iki maždaug 16 val., o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pripažinta, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė apie 15.30 val. Taigi kadangi nurodytas laikas abiem atvejais ne kategoriškas ir tikslus, jis yra artimas (apie 15.30 val. ir maždaug 16.00 val.) ir R. G. paaiškinus, kad jis nurodė laiką, kadangi buvo prašomas, valandų tikslumu, bet į laikrodį nežiūrėjo, nesant duomenų, tai paneigiančių, teismas vertina, kad tai taip pat yra reikšminga vertinant R. G. veiką Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių atitikties prasme.

Taigi atsižvelgdamas į tai, jog R. G. parodymų esmė buvo tai, ką jis matė (suvokė) nurodytą dieną ir laiku, nepaisant to, jog nurodytu įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu konstatuota, kad netoli vietos, kurioje buvo R. G., buvo įvykdyta nusikalstama veika, visgi pripažintina, jog nepaneigta galimybė, kad R. G. galėjo ir nepastebėti atitinkamų aplinkybių, jų nesuvokti, taigi nėra pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai siekė suklaidinti teismą, duodamas parodymus kaip liudytojas. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad kyla abejonių, ar R. G. buvo nurodytu laiku aktualioje vietoje, kadangi jo parodymai prieštarauja liudytojo B. U. parodymams. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirmiausia, kaip išplaukia iš kaltinamojo akto, R. G. nebuvo pareikšti kaltinimai tuo aspektu, ar jis iš tikrųjų buvo nurodytoje vietoje ir laiku (nei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi nekonstatuota aplinkybė, ar R. G. buvo nurodytoje vietoje, ar ne), kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti R. G. parodymų atitikties B. U. parodymams aspektu, kadangi, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kritiškai buvo įvertinti ir B. U. parodymai.

Taigi atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, teismas vertina, kad neįrodyta, jog R. G., duodamas minėtus parodymus Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, veikė tiesiogine tyčia, t. y. neįrodyta, kad jis suprato, jog nurodė tikrovės neatitinkančias žinias ir norėjo taip veikti. Taigi konstatuotina, kad neįrodžius R. G. tiesioginės tyčios, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jis išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl bausmės A. S. skyrimo ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia pažymi, jog padarytas nesunkus nusikaltimas teisingumui, padaryta tyčinė (tiesioginė tyčia) baigta veika, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į A. S. asmenybę: išsilavinimas vidurinis, vedęs, dirba (b. l. 51), neteistas (b. l. 50), administracine tvarka vieną kartą baustas, nuobauda negaliojanti (b. l. 52), VšĮ Švenčionių rajono PSPC Psichikos sveikatos centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas (b. l. 54).

Taigi įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat aplinkybių, charakterizuojančių A. S.,ą visumą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus baudą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir sprendžiant klausimą dėl konkretaus skirtinos baudos dydžio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 28 d. pažyma prašoma priteisti iš A. S. valstybės naudai 81,06 euro dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, pripažinta, kad A. S. yra būtinas gynėjas, 2016 m. birželio 22 d. nutartimi jo gynėja paskirta advokatė Anna Grinevič.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, teismas sprendžia, kad nurodytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš jo priteistinos valstybės naudai.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Priteisti iš A. S. valstybės naudai 81,06 euro dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.