Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. D. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria E. D. ir I. D. prašymas dėl administracinės teisenos pradėjimo ir administracinė nuobaudos skyrimo Z. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. netenkintas ir grąžintas pareiškėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus Z. V. prašymas, iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti nuobaudą E. D. ir I. D. nuo 5 001 Lt iki 10 000 Lt bei papildomą nuobaudą – jų nušalinimą nuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo, nes, pareiškėjo manymu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius UAB “ (duomenys neskelbtini)” jam, kaip pirmos eilės kreditoriui, tyčia nesumokėjo piniginių lėšų, gautų iš Garantinio fondo. Todėl pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.

2015 m. sausio 22 d. minėtų administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo metu, Z. V. atsiėmė savo pareiškimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylos E. D. ir I. D. atžvilgiu buvo nutrauktos, nes Z. V. savo prašymą, iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, atsiėmė.

Pareiškėjų manymu, apylinkės teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Pareiškėjai pažymi, jog Z. V. atsiėmė nepagrįstus prašymus tik tada, kai Vilniaus miesto apylinkės teismui pradėjus aiškintis faktines aplinkybes dėl jo nurodomų argumentų ir išklausius pareiškėjų paaiškinimus, tapo akivaizdu, kad Z. V. nuslėpė faktinę aplinkybę, jog nuo 2015 m. sausio 3 d. savo žinioje turi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus atsakymą su pagrindžiančiais dokumentais, kurie iš esmės paneigia Z. V. prašyme iškelti administracinę bylą nurodytus teiginius. Pareiškėjų nuomone, Z. V. 2015 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė melagingus paaiškinimus ir siekė suklaidinti teismą tam, kad melagingi parodymai būtų užfiksuoti 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdžio protokole ir įrašyti į procesinį teismo sprendimą.

Pareiškėjai pažymi, jog Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo ne liudytojas, todėl apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad jis paaiškinimus davė neįspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. sudėties. Pareiškėjų I. D. ir E. D. manymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo principais, procesines šalių pareigas reglamentuojančiomis nuostatomis, tikrovę atitinkančius parodymus privalo duoti ne tik liudytojai, bet ir visos teisminiame procese dalyvaujančios šalys. Z. V. turėjo suvokti, kad jam pateikus pareiškimą, kyla pareiga teikti teisingus parodymus, nemeluoti ir neslėpti neabejotinai žinomų faktinių aplinkybių bei įžūliai neklaidinti teismo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis turi ne tik teises, bet ir pareigas, o būtent pateikti tikrovę atitinkančius faktus ir neslėpti jam žinomų faktinių aplinkybių.

Pareiškėjų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. D. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. D. atskirasis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis teisėta, pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. V. prašymas, iškelti administracinio teisės bylą pareiškėjams E. D. ir I. D., buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 17 d. (b. l. 1-2), t.y. tada, kai pastarasis dar nežinojo apie 2014 m. lapkričio 4 d. Garantinio fondo tarybos posėdžio protokolą ir jo turinį. Be to Z. V. buvo žinoma, kad E. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. dėl kreditorių teisių pažeidimų. Taigi apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Z. V. kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo ir savo veiksmais Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyto pažeidimo nepadarė.

Nors pareiškėjai nurodo, kad Z. V., turėdamas savo žinioje minėtą protokolo kopiją bei žinodamas jo turinį, 2015 m. sausio 22 d. posėdžio metu vis tiek tyčia aiškino, kad jie padarė administracinį teisės pažeidimą ir taip skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, tačiau byloje esantis teismo posėdžio protokolas (b. l. 35) ir teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Z. V. paaiškinimus, kodėl kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, davė atsakydamas į teisėjo klausimus, paaiškino, kodėl manė, kad I. D. ir E. D. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Z. V. teismo posėdžio metu, uždavęs klausimus pareiškėjai I. D. bei susipažinęs su į bylą pateiktais dokumentais, nusprendė, jog jo prašymas, patraukti administracinėn atsakomybėn E. D. ir I. D., nėra pagrįstas, todėl savo noru atsiėmė prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo. Be to, kaip jau minėta, prašymo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti nuobaudą pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui metu Z. V. apie Garantinio fondo tarybos posėdžio protokolo turinį nebuvo žinoma.

Pažymėtina, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t.y, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti bei atsakomybę už jos nevykdymą ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir tai patvirtina savo parašu.

Skundą nagrinėjantis teismas, vertindamas aptartus faktinius duomenis, daro išvadą, kad šis minėto pažeidimo subjektyvusis požymis byloje neįrodytas. Be to, apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje atsako tas, kuris buvo pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės už tokius veiksmus. Šiuo gi atveju Z. V. minėta atsakomybė nebuvo išaiškinta, jis dėl to nebuvo įspėtas. Todėl Z. V. nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., subjektas.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjų E. D. ir I. D. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.