Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Klaipėdos meno mokykloje mokytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai V. Š. susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra kaltinamas tuo, kad 2014-01-12 apie 00.01 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis smaugė ir paguldęs veidu į pagalvę dusino sutuoktinę V. Š. bei pastarajai dešine ranka smogė į veidą.

Kaltinamasis R. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, parodė, kad su žmona V. Š. augina du nepilnamečius vaikus. Su V. Š. gyvena apie 8 metus. 2014-01-12 nakties metu žmona V. Š. buvo neblaivi, pasiėmusi automobilio užvedimo raktelius ketino juo kažkur važiuoti. Jis, R. Š., apkabino žmoną ir laikė ją glėbyje neleisdamas jai išeiti. V. Š. muistėsi, norėjo ištrūkti, galėjo pati susižaloti. Žmonos nesmaugė. V. Š. į jo prašymus nereagavo ir iš namų išėjo. Kai žmona išėjo, jis, R. Š., ėjo jai iš paskos. Išėjęs į lauką pamatė kaimynę ir greitąją medicinos pagalbą. Vėliau V. Š. grįžo namo, atvažiavo policijos pareigūnai, juos iškvietė kaimynė. Įvykio sieną buvo išgėręs butelį alaus. Policijos pareigūnai įvykio aplinkybių nesiaiškino, išvežė jį į policijos komisariatą. Prieš žmoną smurto nenaudoja. V. Š. nukritusi nebuvo.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2014-01-12 naktį buvo neblaivi, ruošėsi vairuoti automobilį. Tą dieną su vyru buvo susipykę, todėl su juo nekalbėjo. R. Š. ją sugriebė, neleido niekur važiuoti. Ji, V. Š., bandė iš vyro glėbio ištrūkti, netyčia susižalojo saga lūpą, iš lūpos bėgo kraujas. Kai jai pavyko išeiti iš namų, laiptinėje sutiko kaimynę, kurios paprašė iškviesti greitąją med. pagalbą. Kadangi tuo metu buvo neblaivi, nesuprato ką sako. Vyras jai jokių sužalojimų nepadarė, jos nesmaugė, fizinio skausmo nesukėlė. Norėdama ištrūkti ji, V. Š., pati susižalojo, jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, ji labai išsigando, todėl elgėsi neadekvačiai. Su R. Š. augina du vaikus, jis geras tėvas. Įvykio metu vaikai miegojo. Iškviesti medikai jai, V. Š., jokios pagalbos nesuteikė. Atvykusiems policininkams ji pasakojo apie ankstesnius įvykius, apie smaugimą o ne apie šį įvykį. Buvo tik lūpos sužeidimas, jokių sužalojimų nebuvo

Liudytoja N. M. parodė, kad yra Š. kaimynė. 2014-01-12 jai į duris paskambino nukentėjusioji V. Š. ir paprašė pagalbos, sakė, kad ją sumušė vyras. Bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 paskambino greitajai med. pagalbai. Nukentėjusioji verkė, jos lūpa buvo ištinusi. Kaltinamasis buvo blaivus. Nukentėjusioji sakė, kad vyras ją sumušė be jokios priežasties. Ji atrodė blaivi, bijojo eiti namo.

Liudytojas policijos pareigūnas K. S. parodė, kad 2014-01-12 gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta šeimininis konfliktas.Atvykus pamatė neblaivią moterį. Ji aiškino, kad įvyko konfliktas su vyru, nes ji kažkur norėjo važiuoti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Buvo sunku nustatyti, kas yra kaltininkas. Vyras buvo adekvatus, jo veidas buvo nubrozdintas, žandas paraudęs. Jis aiškino, kad namuose yra vaikų, o jo žmona ruošėsi kažkur vykti linksmintis. Nukentėjusioji V. Š. elgėsi neadekvačiai, įkyriai, mano, kad pati galėjo išprovokuoti konfliktą. Nusprendė įvykį surašyti kaip smurtas artimoje aplinkoje, tikėjosi, kad visą tiesą tyrėja išsiaiškins.

Liudytoja Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2-ojo policijos komisariato tyrėja S. S.-V. parodė, kad atliko ikieisminį tyrimą šioje byloje pagal LR BK 140 str. 2 d. pagal vyr. patrulio K. S. tarnybinį pranešimą. Jame nurodyta, kad 2014-01-12 apie 00.01 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, jau buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo V. Š..Pastaroji į ligoninę vykti atsisakė, pareigūnams nurodė, kad buvo sumušta sutuoktinio R. Š.. Apklausus liudytoja V. Š., jai duota užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus siekiant nustatyti jai padarytus pažeidimus. Ji nurodė, kad pas teismo ekspertus nevyks, nes jos atžvilgiu nebuvo smurtauta.

Iš 2014-01-12 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji V. Š. į ligoninę vykti atsisakė, jos viršutinė lūpa buvo ištinusi.Ji aiškino, kad ją sumušė vyras, ji pabėgo, kaimynės paprašė iškviesti policijos pareigūnus (b.l. 1-3).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad V. Š. 2014-01-12 00.19 val. nustatytas 3.69 prom. girtumas (b.l. 7).

Iš Klaipėdos GMP stoties kvietimo kortelės išrašo matyti, kad V. Š. nustatytas lūpų ir veido sumušimas. Pacientė nurodė, kad buvos sumušta konflikto metu su vyru, vyras stipriai patempė už skruostų ir lūpų, be sąmonės nebuvo, viską gerai atsimena( b.l.17).

Iš garso įrašo 2014-03-04 apžiūros protokolo, teisme išklausyto šio įrašo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 23.50 val. fiksuotas pokalbis, kurio metu V. Š. nurodė, kad ją sumušė vyras R. Š., kaimynė N. M. pranešė, kad atėjo sumušta kaimynė ir pasakė, kad ją sumušė jos vyras. N. M. telefonu nurodė, kad pas kaimynę lūpos sutinusios, kraujavo, galva sudaužyta, reikalinga greitoji pagalba (b.l. 20-22).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis smaugė ir dusino sutuoktinę V. Š., smogė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad 2014-01-12 nukentėjusioji V. Š. buvo tyčia sumušta kaltinamojo R. Š. ir jai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė ir teigė nukentėjusiosios V. Š. nemušęs. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusioji V. Š. buvo stipriai neblaivi, ruošėsi vairuoti automobilį. Matydamas tokią žmonos būklę, bandė ją sulaikyti, laikė ją sugriebęs už rankų. Nukentėjusioji patvirtino tas pačias aplinkybes, paaiškino, kad buvo neblaivi, norėjo kažkur važiuoti, tačiau vyras jai to padaryti neleido. Bandydama ištrūkti iš R. Š. glėbio pati susižalojo lūpą. Pamačiusi kraują, išsigando, todėl ir elgėsi neadekvačiai. Nesuprato, ką sako policijos pareigūnams ir medikams. Prašė baudžiamąją bylą jos vyro atžvilgiu nutraukti. Į medikus nesikreipė, nes jokie sužalojimai jai padaryti nebuvo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Apklaustas policijos pareigūnas K. S. parodė, kad nukentėjusioji V. Š. buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiai, dėl ko sunku buvo nustatyti tikrąjį įvykio kaltininką. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji V. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad sutaria gerai, augina du nepilnamečius vaikus, myli ir rūpinasi vienas kitu. Byloje ištirtų įrodymų visuma nepaneigia aplinkybių, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota ne tyčiniais kaltinamojo veiksmais, o galėjo susižaloti pati bandydama ištrūkti iš kaltinamojo glėbio, būdama labai girta. Iš teisme išklausyto įrašo Bendrajame pagalbos centre, kur pokalbio metu V. Š. nurodė, kad ją sumušė vyras R. Š., galima daryti tik prielaidą, kad nukentėjusioji buvo sumušta kaltinamojo, o šiuo metu, susitaikiusi su kaltinamuoju ir jam atleidusi, duoda neteisingus parodymus.Tačiau atsižvelgiant į didelį nukentėjusiosios neblaivumą, į tai, kad ji bendrosios pagalbos centrui neteisingai nurodė net savo amžių, šiuo įrašu kaltinamojo kaltę grįsti nepakanka.

Kaip ne kartą teismų praktikoje pasisakyta, visos abejonės ir neaiškumai yra vertinami kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje. Kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką turi būti pagrįsta tik abejonių nekeliančiais, neginčijamais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Iš to seka, kad byloje nėra jokių patikimų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę įvykdžius nurodytą nusikalstamą veiką, todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. Š. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei V. Š.. Nukentėjusiajai kūno sužalojimai nenustatyti, ji pati nurodė, kad fizinio skausmo nejuto. Nors Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai nustačius net nesant nukentėjusiojo asmens skundui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, būtina jo kaltę įrodyti. Nenustatyta, kad kaltinamasis siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir šis veikos padarinys buvo neišvengtas. Niekas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė, kad kaltinamasis mušė nukentėjusiąją ar kitaip smurtavo, tai yra darė poveikį jos kūnui siekdamas sukelti fizinį sksumą, ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi nukentėjusioji buvo neblaivi, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,69 prom), naeatmetama tikimybė, kad susižaloti lūpą nukentėjusioji galėjo pati. Kad nukentėjusioji buvo smaugiama ir dusinama, jokių duomenų nesurinkta. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. išteisintinas ( LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su pokalbio įrašu ( b.l 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su pokalbio įrašusu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.