Kauno apygardos teismo nutartis

2011-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-508-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-24
Bylos Nr.
1A-25-508-2011
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00137-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
A. Ž., A. G., A. V.
Advokatai
Audra Beta Rekštienė

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-25-508/2011;

Teisėjas G. Kaulakis Proceso Nr. 1-63-1-00137-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vaidai Pupšytei, Rūtai Baltušninkaitei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Birutei Šečkuvienei, Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams A. B. Rekštienei, Jelenai Smirnovai, Reginai Atkočaitienei, Jonui Kvaraciejui, nuteistiesiems A. Ž., A. G., A. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž., nuteistojo A. G., nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-09-29 nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. ir 6 d., bausmės, paskirtos pagal LR BK 180 str. 2 d. ir LR BK 214 str. 1d., subendrintos apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, o bausmė, paskirta pagal LR BK 215 str. 1 d. pridėta iš dalies, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžiu, 12 mėnesių laisvės apribojimo pakeičiant į 6 mėnesius laisvės atėmimo, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę A. Ž. įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2009-03-19 iki 2009-03-28.

A. G. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 214 str. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 ir 9 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę A. G. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-03-19 iki 2009-03-21 ir nuo 2009-03-21 iki 2009-04-08.

A. V. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. ir 6 d., bausmės, paskirtos pagal LR BK 180 str. 2 d ir LR BK 214 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, o bausmė, paskirta pagal LR BK 215 str. 1 d., pridėta iš dalies, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2(dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę A. V. įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2009-04-04 iki 2009-04-09.

Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., A. G. ir A. V. pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2009-03-18, apie 20 val., veikdami bendrai ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, per nerakintas duris įsibrovė į V. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, grasindami smurtu, pareikalavo iš nukentėjusiojo V. G. pinigų alui pirkti bei gavo iš pastarojo 12 litų, tačiau A. Ž. ir A. G., tęsdami savo veiksmus, savavališkai nukentėjusiojo bute ieškojo daugiau pinigų, o A. V. tai stebėjo. A. Ž. lovoje po pagalve surado ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 4 pakelius cigarečių „Sent George“ 14,80 litų vertės. Toliau visi trys, tęsdami savo veiksmus, iš nukentėjusiojo reikalavo daugiau pinigų. Tuo tikslu, A. Ž. smogė kumščiu V. G. į galvą bei, po šachmatų lenta radęs nukentėjusiojo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją pagrobė. Tada A. Ž. ir A. G., tęsdami savo veiksmus, siekdami išgauti banko mokėjimo kortelės kodą ir veikdami bendrai, sumušė V. G.. A. Ž. kumščiais, o A. G. – elektriniu žibintuvėliu bendrai sudavė nukentėjusiajam ne mažiau šešių kartų į galvą bei rankas ir, tokiu būdu, padarė V. G. poodines kraujosruvas kairiojo smilkinio-viršugalvio kairėje, kaktos dešinėje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas su nubrozdinimais kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Neapsikentęs smurto, nukentėjusysis nurodė savo banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Tokiu būdu, grasindami smurtu bei A. Ž. ir A. G. panaudojus fizinį smurtą, užvaldė nukentėjusiajam V. G. priklausantį turtą: 12 litų pinigais, 4 pakelius cigarečių „Sent George“ 14,80 litų vertės bei pagrobė nukentėjusiojo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir prievarta bei smurtu išgavę nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), pakankamus finansinei operacijai šia banko kortele inicijuoti, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.

Be to, A. Ž. ir A. V. nuteisti pagal LR BK 215 str. 1 d. už tai, kad 2009-03-18, apie 21.10 val., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, nuvyko prie AB „Swedbank“ bankomato, esančio Gedimino g. Nr.116, Kaišiadorių m., ir A. Ž. nurodžius iš nukentėjusiojo V. G. pagrobtos banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, o A. V. įdėjus į bankomatą banko kortelę ir klaviatūra surinkus nurodytą banko mokėjimo kortelės PIN kodą, nuėmė 100 litų pinigų iš nukentėjusiojo V. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, ir šiuos pinigus pasisavino.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, kadangi jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam pilnai atlygino padarytą žalą, yra jauno amžiaus, po autoavarijos pašlijo sveikata.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Nurodo, kad su paskirta bausme pagal LR BK 180 str. 2 d., 214 str. 1d. nesutinka, kadangi šių nusikaltimų nepadarė, apie ką patvirtino kiti nuteistieji A. V. bei A. Ž.. Remtis vien nukentėjusiojo parodymais teismas negali, nes tai senas, su regėjimu problemų turintis žmogus. Jam nebuvo jokios būtinybės daryti nusikaltimus, kadangi gyvena su šeima, turi mažametį vaiką, uždirbdavo šeimai iš samdomų darbų, tuo labiau, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendžiu jam buvo atidėtas bausmės vykdymas ir jis nelįsdavo į neaiškias situacijas.

Nuteistojo A. V. gynėja advokatė apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. , 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir jį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, todėl neteisėtas, nes teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas neteisingai pritaikė LR BK 2 str. 3 d. ir pažeidė LR BPK 1 str. 1 d., kadangi nuteisė nekaltą asmenį, kuris nusikalstamos veikos nepadarė. Taip pat teismas pažeidė LR BPK 20 str., kadangi netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, padarydamas prieštaringas išvadas dėl plėšime dalyvavusių asmenų rato, turėjo būti aiškinamasi, kodėl A. V. save apkalba, jeigu teismas laiko nukentėjusiojo parodymus nuosekliais, tai jie turėjo būti teisingai įvertinti, teismas visiškai nevertino įvykio vietos apžiūros protokolų. Be to, teismas visiškai neatkreipė dėmesio į A. V. parodymų nenuoseklumą dėl įvykio aplinkybių ir esant prieštaravimams, privalėjo įsitikinti jo parodymų patikimumu, tačiau to nepadarė. Nebuvo atsižvelgta ir į A. Ž. parodymų nenuoseklumą dėl įvykio aplinkybių bei nusikalstamoje veikloje kartu dalyvavusių asmenų rato, nevertinta, jog broliai Žukauskai galėjo apkalbėti A. V., kad palengvintų D. Ž. padėtį. Teismas pažeidė LR BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, kadangi pagal teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus A. V. dalyvavimas jam inkriminuojamuose nusikaltimuose neįrodytas ir jis turėjo būti išteisintas. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo motyvai, tačiau teismas tokių motyvų nenurodė ir padarė priešingas išvadas, nei buvo nustatyta nagrinėjant byloje įrodymus, tuo pažeisdamas LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir nukrypdamas nuo teismų praktikos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus advokatus, prašiusius nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nuteistųjų A. Ž., A. G. ir A. V. gynėjos apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl A. Ž. apeliacinio skundo

Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę, tačiau nuteistojo skundas netenkinamas, kadangi skundžiamu nuosprendžiu bausmė paskirta teisingai, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Teismas bausmes skiria Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Skiriant bausmę A. Ž., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, būdamas anksčiau teistas ir neišnykus teistumui, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Nusikaltimų darymo metu A. Ž. veikė aktyviai bendrininkų grupėje, Kaišiadorių rajono Žiežmarių seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, devynis kartus baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas nustatė A. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, tačiau yra nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už kvalifikuoto plėšimo padarymą yra artima LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkiui, dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus LR BK 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d., yra mažesnės negu tos rūšies bausmės vidurkiai. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, švelninti paskirtas bausmes, keičiant jų rūšį ar dydį, A. Ž. nėra pagrindo, priešingu atveju nebus įgyvendintas teisingumo principas ir pasiektas bausmės efektas.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės LR BK 63 str. 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinamos su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, teisingai taikant LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunktyje numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 63 str. 9 d. nuostatas, kur įtvirtinta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad yra jauno amžiaus, po autoavarijos pašlijo sveikata, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, be to, sveikatos apsauga nuteistiesiems yra garantuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 str. 1 d. 3 p. ir kituose poįstatyminiuose aktuose numatytomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. Ž. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti, nurodė nesutinkantis su jam paskirta bausme, kadangi nusikalstamų veikų jis nepadarė. Nors A. G. savo kaltę neigia, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų L. U., R. L., I. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, telefoninių pokalbių ir skambučių išklotinėmis. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. G. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d., įrodymus.

Apeliantas nurodė, kad jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme nepatvirtino nuteistieji A. Ž. ir A. V., tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai aptarė, kodėl A. G. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nors jo dalyvavimą darant nusikaltimus kiti nuteistieji neigia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. G. kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Dėl objektyvių priežasčių (nukentėjusiojo V. G. mirties) nebuvo galimybės nukentėjusįjį apklausti teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas LR BPK 276 str. numatyta tvarka teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo V. G. parodymus perskaitė, juos ištyrė ir nustatęs, kad šie nuoseklūs, sutampantys su kitais byloje ištirtais įrodymais, pagrįstai jais bei kitais įrodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu.

Nukentėjusysis V. G. jau pirminiame 2009-03-19 protokole-pareiškime nurodė, kad pas jį į butą atėjo trys jaunuoliai, tarp kurių buvo ir A. G., jie reikalavo duoti pinigų vynui, gavę iš 12 litų, reikalavo daugiau, jį mušė, radę banko kortelę, mušdami reikalavo pasakyti PIN kodą (1 t., b.l. 1). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino 2009-03-19 apklausos metu (1 t., b.l. 13-14). 2009-03-20 papildomos apklausos metu V. G. detalizavo A. G. veiksmus, parodydamas, kad šis kartu su A. Ž. reikalaudami pasakyti banko kortelės PIN kodą, jį mušė. Iš pradžių A. G. mušė jį per galvą suduodamas 3-4 smūgius prožektoriumi, kuris subyrėjo, po to kartu su A. Ž. mušė kumščiais, suduodami kokius penkis kartus (1 t., b.l. 15-16). 2009-03-23 papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad dėl A. G. ir A. Ž. apsipažinti negalėjo (1 t., b.l. 17). Savo parodymus nukentėjusysis V. G. patvirtino 2009-03-23 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 18-24) bei akistatoje su A. G. (2 t., b.l. 110-111).

Apeliantas A. G. skunde nurodė, kad remtis vien nukentėjusiojo V. G. parodymais negalima jau vien dėl to, kad tai buvo senas, turintis regėjimo problemų žmogus, tačiau skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog nukentėjusiojo parodymuose nurodytas aplinkybes apie nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina netiesiogiai ir kiti bylos duomenys. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. L. patvirtino, kad V. G. jam iš karto nurodė, kad pas jį į namus įsibrovė trys asmenys ir sumušė, jis atpažino A. Ž. ir A. G.. Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas L. U.. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad virtuvėje rastos elektrinio žibintuvėlio nuolaužos (1 t., b.l. 5-12), be to, apžiūros metu ant nukentėjusiojo kūno rasti sužalojimai bei medicinos specialisto akte (1 t., b.l. 30) aprašytas kūno sužalojimų padarymo mechanizmas atitinka nukentėjusiojo V. G. parodymuose nurodytas aplinkybes apie jo sumušimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant V. G. turėtų motyvų A. G. apkalbėti. Pažymėtina ir tai, kad pats A. G. nurodė, jog V. G. pažinojo seniai, ne kartą lankėsi jo bute, draugavo su nukentėjusiojo sūnumi, jo tėvas taip pat bendraudavo su V. G., kas neleidžia kilti abejonėms dėl nukentėjusiojo apsipažinimo. Nukentėjusiojo V. G. parodymus iš dalies patvirtina ir kiti išvestiniai įrodymai: liudytojas I. A. parodė, kad po A. Ž. skambučio M. B., atvažiavus į Melioratorių gatvę Žiežmariuose, kartu su A. Ž. stovėjo ir A. G. bei A. V.. Be to, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo 2009-03-18 20 val. 52 min. iš A. G. mobilaus telefono buvo skambinta liudytojui M. B., kuris patvirtino, jog telefonu kalbėjo teisiamasis A. Ž., kas rodo, jog tuo metu nusikalstamos veikos vykdytojai buvo kartu.

Esant aukščiau aptartam įrodymų visetui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos ištyrus ir nustačius, kad juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, A. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d. bei 214 str. 1 d. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi šeimą, mažametį vaiką, dirbo samdomus darbus, nuteistojo kaltės nepaneigia, jo nurodytas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendis priimtas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas jau po nusikalstamų veikų padarymo.

Pripažinęs A. G. kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. bei 214 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Bausmė paskirta motyvuotai ir tinkamai individualizuota. Skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. anksčiau teistas, padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus, buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis ir veikė bendrininkų grupėje. Kaišiadorių rajono Žiežmarių seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, šešis kartus buvo baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 9 p., jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, jog esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismo paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už kvalifikuoto plėšimo padarymą yra artima LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkiui, dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 d., yra mažesnė negu tos rūšies bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, laikytina, kad už atskirus nusikaltimus A. G. paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos yra adekvačios padarytiems nusikaltimams ir tinkamos bausmės tikslams pasiekti.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės LR BK 63 str. 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinamos su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pagrįstai taikė LR BK 63 str. 9 d. nuostatas, kur įtvirtinta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinio skundo

Gynėja apeliaciniu skundu prašė nuteistąjį A. V. išteisinti, nes jis nusikaltimų nepadarė, save apkalbėjo, o pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir A. V. atžvilgiu priėmė neteisingą nuosprendį.

Nuteistojo A. V. gynėjai nesutikus su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą A. V. pareikšto kaltinimo ribose. Ir nors skundžiamame nuosprendyje stokojama įrodymų analizės A. V. atžvilgu, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai kvalifikavo A. V. nusikalstamas veikas pagal LR BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bylos proceso metu gauti duomenys įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apeliaciniame skunde neigiama A. V. kaltė, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus A. V., šis parodė save apkalbėjęs, prisiėmė kaltę paprašytas draugų, tačiau šią jo versiją paneigė nusikalstamų veikų bendrininkas A. Ž.. Pastarasis nepatvirtino prašęs A. V. prisiimti kaltę dėl padarytų nusikaltimų, priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė nusikaltimus daręs kartu su A. V.. A. Ž. parodymai A. V. atžvilgiu abejonių nekelia, jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, iš esmės sutampa su A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, be to, A. Ž. parodymus ginčytinoje dalyje patvirtino ir liudytojai I. A. bei M. B.. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti A. Ž. parodymais ir vertina juos kaip A. V. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d. įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Ž. parodė, kad 2009-03-18 vakarą nusikaltimus padarė kartu su A. V.. Abu užėjo į V. G. butą, pinigų nukentėjusiojo prašė jis, pastarasis davė 12 litų, tačiau neužteko, reikalavo dar. Po šaškių lenta radęs V. G. banko kortelę, reikalavo pasakyti jos PIN kodą, smūgiavo nukentėjusiajam. A. V. prieš V. G. nesmurtavo. Sužinoję PIN kodą, išėjo, jis paskambino draugui, kad šis nuvežtų juos į Kaišiadoris prie bankomato, kad galėtų nusiimti pinigų iš V. G. banko kortelės. Atvežus juos į Kaišiadoris, jis padavė banko kortelę A. V., pasakė PIN kodą ir liepė nuimti pinigus. A. V. iš bankomato paėmė pinigus, juos padavė jam, nusipirko alaus ir toliau gėrė.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, 2009-03-18 vakare kartu su A. V. nuėjo pas A. G. į namus pasiskolinti pinigų alui, nes norėjo dar išgerti. Abu buvo gerokai išgėrę. Iš V. G. pareikalavo pinigų ir šis davė 12 litų. Po to jis pats savavališkai bute pradėjo ieškoti daugiau pinigų. Po pagalve rado 4 pakelius cigarečių ir jas pasiėmė, po šachmatų lenta surado V. G. banko mokėjimo kortelę. Supratęs, kad kortelėje gali būti pinigų pareikalavo V. G. pasakyti PIN kodą. Smogė keletą kartu kumščiu V. G. į galvą. A. V. buvo kartu, bet nukentėjusiojo nemušė. Po to dar kelis kartus sudavė nukentėjusiajam ir tas pasakė banko kortelės kodą, matyt, neištvėręs mušimo. Kartu su A. V. išėjo į lauką ir paskambino draugui, kam tiksliai neprisimena, kad šis nuvežtų į Kaišiadoris prie IKI parduotuvės iš bankomato nusiimti pinigų. Ten nuvažiavus, A. V. padavė nukentėjusiojo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir šis nuėjo nuimti pinigų. A. V. nuėmė 100 litų, paskui banko kortelę kažkur išmetė, pinigus pragėrė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. nebuvo nuoseklus, nurodydavo skirtingas versijas, atitinkamai 2009-03-27 atvirajame prisipažinime pažymėjo, kad pas V. G. ėjo su Andriumi (1 t., b.l. 195). 2009-03-27 įtariamojo papildomos apklausos metu A. Ž. parodė, kad kartu su A. V. ir A. B., nuėjo į V. G. butą, liepė duoti pinigų, iš pradžių nukentėjusiojo nemušė. V. G. pats iš stalo stalčiaus davė apie 12 litų. Galvojo, kad V. G. turi daugiau pinigų, jų ieškojo. Ką tuo metu darė A. V. ir A. B., nežino, nes buvo girtas. Prie televizoriaus po šachmatų lenta rado banko kortelę. Jis pareikalavo V. G. pasakyti banko kortelės PIN kodą. V. G. jo nesakė, tada jis sudavė jam ranka į galvą ir į petį. Galėjo suduoti 6 smūgius, tik tuomet V. G. pasakė PIN kodą (t. 1, b.l. 196-199). 2009-04-15 akistatos su A. B. metu, A. Ž. nurodė, kad pas V. G. buvo kartu su A. V.. Teigė, kad jis sumušė V. G., o ką darė A. V., nežino (2 t., b.l. 21). 2009-04-15 įtariamojo papildomos apklausos metu A. Ž. nurodė, kad nusikaltimuose dalyvavo tik jis ir A. V., A. B. nepagrįstai apkalbėjo. Paaiškino, kad 2009-03-18, būdamas girtas, kartu su A. V., norėdamas pasiskolinti pinigų, nuėjo į V. G. butą. Liepė nukentėjusiajam duoti pinigų. V. G. iš stalo stalčiaus davė jam apie 12 litų, jis reikalavo daugiau ir pats ieškojo pinigų, pasišviesdamas mobiliuoju telefonu. Ką tuo metu darė A. V. - nežino, regis, jis buvo virtuvėje. Prie televizoriaus po šachmatų lenta rado banko kortelę, pareikalavo V. G. pasakyti banko kortelės PIN kodą. Šis nesakė, tada jis sudavė jam ranka į galvą ir į petį. Galėjo jam suduoti šešis smūgius, tuomet V. G. pasakė PIN kodą. Jis nepamena, ar V. reikalavo pinigų ir ar reikalavo pasakyti PIN kodą. Išėjęs su A. V. iš V. G. buto, susistabdė pažįstamus ir paprašė jį kartu su A. V. nuvežti į Kaišiadoris, nes reikėjo nuimti nuo V. G. kortelės pinigus. Nuvažiavo į Kaišiadoris prie IKI parduotuvės, abu išlipo, jis padavė A. V. V. G. banko kortelę, pasakė PIN kodą ir liepė eiti jam prie bankomato ir nuimti pinigus. Jis A. V. laukė netoli mašinos prie įėjimo į „Senukų“ parduotuvę. Kai grįžo A. V., tie patys vaikinai juos nuvežė į Žiežmarius ir išleido prie parduotuvės, nepamena, kur dėjo V. G. kortelę, bet pinigus su A. V. pragėrė (t. 2, b.l. 12-13). A. Ž. savo parodymus iš dalies buvo patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietoje A. Ž. parodė butą, į kurį įsibrovė, kur sėdėjo nukentėjusysis, kaip sudavė V. G. smūgius, iš kur paėmė pinigus bei banko mokėjimo kortelę, taip nurodė bankomatą, iš kurio nuėmė pinigus kartu su A. V. pasinaudodami V. G. banko mokėjimo kortele (b.l. 190-200, t.1 ir b.l .1-11, t.2.)

Šiuos A. Ž. parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojai I. A. bei M. B.. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas I. A. parodė, kad M. B. paskambino A. Ž. ir paprašė pavežti iki Kaišiadorių. Automobilį vairavo jis, į mašiną įsėdo A. Ž. ir A. V., paprašė nuvežti į Kaišiadoris prie prekybos centro. Abu išlipo, užtruko 5-10 min., ką jie ten veikė, nematė, vėliau juos parvežė atgal į Žiežmarius.

Liudytojas M. B. parodė, kad A. Ž. ir A. V. vežė į Kaišiadoris prie bankomato, pastarieji išlipo, paprašė jų palaukti, netrukus grįžo į automobilį. Kaip buvo nuimami pinigai iš bankomato, nematė. Juos abu parvežė atgal į Žiežmarius.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo A. V. motinos R. J. parodymus, kuri apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2009-03-18 d. 20.30 val. grįžusi iš darbo sūnų rado namuose, jis niekur nebuvo išėjęs ir nusikaltimų negalėjo padaryti. Jos parodymai paneigti A. Ž., I. A., M. B. parodymais. Būtina įvertinti tai, kad ją su A. V. sieja glaudus giminystės ryšys, be to, apklausos metu liudytoja patvirtino, kad ji su A. Ž. bei A. G. yra bloguose santykiuose dėl konflikto, įvykusio 2010 m. sausio pradžioje.

Paties A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutampa su A. Ž. parodymais, ir nepasitvirtinus aplinkybėms, jog A. Ž. prašė A. V. apsiimti kaltę, pastarojo kaltės neigimas vertinamas kritiškai, nes dar 2009-04-07 įtariamojo apklausos metu A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009-03-18 apie 20 val., prie parduotuvės sutiko A. Ž., A. G. ir A. B.. Kažkuris iš jų užsiminė, kad iš V. G. galima pasiskolinti pinigų, nes jų reikėjo alkoholiui ir cigaretėms. Visi trys įėjo į virtuvę, šviesa nedegė, šeimininkas gulėjo virtuvėje ant sofos. A. Ž. gražiuoju paklausė jo, ar gali paskolinti pinigų. V. G. atidarė virtuvinio stalo stalčių ir liepė pasirinkti pinigų. Pinigus iš stalčiaus rinko tik A. Ž.. Nežino kaip, bet A. Ž. rado V. G. banko kortelę, prašė pasakyti PIN kodą, tačiau pastarasis nesakė, tada A. Ž. trenkė jam porą kartų per galvą ir liepė pasakyti PIN kodą. V. G. nesakė, A. Ž. rėkė ant jo ir girdėjo suduotus smūgius. Smūgių nematė, nes su A. B. tuo metu stovėjo koridoriuje. V. G. PIN kodą pasakė, A. Ž. jį įsiminė. Kodą girdėjo ir jis, tačiau jo neįsiminė. Visi trys išėjo iš V. G. namų. A. Ž. susistabdė kažkokį automobilį, įsėdo į jį ir nuvažiavo į Kaišiadoris nuo V. G. banko kortelės nuimti pinigų, o jis su B. liko laukti. Po 20 min. A. Ž. tuo pačiu automobiliu grįžo, vairuotojui už kurą davė 20 litų, o pats nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus ir cigarečių (2 t., b.l. 68-69).

Akistatos su A. B. metu A. V. parodė, kad V. G. bute A. B. nebuvo. Paklausus, kokius veiksmus V. G. atžvilgiu atliko A. Ž., A. V. parodė, kad A. Ž. buvo virtuvėje, o jis stovėjo koridoriuje, todėl nematė, ką darė A. Ž. (2 t., b.l. 70).

2009-04-15 įtariamojo papildomos apklausos metu, dalyvaujant advokatei, A. V. parodė, kad į parduotuvę ėjo būdamas girtas, sutiko A. Ž. ir A. G.. A. Ž. pasiūlė nueiti pas V. G. pasiskolinti pinigų. Įėjo per neužrakintas duris. Jis liko laukti buto koridoriuje, o A. Ž. nuėjo į virtuvę, iš pradžių kalbėjosi gražiuoju, girdėjo, kaip pastarasis A. Ž. leido pasirinkti pinigų, šis pinigus susirinko iš stalčiaus. Jis nežino, kaip V. G. banko kortelė atsidūrė pas A. Ž., šis liepė nukentėjusiajam pasakyti kortelės PIN kodą, tačiau jis nesakė. Girdėjo keletą smūgių ir reikalavimą pasakyti PIN kodą. Jis iš koridoriaus ragino A. Ž. nedaryti nesąmonių. Po smūgių girdėjo, kaip V. G. pasakė PIN kodą. Kas iš V. G. paėmė cigaretes, jis nematė. Iš V. G. namų jie išėjo su mintimi, kad banko kortelės reikės nusiimti pinigus. A. Ž. kažkam paskambino ir paprašė nuvežti į Kaišiadoris. Pilku automobiliu atvažiavo vaikinas pravarde ,,Mukas“ ir juos kartu su A. Ž. nuvežė į Kaišiadoris. Jie išlipo prie IKI, abu užsidėjo kapišonus ir nuėjo prie centrinio įėjimo. A. Ž. jam padavė banko kortelę ir pasakė PIN kodą. Jis nuėjo prie ,,Swedbank“ automato, patikrino kortelės likutį ir nuėmė nuo sąskaitos 100 litų. Abu su A. Ž. grįžo į automobilį. V. G. banko kortelę išmetė grįžus į Žiežmarius, už pinigus parduotuvėje nusipirko alaus, kurį gėrė pas S. G. bute (2 t., b.l. 71-72). 2010-03-22 įtariamojo papildomos apklausos metu, dalyvaujant advokatei, A. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes V. G. jis nemušė, davė tapačius parodymus kaip ir 2009-04-15 apklausos metu (2 t., b.l. 76-77). Savo parodymus A. V. iš dalies buvo patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu parodymu patikrinimo vietoje metu. Jis parodė kaip pateko į V. G. butą, kaip gavo iš jo pinigų, nurodė bankomatą iš kurio jis pasinaudodamas nukentėjusiojo banko kortele nuėmė 100 litų (t.2, b. l. 80-85).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. V. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2009-03-18, prieš 20 val. Žiežmariuose sutiko A. Ž. ir A. G.. Visi buvo išgėrę. A. Ž. pasiūlė nueiti pas V. G. pasiskolinti pinigų, nes norėjo išgerti. Durys į butą buvo neužrakintos, pinigų prašė A. Ž., girdėjo, kad V. G. leido jam pasirinkti pinigų. A. Ž. kažkiek pinigų rado stalčiuje, be to, girdėjo, kad A. Ž. paėmė ir banko kortelę. Po to A. Ž. pradėjęs rėkti ant V. G. ir reikalauti pasakyti kortelės PIN kodą, girdėjo smūgius ir suprato, kad A. Ž. muša V. G.. Jis pats nukentėjusiojo nemušė, o tik buvo kartu. Prašė A. Ž. nedaryti nesąmonių. Girdėjo, kaip V. G. pasakė kortelės PIN kodą. Kaip A. Ž. paėmė dar ir cigaretes, nematė. Vėliau cigaretes kartu surūkė. Kortelės kodo neįsidėmėjo. Sužinoję kortelės kodą, abu turėjo tikslą iš V. G. kortelės nuimti pinigų. Išėjus iš buto, A. Ž. kažkam paskambino ir prašė nuvežti į Kaišiadoris. Atvažiavę A. Ž. draugai juos abu nuvežė prie IKI parduotuvės Kaišiadoryse, išlipus iš mašinos, A. Ž. padavė V. G. banko kortelę ir pasakė jam PIN kodą. Jis nuėjo prie bankomato ir, panaudodamas pagrobtą kortelę, nuėmė 100 litų iš V. G. sąskaitos. Kortelę vėliau išmetė, o pinigus tą patį vakarą kartu pragėrė.

Pažymėtina, kad mobiliojo ryšio telefono turėjimas, nešiojimas, naudojimasis įvairių numerių sim kortelėmis nėra išimtinė nuostata konstatuoti, atsietai nuo kitų įrodymų, kad būtent konkretus asmuo tuo momentu ir buvo toje vietovėje, kur gali aprėpti operatoriaus celių zonos, nes tai nėra neatsiejamai susiję daiktai su konkrečiu vienu asmeniu, nėra neatskiriami individo implantai.

Atsižvelgtina į nukentėjusiojo V. G. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka faktines aplinkybes, kad jis neabejotinai patvirtino ir konkretizavo pažįstamų A. Ž. bei A. G. veiksmus, tačiau negalėjęs nurodyti trečiojo asmens tapatybės ir šį neatlikus aktyvių veiksmų, atitinkamai suprantant šį trečiąjį asmenį nebendravus anksčiau su nukentėjusiuoju ir tik stebėjus aplinką, užtikrinant nusikaltimo vykdymo slaptumą, kas pavirtina A. V. asmenį.

Visuma įrodymų patvirtina A. V. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs A. V. kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d., paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad A. V. padarė sunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau neteistas, nusikaltimų darymo metu jo vaidmuo buvo antraeilis, aktyvių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, Kaišiadorių rajono Žiežmarių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau buvo baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 9 p., jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už atskirus nusikaltimus A. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes negu LR BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d. sankcijose numatytų tos rūšies bausmių vidurkis. Kadangi A. V. nusikaltimus padarė iki Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 63 str. 9 d. įtvirtintas nuostatas ir bausmes subendrino, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Teisėjų kolegijos nuomone, A. V. paskirta bausmė nėra per griežta, yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikos ir tinkama bausmės tikslams, numatytiems LR BK 41 str. 2 d., pasiekti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-09-29 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nepasitvirtinus nuteistojo A. Ž., A. G. ir A. V. gynėjos apeliacinių skundų teiginiams, apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. Ž., A. G., nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Audros Betos Rekštienės apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė