Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Nordecum” ieškinį atsakovui D. V. dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys S. K. ir A. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nordecum“ prašė iš atsakovo D. V. priteisti 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 247,99 Eur palūkanas, 114,12 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-03-10 nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP327255, pagal kurią suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditą 1 440 dienoms, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei mokėti 39,28 proc. metines palūkanas. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 47,98 proc. Atsakovas negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų, į raginimus nereagavo.

Atsakovas D. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vartojimo kredito sutartį sudarė A. S. ir S. K. ir atsakovo neinformavo. Minėti asmenys apgaulės ir įtaigos būdu išviliotojo atsakovo pasą, sąskaitos numerį, banko kortelę bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis. A. S. ir S. K. paprašė leisti pasinaudoti jo banko sąskaita, nes mirė artimas giminaitis ir iš Anglijos turi būti pervesti pinigai laidotuvėms. Pinigų į jų sąskaitas negali pervesti, nes sąskaitos areštuotos. Gautus pinigus liepė atsakovui nuimti bankomate. Sakė, kad pinigai gauti iš Anglijos, atsakovas nežinojo, kad tai greitųjų kreditų pinigai. Iš bankomato paimtus pinigus atsakovas atidavė S. K.. Skola turi būti priteista iš trečiųjų asmenų.

Tretieji asmenys S. K. ir A. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirė jo artimas giminaitis, jam reikėjo pinigų ir jis atsakovo paprašė pinigų. Atsakovas paskolino 140 Eur, pinigus grąžino atsakovo mamai. D. V. paso, banko kortelės jis neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo D. V. 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 247,99 Eur palūkanas, 114,12 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 362,11 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad nuotolinio ryšio priemonėmis 2016-03-10 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. SP327255, kuria atsakovui suteiktas 1 000 Eur kreditas, numatant 39,28 proc. metinę palūkanų normą ir 47,98 proc. kredito bendros vartojimo kredito kainos metinę normą. Ieškovas 2016-03-10 pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą, o šis neįvykdė prievolės grąžinti kreditą, vartojimo kredito sutartis nutraukta.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2016-06-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl to, kad apgaulės būdu iš D. V. išviliojus internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis buvo paimtas greitasis kreditas, nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. V. dėl savo didelio neatsargumo perdavė tretiesiems savo pasą, sąskaitos numerį, banko kortelę bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis. Atsakovo neapdairus ir nerūpestingas elgesys lėmė galimybę tretiesiems asmenims neteisėtai sudaryti Vartojimo kredito sutartį. D. V. yra atsakingas už prievolės ieškovui nevykdymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, jog teismas neįvertino, kad atsakovas nesudarė Vartojimo kredito sutarties. Tai patvirtina nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apgaulės ir įtaigos būdu S. K. ir A. S. išvilioję pasą, sąskaitos numerį, banko kortelę bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis, sudarė paskolos sutartį su UAB „Nordecum“. A. S. ir S. K. paprašė atsakovo leisti jiems pasinaudoti jo banko sąskaita, nes mirė artimas giminaitis, iš Anglijos turi būti pervesti pinigai laidotuvėms, o jų sąskaitos areštuotos. Minėti asmenys sudarė sutartį ir apie tai atsakovo neinformavo. Gautus pinigus liepė nuimti bankomate, pasakę, kad pinigai iš Anglijos. Atsakovas nežinojo, kad tai greitųjų kreditų pinigai. Pinigus atidavė S. K.

CK 2.133 straipsnio 8 dalis nustato, kad pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį. To paties straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. CK 2.136 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad atstovas, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kai atstovaujamasis nepritaria šiam sandoriui, privalo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu trečiasis asmuo apie tas aplinkybes nežinojo ir neturėjo žinoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.

Apeliacinis procesas vyksta dėl atsakovo pareigos vykdyti įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, kai atsikirtimuose ginamasi tuo, jog sutartį atsakovo vardu sudarė tretieji asmenys, apgaule ir įtaiga pasinaudoję atsakovo dokumentais.

Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, jog nuotolinio ryšio priemonėmis 2016-03-10 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. SP327255, kuria atsakovui suteiktas 1 000 Eur kreditas, numatant 39,28 proc. metinę palūkanų normą ir 47,98 proc. kredito bendros vartojimo kredito kainos metinę normą. Ieškovas 2016-03-10 pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą, atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti kreditą, vartojimo kredito sutartis nutraukta.

Atsikirsdamas į ieškinį atsakovas teigia, jog Vartojimo kredito sutartį sudarė ne jis, o S. K. ir A. S., kurie įtaiga ir apgaule iš atsakovo išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis, teigdami, jog dėl artimo giminaičio mirties bus pervesti pinigai. Šios atsakovo versijos tretieji asmenys nepripažįsta. Duodamas teismui paaiškinimus trečiasis asmuo S. K. patvirtino, jog jis pažįsta atsakovą ir turėjo su juo reikalų, prašė paskolinti pinigų dėl artimo giminaičio mirties. S. K. nepripažino, jog jis atsakovo vardu sudarė sutartis dėl vartojimo kreditų gavimo. Teigė, jog atsakovas paskolino 140 Eur, pinigus grąžino atsakovo mamai. D. V. paso, banko kortelės jis neturėjo. A. S. teisme nepavyko apklausti, nes jo reali buvimo vieta nenustatyta. Liudytoja apklausta atsakovo motina N. V. patvirtino, jog S. K. grąžino 140 Eur, taip pat nurodė, jog 350 Eur grąžino A. S. Liudytojos teigimu, tretieji asmenys neneigė, kad buvo paimti greitieji kreditai, su A. S. liudytoja buvo nuvykusi į vieną vartojimo kreditus teikiančią bendrovę. Iš paimtų 6 vartojimo paskolų vieną grąžino savo ir iš dalies trečiųjų asmenų lėšomis. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2016-06-06 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kuriame tirtos aplinkybės, kad apgaulės būdu iš D. V. išviliojus internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis nuotoliniu būdu buvo paimtos vartojimo paskolos. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris atsakovo atžvilgiu naudojo apgaulę ir įtaigą. Tyrimas pabaigtas nustačius, jog atsakovo atžvilgiu nebuvo panaudota apgaulė, o nukentėjusiojo veiksmai buvo neapdairūs, neatsakingi ir aplaidūs. Pirmosios instancijos teismas bylą sprendė vadovaudamasis atsakovo pateikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo versija, neaptardamas įrodymų, kuriais remdamasis pripažino atsakovo pateiktas aplinkybes nustatytomis. Siekiant nebloginti apelianto padėties, teismo nustatytas faktas, jog atsakovas dėl didelio neatsargumo perdavė tretiesiems asmenims savo pasą, sąskaitos numerį, banko kortelę bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis, kuo pasinaudojus buvo paimtas vartojimo kreditas, nekvestionuojamas (CPK 313 straipsnis).

Apeliaciniame skunde remiamasi per atstovą, nesant įgaliojimo, sudaryto sandorio teisinių pasekmių kilimo atstovaujamajam taisyklėmis. CK 2.136 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad atstovas, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kai atstovaujamasis nepritaria šiam sandoriui, privalo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu trečiasis asmuo apie tas aplinkybes nežinojo ir neturėjo žinoti. Atsakovo veiksmai, kai jis pats asmeniškai iš bankomatų išėmė vartojimo paskolos pinigus ir juos panaudojo, perduodamas trečiajam asmeniui, rodo, jog atsakovas dalyvavo sudarant ir vykdant sandorį, t. y. gaunant paskolos pinigus. Atsakovas tokiais veiksmais pritarė paskolos sandoriui. Nors atsakovas ir nepasirašė Vartojimo kredito sutarties, tačiau realiai paimdamas pinigus, patvirtino sutikimą su Vartojimo kredito sutarties sudarymu bei sąlygomis, todėl jam taikytina sutartinė civilinė atsakomybė kaip sandorio šaliai.

CK 1.5 straipsnis nurodo, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad neteisėtais civiliniais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, yra laikomas ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Visuotinai žinoma kiekvieno internetine bankininkyste besinaudojančio asmens pareiga saugoti banko suteiktus prisijungimo prie sąskaitos duomenis. Atsakovo nurodytos paskolų gavimo aplinkybės, kai jis su beveik nepažįstamais žmonėmis keletą kartų važiavo iš bankomatų paimti pinigų, kitais atvejais pinigus paėmė iš banko skyrių ir niekada nesidomėjo šių pinigų kilme, yra nesuprantamos ir nepateisinamos. Be paskolų gavimo atsakovas trečiųjų asmenų prašymu bandė išsimokėtinai įgyti telefoną telekomunikacijos bendrovių salonuose. Atsakovas pateikė paaiškinimą, kodėl jis sutiko perduoti savo duomenis bei imti pinigus iš bankomatų, siedamas tai su vieno iš trečiųjų asmenų draugo laidotuvėmis, tačiau bandymas įgyti telefoną niekuo negrindžiamas, su laidotuvėmis akivaizdžiai nesusijęs ir rodo, akivaizdžiai nesąžiningą atsakovo elgesį. Nors ir žinodamas savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai su banko sąskaitos duomenimis bei asmeniniais dokumentais, atsakovas atliko veiksmus, kurie, taikant apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, neatitinka sąžiningumo reikalavimų ir negali būti pateisinami. Itin aplaidus elgesys negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti nuo civilinės atsakomybės.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kredito gavėjas turi pareigą grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.