- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-302-491/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Broniui Šiaudiniui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vykdančio individualią veiklą, nevedusio, anksčiau teisto (teistumas išnykęs), skundą dėl 2014 m. vasario 14 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė D. V. suėmimą 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis prašo suėmimą pakeisti į kitą kardomąją priemonę – namų areštą. Nurodo, kad suėmimas jam taikomas nepagrįstai, kadangi kratos metu namuose buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas policijos pareigūnams atidavė pats savanoriškai, davė nuoseklius parodymus, pripažino, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei svarstyklės yra jo, neneigė, kad rastas medžiagas vartojo atsipalaidavimui. Papildomai pabrėžia, kad neturėjo tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, yra individualios įmonės savininkas ir vadovas, turi finansinių įsipareigojimų, neakivaizdinių būdu studijuoja universitete, turi savo butą, santaupų, iš kurių galėtų pragyventi, o be to prasideda darbų sezonas. Mano, kad išdėstytos aplinkybės yra pagrindas taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, juo labiau, kad šiuo metu jis negali sunaikinti jokių įkalčių ar paveikti liudytojų (liudytojai jau yra apklausti), nesiruošia slapstytis, nors broliai ir gyvena užsienio valstybėse, bei pažada neužsiimti jokia nusikalstama veika. Pažymi ir tai, kad pas jį buvo rasta tik keliolika gramų amfetamino, nors švelnesnės kardomosios priemonės yra taikomos asmenims, kurie disponavo žymiai didesniais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad jo sužadėtinė bei kiti artimieji dirba ir gyvena Lietuvoje, o be to ir pats su Lietuva yra susaistytais tvirtais ryšiais.
Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų Vilniuje bei Panevėžyje per keletą kartų įgijo nenustatytą kiekį galimai narkotinių ir psichotropinių medžiagų – heroino bei amfetamino, kurias neteisėtai pargabeno į savo namus (duomenys neskelbtini), ir ten laikė bei neteisėtai jas platino: dalį galimai heroino ir amfetamino pačios prašymu suleido į veną jo bute apsigyvenusiai M. K., kitą dalį amfetamino pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims; tęsdamas nusikalstamą veiką 2013 metų spalio 21 d., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį galimai psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią tą pačią dieną atgabeno į savo namus (duomenys neskelbtini), ir ten laikė bei neteisėtai platino, t.y. dalį amfetamino per keletą kartų suleido į veną jo bute gyvenančiai M. K., dalį pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusią dalį laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. spalio 22 d., 12.20 val., kol apžiūros metu amfetaminą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas) kai tam yra sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. bei bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tiek sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo, tiek skundų dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys teismo yra analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau kaltės klausimas yra nesprendžiamas.
Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo taikymo įtariamajam pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti D. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys ? tai policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, iš dalies paties įtariamojo apklausos protokolai, liudytojų apklausos protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Įtariamojo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, šiuo atveju nėra vertinama, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo, tiek skundų dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimus asmens kaltės klausimas nėra nagrinėjamas.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų egzistavimą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ryšius užsienyje ir kitus duomenis.
Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuosavą būstą, užsiima individualia veikla, teistumas yra išnykęs, jis bendradarbiauja su ikiteisminį tyrimą vykdančiais pareigūnais, o taip pat palaiko glaudžius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais ir dirbančiais sužadėtine ir kitais artimaisiais yra iš tiesų svarbios vertinant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą. Tačiau šios aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog nagrinėjamu atveju nėra suėmimo kaip kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, už kurį įstatymų leidėjas numatė tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Be to, nors, kaip teigiama skunde, įtariamasis ir vykdo individualią veiklą bei gauna nuolatines pajamas, tačiau jis praeityje teistas, jam inkriminuojamas savanaudiško pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas leidžia manyti, jog D. V. dalį lėšų pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Tai suteikia pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors įtariamasis ir turi sužadėtinę, tačiau nėra vedęs, todėl jo nesaisto tvirtesni socialiniai ryšiai. Kita vertus, pagal bylos duomenis jis suteikė galimybę savo gyvenamojoje vietoje gyventi mažai pažįstamai M. K. – šis faktas kelia abejonių dėl jo itin artimų ryšių su sužadėtine. Be to, du jo broliai gyvena užsienyje. Nors įtariamasis tvirtina, jog pragyvena iš vykdomos individualios veiklos, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ši veikla yra reali ir iš jos gaunamos pajamos gali būti laikomos pakankamomis pragyvenimui. Taigi, šios išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Aukštesnysis teismas atmeta įtariamojo argumentus, kad jam suėmimas negali būti taikomas todėl, kad jis turi finansinių įsipareigojimų. Vien tai, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas įtariamajam sukelia nepatogumų nerodo, kad suėmimas jam iš viso negali būti taikomas. Taip pat atmetamas įtariamojo argumentas, kad jis neketina ir negali niekaip pakenkti ikiteisminiam tyrimui, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, jam suėmimas yra pratęstas tik BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. trukdymas procesui skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas kaip savarankiškas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl taikomos kardomosios priemonės pakeitimo įtariamajam švelnesne nėra nagrinėjamas, kadangi tai yra išimtinė tyrimą byloje kontroliuojančio prokuroro teisė. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pažeistas ir proporcingumo principas, o įtariamojo teisės suvaržytos išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės jam taikymo. Tokią išvadą leidžia daryti nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės, t. y. nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas D. V., pobūdis, padarymo aplinkybes, sunkumas bei įtariamojo asmenybė. Šiuo atveju viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis bei leidžia taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tiek pagal formuojamą nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisinę praktiką šiuo klausimu yra pripažįstama, kad kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, suėmimo terminas D. V. BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais pratęstas pagrįstai. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo D. V. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.